Psichologė, Šaukštas Proto

Ar kada nors susimąstėte, kodėl net po vienos prasto miego nakties pabundate aiškiai norėdami kažko saldaus ir jausdamiesi emociškai suglamžyti? Tam yra žinomas mokslinis paaiškinimas.  Miego procesas “muša pagrindinį būgną” kūno medžiagų apykaitos ir emocinio balanso procesuose. Jei suprastėja miego kokybė arba trukmė, organizmo endokrininė sistema persijungia į parengties būseną, veikdama du pag...

“Protarpinis badavimas” man kažkaip neskamba, todėl dažniausiai sakau - protarpinis valgymas.  Tai rekomendacija valgyti ne bet kada, bet per nustatytą laiko tarpą paroje - dažniausiai trunkantį nuo 6 iki 10 valandų, pavyzdžiui nuo 12 iki 18 valandos. Likusiomis valandomis valgyti nerekomenduojama, tačiau galima gerti vandenį. Tokia rekomendacija neriboja KĄ valgyti, tačiau riboja KADA galima valg...

Šis žodis man iš karto primena Italiją, ir tam yra konkreti priežastis, ir vėliau viskas bus aišku.  Polifenoliai - tai augalų medžiagų apykaitos produktai. Augalai gaminasi polifenolius tam, kad apsisaugotų nuo aplinkos stresorių, ultravioletinių spindulių ir įvairių ligų. Kai polifenolius vartojame augalus valgydami, mūsų organizme jie veikia ne tik kaip antioksidantai, jie aktyviai dalyvauja or...

Kadangi dažnai kalbame apie prebiotikus ir probiotikus, tai dar kartą atskirkime, kas yra kas. Probiotikai - tai žmogaus organizmui naudingos bakterijos, pavyzdžiui Bifidobacteria arba Lactobacilli. Prebiotikai - tai maisto medžiagos toms bakterijoms. Dabar metas probiotikams. 2013 metais buvo pradėtas vartoti “psichobiotikų” terminas - taip vadinami mikroorganizmai, kurie apsigyvena mūsų organizm...

Ir mitybos psichologija, ir mitybos psichiatrija daug dėmesio skiria abiems šio nuostabaus ryšio kryptims - ir kaip maistas veikia psichiką, ir kaip mūsų elgesys, nuotaika ir mąstymas veikia mitybą.    Šį kartą patyrinėkime, kas yra prebiotikai, ir ką jie mums daro. Tarptautinė mokslinė prebiotikų ir probiotikų asociacija (ISAPP) prebiotikus apibūdina kaip medžiagas, kurias organizmo mikroorganizm...

Apie serotoniną galime kalbėti jau beveik neužsikirsdami, triptofaną minime rečiau, bet viename sakinyje su kokiu šokoladu ar kalakutiena jis irgi yra linkęs pasirodyti. Pasitikrinkime, kas tai yra, kodėl apie tai verta žinoti, ir kaip tai susiję su psichologine sveikata. Triptofanas - būtinoji aromatinė amino rūgštis - medžiaga, kurios žmogaus organizmas nesintetina, vadinasi - ją būtinai turime...

Kol skaitau apie vitaminą D, mano galvoje plepa Miyazakio Kalciferis, todėl dabar apie jį galvokite ir jūs :) Vitaminas D - cholekalciferolis - ilgus metus buvo siejamas tik su kaulų sveikata ir rachitu. Tačiau vitaminas D iš tiesų yra neuroaktyvus steroidinis hormonas. Smegenyse turime daugybę vitamino D receptorių, jie tankiausiai išsidėstę kaktinėje skiltyje, hipokampe ir hipotalame - lygiai te...

Galbūt apie tai nekalbame dažnai, bet maistinė geležis taip pat turi savo nenuginčijamai svarbų vaidmenį kalbant apie gerą nuotaiką ar psichikos sveikatą platesne prasme. Geležis - svarbi fermentų gamybos dalis, konkrečiai tirozino hidroksilazės ir triptofano hidroksilazės. Šie fermentai tiesiogiai reikalingi dopamino, serotonino ir norepinefrino gamybai - o tai yra medžiagos, tiesiogiai reguliuoj...

