Pirmas sakinys

Prieš beveik dešimtmetį išleistas Aleksandros Fominaitės romanas „Mes vakar buvom saloje“ skambiai buvo vadinamas prarastosios kartos epu. Tačiau įdomi ir vertinga knyga platesnio skaitytojų dėmesio nesulaukė. Galbūt ir dėl savo dydžio – smulkiu šriftu prirašytų keturių šimtų puslapių. Literatūra nėra tik naujos knygos. Pokalbio priežastimi neturėtų tapti vien knygų naujienos. Tad dar sykį atsiver...

Pirmas sakinys. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta Ar Metų knygų rinkimuose – metų knygos?

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido tris stambias tyrimų knygas, kuriose šio instituto mokslininkės ir mokslininkai nuosekliai nagrinėja ir apmąsto visą sovietmečio literatūrą. Toks daugiau nei porą dešimtmečių trukusių tyrimo rezultatas leidžia mums pirmą kartą nauju žvilgsniu taip nuodugniai, profesionaliai ir ramiai pažvelgti į sovietinės okupa...

Rugsėjo 24-ąją Aidui Marčėnui sukanka 60 metų, tačiau su poetu sutarėme, kad rugsėjo 24-osios laidoje apie jubiliejų tik užsiminsime – kalbėsimės apie poeziją ir poezijos kontekstus. Nesureikšmindami metų, tad nubraukę nulį, atrinkome šešis skirtingu laikotarpiu rašytus Aido Marčėno eilėraščius, kuriuos laidoje ir išgirsime, svarstydami ir apie juos, ir apie visus kitus. „Pirmame sakinyje“ – pokal...

Po Aušvico, po Holokausto bet kokie žodžiai galėjo atrodyti tušti ir beprasmiški. Bet žmonės nenutilo: jau daugiau nei septyniasdešimt metų tekstuose, tekstais ir per tekstus bandoma kalbėti apie Holokaustą, mėginama priartėti prie šios sunkiai įsivaizduojamos tragedijos. Ar skaitant šiuos tekstus, ar skaitant dienoraščius, laiškus, publicistiką, literatūrą, įmanoma priartėti prie Holokausto supra...

Kandi intelektualė. Auksines stiliaus vinis kalanti meistrė. Tyli literatūros ekscentrikė. Ryški kultūros autsaiderė. Jai pavyko pasiekti tai, kas Lietuvos literatūroje pavyksta vienetams: ji atpažįstama iš sakinio, jos kūrinių laukiama, jos aštrumu ir negailestingumu žavimasi. „Pirmas sakinys“ kalba apie rašytoją Undinę Radzevičiūtę ir jos kūrinius. Kalba apie ją, bet ne su ja, o su dviem jos kūr...

Šią „Pirmo sakinio“ laidą būtų galima pavadinti ir Nepriklausomybės 30-mečiui skirta laida, bet tiksliau ją reikėtų įvardinti kaip Skaitymo 30-metį. Per Nepriklausomybės metus keitėsi skaitymo galimybės, kultūra, įpročiai, literatūra laisvėjo ir įvairėjo, gyveno kartu su atsikuriančia valstybe ir išsivaduojančia visuomene. Laidos vedėjai prieš 30 metų pradėjo lankyti mokyklą, išmoko skaityti ir ik...

Ar praėjus maždaug 250 metų nuo galbūt svarbiausio lietuvių literatūroje kūrinio „Metai“ parašymo jo autorius Kristijonas Donelaitis atpažintų savo tekstą? Ar atpažintų žodžius, kablelius, netgi atskiras eilutes kaip savo, jo ranka parašytas? Tekstologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, „Metų“ mokslinių leidimų rengėjas Mikas Vaicekauskas teigia, kad šis vienas svarbiaus...

Gamtininkas ir rašytojas Henrikas Gudavičius, trisdešimt metų dirbantis Dzūkijos nacionaliniame parke, beveik kiekvieną sakinį apie savo literatūrą pabaigdavo jam pačiam kur kas įdomesne istorija iš augalų ir jų buveinių kasdienybės. Liškiavoje gyvenantis kraštotyrininkas beveik kasdien iki pietų rašo, o tada sėda ant dviračio ir važiuoja iki Krūčiaus upelio. Čia jis augina ir prižiūri šimtus retų...