Vitaminai B yra ypatingai reikšminga ryšio tarp maisto ir psichikos dalis. Vitaminas B neegzistuoja, tai medžiagų - vitaminų B - grupė. Ją sudaro B1 - tiaminas, B2 - riboflavinas, B3 - niacinas, B5 - pantoteno rūgštis, B6 - piridoksinas, B7 - biotinas, B9 - folio rūgštis ir B12 - kobalaminas. Visi jie atlieka svarbų vaidmenį ląstelių veikloje, tiesiogiai veikia nuotaiką, energiją ir mąstymą reguli...

Nežinau, ar jums taip pat, bet mano stereotipinė mintis sako, kad riebalai yra energija (nors jau galėčiau žinoti geriau). Omega-3 riebalinės rūgštys irgi kažkaip labiau panašios į riebalus. Pasitikrinkim, kas čia riebalai, kas čia degalai, o kas visai ne.  Polinesočiosios riebalinės omega-3 rūgštys, konkrečiai EPA (eikozapentoeno rūgštis) ir DHA (dokozaheksoeno rūgštis) yra svarbios nervų ląsteli...

Šiuo metu mokslininkai sutaria, kad nuotaiką veikia ryšys, siejantis žarnyną, smegenis ir imuninę sistemą. Jei maistą sudaro didelė stipriai apdorotų produktų, rafinuoto cukraus ir trans riebalų dalis, skatinamas priešuždegiminių citokinų (pvz. IL-6 ar TNF-alfa) išsiskyrimas. Šie citokinai gali kirsti kraujo-smegenų barjerą, patekti į smegenis ir ten sukelti nervinių audinių uždegimą. Tai veikia s...

Pradžiai prisijungsiu prie semantikos stovyklos. Žodį “dieta” dažnai dar vis naudojame kalbėdami apie savo kūno alinimą, maisto produktų ribojimą, ypač kai sakome “esu ant dietos”. Tikiuosi, kad jau evoliucionavome (ar esame gerokai evoliuciją įpusėję) galvodami ne ko reikia vengti, o ką reikia rinktis valgyti. Ne todėl, kad maistas yra geras ar blogas - o todėl, kad visko vis tiek nesuvalgysime,...

Nesaugumas dėl maisto ir maisto trūkumas yra atskiri, specifiniai reiškiniai, tiriami psichinės sveikatos kontekste. Nesaugumas dėl maisto - nerimu pagrįsta būsena, kuri gali neigiamai veikti žmogų net nejaučiant alkio ar konkrečiu metu netrūkstant maisto. Tai neužtikrintumas dėl ateities, būtent taip, kaip jau esame girdėję daug kartų - “nežinau, ar turėsiu ką valgyti”. Šalia dažnai diagnozuojamo...

Savo galvoje talpiname daugybę įdėjų, vaizdinių ir vertinimų apie visą mus supantį pasaulį. Taip pat turime visokių suvokimų apie save - savo asmenybę, ir savo kūną. Tai, ką matome veidrodyje, vis tiek filtruojame per savo mąstymą, emocijas, patirtis ir lūkesčius. Jei norite labiau moksliškai - formuojame savo kūno vaizdą. Atsiradus socialinei medijai, atsirado kitoks "veidrodis", o kartu atsirado...

Daug žmonių nemėgsta vienokio ar kitokio maisto. Kartais tai nemalonūs patyrimai praeityje (esu gerus dešimt metų nevalgius aviečių po vieno itin sėkmingo žygio miške… kai jų persivalgiau…). Kartais tai alergijos ar kitos virškinimą dirginančios medžiagos, žinomos ar nežinomos, vis tiek sukeliančios diskomforto jausmą, todėl iš nuojautos tokio maisto vengiame. Kartais tai rimtų problemų keliantis...

Bulimija vadiname valgymo sutrikimą, kuriam būdingi persivalgymo priepuoliai, lydimi kontrolės praradimo jausmo. Po persivalgymo paprastai seka bandymai atsikratyti suvalgyto maisto - vemiant ar geriant laisvinamuosius vaistus.  Naujausi tyrimų rezultatai griežtai atskiria bulimiją nuo “valios trūkumo”. Bulimija - tai intensyvus konfliktas tarp ypač aktyvios atlygio sistemos ir neveikiančio medžia...

Ortoreksijos terminas tuoj švęs dvidešimtmetį. Turbūt, labiausiai norisi sakyti “tik” dvidešimtmetį, nes atrodo, kad su šia tema susiduriame jau visą amžinybę. Ortoreksija - lyg keistoji valgymo sutrikimų pusseserė. Anoreksijos ar bulimijos atveju daugiausiai dėmesio skiriama svoriui ir maisto kiekiui, o štai ortoreksijos atveju pirmiausiai koncentruojamasi į maisto kokybę ir “švarumą”.

Pradėsiu nuo paprastos, bet svarbiausios minties: jei norite padėti žmonėms su viršsvoriu, kritika ne tik nepadės, bet dar labiau žalos. Jei tikrai norite padėti - nekalbėkite apie svorį visai, esu tikra, kad visi turi pakankamai žinių ir motyvacijos. Jei jums atrodo, kad svorį reguliuoti labai lengva - taip tikrai nėra, ir nesigilinimas į priežastis dar nedarys jūsų teisiu. O jei vis tiek norite...

Šią savaitę noriu skirti vienam mokslininkui, kuris savo darbais struktūruoja kaip žmogaus organizme yra naudojama energija - ir kurio išvados yra labai svarbios bet kam, kas sprendžia klausimus kiek valgyti, kiek sportuoti, kiek energijos gauti ir kiek sudega. Panašu, kad tai, kuo vadovavomės iki šiol - švelniai tariant, netikslu ir nepraktiška.

Emociniu valgymu vadiname tokį valgymą, kuris gimsta ne vadovaujantis alkio jausmu, o nemaloniomis emocijomis, vietoj kurių išgyvenimo pasirenkamas jų slopinimas valgant (ir dažniausiai, aišku, nesveiką maistą). Stresas - lyg ir aišku, bet aiškumo dėlei - susitarkim. Stresas - tai organizmo fiziologinė ir psichologinė reakcija į realią ar suvokiamą grėsmę organizmo biologinei pusiausvyrai. Patiria...

Sąmoningas valgymas (angl. “mindful eating”) tyrimuose apibūdinamas kaip valingai sutelktas dėmesys į valgymo patyrimą, vengiant bet kokio savo veiksmų vertinimo. Sąmoningas valgymas apima dėmesį į savo pojūčių teikiamą informaciją, į dabarties momentą, į alkio ir sotumo signalus ir stebėjimą be vertinimo. Intuityvus valgymas (angl. “intuitive eating”) apibūdinamas kaip adaptyvus valgymo būdas, ku...

Neurobiologijos ir mitybos mokslų sandūroje be kitų klausimų, sprendžiame ir priklausomybės nuo maisto klausimą. Buitinėje kalboje dažnai ir nerūpestingai sakome, kad esame priklausomi nuo kavos ar pyragaičių. Ir nors medicinos žinynuose priklausomybės nuo maisto diagnozės nerasime - bet toks klausimas aktyviai aptariamas, tiriamas ir performuluojamas, apimant vis naujas tyrimų detales.

Šią savaitę tema - labai apdorotas maistas - angliškai “ultra processed food” - ar, sakykim, “ultra maistas”. Į šią kategoriją patenka gamyklose gaminami maisto produktai - pavyzdžiui bulvių traškučiai ar sausainiai, o namuose iš natūralių produktų ilgai verdamas sultinys - tikrai nepatenka. Ultra maistas skiriasi tuo, jog jo sudėtyje yra gamybą, galutinį rezultatą ir transportavimą bei  sandėliav...

Laikai, kai moksliniai tyrimai apsiribojo žarnyno ir smegenų ryšio įvardijimu - baigėsi, Dabar apie šį ryšį žinome gerokai daugiau, atsirado psichobiotikų terminas, dabartinis požiūris jau formuojasi apie tai, kad žarnynas ne tik veikia smegenis, bet kad žarnynas yra neurocheminių medžiagų bioreaktorius, kuris valdo mūsų kognityvinę ir emocinę būseną.

Sveikos mitybos srityje tyrimai perkėlė dėmesį nuo “sveiko maisto” identifikavimo į tyrimus, skirtus geriau suprasti automatiško elgesio neurobiologiją ir psichologiją. Mokslininkai sutaria, kad sveikatos stiprinimui skirti elgesio pokyčiai remiasi ne valios pastangomis, o aplinkos pertvarkymu ir mechaniniu veiksmų kartojimu. Su sveikata susijęs elgesys yra labai sudėtingas, ir jam jokiu būdu nega...