Lenkų rašytojas Witoldas Gombrowiczius pagrindinį laidos klausimą galbūt iškeltų kaip nebrandos problemą: jo knygos Lietuvoje leidžiamos ir bent tam tikruose skaitytojų ratuose yra populiarios, bet ar mes iš tikrųjų jį skaitome ir suprantame, ką skaitome? Kitaip tariant, ar jo kūrybos atžvilgiu esame brandūs? Laidoje „Pirmas sakinys“ su filosofu Arūnu Sverdiolu kalbėsimės apie Witoldo Gombrowiczia...

Irena Buivydaitė ne sykį paskelbta skaitomiausia lietuvių grožinės literatūros autore bibliotekose. Ir tai – ne leidyklos reklaminis triukas, o tikslūs skaičiai: pavyzdžiui, 2018 metais skaitytojai jos romanus Lietuvos bibliotekose ėmė 17 tūkstančių kartų. Alytuje gyvenanti rašytoja ir vertėja sako daugiausia dėmesio skirianti ne kalbos subtilybėms, ne stiliaus paieškoms, o paprastam pasakojimui,...

Kalba – svarbiausias literatūros instrumentas, bet ne tiek daug Lietuvos rašytojų įsitraukia į viešojoje erdvėje jau kelerius metus aktyviai vykstančias diskusijas apie lietuvių kalbą – jos raidą, patiriamą įtaką iš kitų kalbų ir norą visa tai kontroliuoti. „Pirmo sakinio“ pašnekovė – Giedra Radvilavičiūtė, ne tik viena geriausių Lietuvos rašytojų, eseisčių, bet ir nenuilstanti kvailų, negrabių, b...

Intelektualas, plačiai ir giliai apmąstantis savo ir mūsų visų laiką. Poetas ir vertėjas, kūrybą vadinantis esmine veikla. Žmogus, su kuriuo būtų galima kalbėtis iš esmės apie viską, bet šįkart pasirinkome vieną temą, turbūt tą viską sutalpinančią – jo dienoraštį, kurio fragmentus pastaraisiais metais skaitome „Literatūroje ir mene“. Laidoje „Pirmas sakinys“ – pokalbis su poetu, vertėju, publicist...

Knyga, kuriai pasirodžius, dauguma skaitytojų buvo šokiruoti: ciniška, vulgaru, tamsu. Ir knyga, tapusi viena svarbiausių Lietuvos literatūroje. Rankraštis, pavadintas „Keltuvu“, bet virtęs romanu „Balta drobulė“ – kūriniu, mokykloje sužavinčiu bent pusę klasės. Kodėl paauglystėje taip paveikia „Balta drobulė“ ir kaip šią knygą perskaitome vėliau? Pokalbis su literatūrologe, Antano Škėmos kūrybos...

Fotografo Zenono Bulgakovo nuotraukoje – 2001 metų kovo 2-oji, paskutinis rašytojo Jurgio Kunčino apsilankymas Alytaus miesto viešojoje bibliotekoje. Kartu su juo – Giedrė Bulgakovienė, vadovaujanti bibliotekai nuo 1993-iųjų. Prieš daugiau kaip penkiolika metų biblioteka pavadinta Jurgio Kunčino vardu, nuo 2004-ųjų čia rengiamas trumposios prozos festivalis „Imbiero vakarai“. „Pirmas sakinys“ – iš...

Lietuvos literatūros kanonas – nekintanti vertybė. Bet kiekviena karta gali ir turi jį permąstyti iš naujo. Įtvirtinti arba pakeisti nepakeičiamuosius. Lietuvos literatūros kanonas – ir neginčijama vertybė. Bet visiems verta dėl jo pasiginčyti. Šį kartą į „Pirmą sakinį“ pasikvietėme du jaunosios kartos literatūrologus iš Vilniaus universiteto – Eleonorą Buožytę ir Mantą Tamošaitį. Laidoje klausiam...

Prieš rasizmą nukreipti protestai paskatino griauti paminklus, cenzūruoti kino ir literatūros kūrinius, ieškoti tikrų ir tariamų menininkų nuodėmių. Tačiau galimas ir priešingas veiksmas – imti ir skaityti, žiūrėti, klausytis kūrinių ir juose ieškoti, jei ne atsakymų, tai bent pačių svarbiausių klausimų apie mus ir mūsų santykius. „Pirmame sakinyje“ mėginame svarstyti, kaip apie rasizmo problemą r...

Hetera, po pirmos eilėraščių knygos sakiusi, kad galbūt daugiau neberašys. Menina, kuri kaunasi su normintojų armija. Intelektualė, turinti ką atsakyti psichoterapeutui. Poetė, kurios palyginimas su Sylvia Plath neleis nieko tikro apie ją sužinoti. „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie ryškiausią savo kartos poetę, kultūros kritikę ir „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorę Giedrę Kazlauskaitę. Kalbamės apie ją...

Praėjus kelioms minutėms po pokalbio įrašo, leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė vartė atsineštus užrašus ir krimtosi, kad tiek daug laidoje liko nepasakyta, nepapasakota, tiek daug rašytojų nepaminėta ir nepacituota. Vis dėlto tai gana išsami, niekur neskubanti laida apie žmogų, Lietuvoje siejamą su aukščiausia literatūros leidybos kultūra. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Rašytojai ir poetai, apskritai visų sričių menininkai, neretai imasi fizinio darbo. Kazys Bradūnas kasė duobes, skaldė akmenis, Kornelijų Platelį jaunystėje maitino statybos inžinieriaus diplomas, Aivaras Veiknys šiandien mūrija sienas ir skardina vamzdynus. Plytą šioje temoje suvokiame kaip fizinį krūvį, kurį dažnai tekdavo pakelti ir išeivijos rašytojams, ir šiandien žinomiems, Lietuvoje pripaži...

Sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo galima išgirsti balsus iš laisvojo pasaulio. Vienas iš jų – „Amerikos balsas“, kuriame skambėjo ir dešimtys išeivijos literatūros balsų. Dabar beveik neaprėpiamas „Amerikos balso“ įrašų archyvas Romo Sakadolskio, buvusio lietuvių redakcijos bendradarbio ir redaktoriaus, dėka yra grįžęs į Lietuvą. Radijo archyvų tyruose tebetūno Algimanto Mackaus, Antano Škėmos, Li...

Trumpas pokalbis su Vanda Juknaite ir ilgas pašnekesys su jos kūrybos tyrinėtoja, VDU Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologe doc. dr. Gitana Vanagaite. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Šešių tomų autobiografinį romaną „Mano kova“ parašęs norvegų rašytojas Karlas Ove Knausgaardas tapo vienu ryškiausių pastarojo laiko literatūros fenomenų – milijonai skaitytojų visame pasaulyje narsto jo biografiją ir stebisi, kaip įmanoma taip atvirai rašyti apie save ir savo artimuosius. Bet tarp skaitytojų išgirstame ir kiek tylesnį skepsio balsą: literatūrinės ambicijos, besąlygiškas atvirumas...

„Įspūdžio poetas“. Bent jau tiek apie Henriką Radauską atsimename iš mokyklos metų, tačiau turbūt ne taip lengvai paaiškintume, koks tas įspūdis ir ką apskritai suprantame, skaitydami šį poetą. Atsiverskime vieną jo eilėraštį – žymųjį „Kaštanas pradeda žydėt“ – ir pasikalbėkime, ką perskaitėme ir ką turėjome (ar galėjome) perskaityti. „Pirmame sakinyje“ – apie Henriką Radauską, kartu su literatūro...

Pandemijos apimtame pasaulyje skaitytojai ieško kūrinių, kurie padėtų suprasti ir įprasminti mūsų visų patiriamą būklę. Kai kurių knygų skaitomumas ir pardavimai šovė į viršų, tačiau tarp jų, regis, nėra vieno kūrinio, kuris alegoriškai, bet labai skausmingai ir tiksliai kalba apie tai, su kuo susiduriame – apie įkalinimą, virsmo baimę ir atstūmimą. Tai kūrinys, kurį atpažįstame iš pirmo sakinio:...