Pirmas sakinys

Andriaus Jakučiūno apsakymų vainikui „Lalagė“ – dešimt metų. Po jo pasirodymo literatūrologė Jūratė Sprindytė rašė: šis kūrinys įrodo, kad lietuvių kalba įmanoma parašyti viską. Gera žinia Lietuvos literatūrai, baugi – jos skaitytojams: „Lalagėje“ jie be pasigailėjimo buvo įmesti į pasakotojo sąmonės atšvaitų ir virpesių pasaulį kaip į tamsią Platono olą, kurioje apmąstomos kalbos galimybės ir rib...

Poezijos skaitymo vakarai, kūrinių ištraukos radijo eteryje, vaidmenys spektakliuose pagal literatūros klasiką ir šiuolaikines pjeses – Andriaus Bialobžeskio kasdienybė neatsiejama nuo knygų. Literatūra jau seniai tapusi reikšminga jo profesijos dalimi, o knygų skaitymas – didžiausiu malonumu, apie kurį ir pasikvietėme pasikalbėti. Laidoje „Pirmas sakinys“ – aktorius Andrius Bialobžeskis ir pokalb...

Prieš daugiau kaip metus į rankas paėmusi pirmąją savo knygą, rašytoja Rugilė Audenienė turbūt neįsivaizdavo, kiek kartų jai teks iš naujo pasakoti savo šeimos istoriją – romane „Vojaĝo“ ji tikra, atsiremianti į tetos dienoraštį ir senelio laiškus, tačiau vis tiek sukurta pačios Rugilės. Kodėl jai rūpėjo papasakoti senelio gyvenimą ir ką rašyti toliau, kai atrodo, kad pasakojimas apie šeimą sutelk...

Skaitantiems ir rašantiems žmonėms knygų lentyna turbūt nėra vien tik baldas. Ji – už nugaros ar prieš akis esantis istorijų šaltinis, turintis savitą tvarką ir veikiantis mūsų kasdienybę. Kokią vietą namuose užima knygų lentyna ir kaip mes apsisprendžiame dėl jos turinio? „Pirmame sakinyje“ – rašytojai Edmondas Kelmickas, Birutė Jonuškaitė, Deividas Preišegalavičius ir jų knygų lentynos. Ved. Min...

Rašytoja Gintarė Adomaitytė – daugiau kaip dvidešimties knygų autorė. Ji rašo esė, noveles, apysakas, rašo pasakas, apžvalgas, recenzijas, ir turbūt visų jos tekstų bendras bruožas – nesivaikyti rašymo ir gyvenimo madų, nesibrauti į centrą, didmiestį iškeisti į pakraštį. „Pirmame sakinyje“ – Gintarė Adomaitytė ir pokalbis apie jos literatūrą, jos Vilnių, Kauną ir jos Ignaliną. Ved. Mindaugas Nasta...

Rašytojos Bitės Vilimaitės vieta Lietuvos literatūroje primena jos kūrinių stilių: rami, santūri, nesiveržianti į centrą, bet svarbi ir įdomi tiems, kam rūpi didžiuosius gyvenimo klausimus apmąstyti kasdienybės kalba. Ar Bitės Vilimaitės ramybė ir santūrumas, užuojauta ir nusivylimas mums tebėra literatūrinė vertybė, „Pirmame sakinyje“ kalbėsimės su literatūrologe Žydrone Kolevinskiene ir istoriku...

Nepriklausomybės dienos minėjimas yra gera proga paklausti, kaip literatūra susijusi su laisve: ar literatūra gali padėti suprasti, kas yra laisvė, ar ji ugdo laisvės jausmą, ar skaitantis žmogus visada tampa laisvu? O gal – priešingai? „Pirmo sakinio“ pašnekovas – kunigas ir eseistas, pranciškonas Julius Sasnauskas. Skaitantis, rašantis ir už laisvę ne vienerius metus kovojęs žmogus. Su juo kalba...

Pirmaisiais „Pirmo sakinio“ metais šį autorių citavome turbūt dažniausiai. 49-iose ankstesnėse laidose, kalbėdami įvairiomis literatūros temomis, jį vis paminėdavo ir mūsų pašnekovai. Tad svarstydami, apie ką galėtų būti 50-oji laida, sutarėme akimirksniu – apie rašytoją Sigitą Parulskį, parašiusį ne vieną mūsų literatūrai reikšmingą kūrinį ir teberašantį toliau. „Pirmame sakinyje“ – rašytojas Sig...

Lietuvos skaitytojai turbūt pirmiausia ją pažįsta kaip japonų kilmės britų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Kazuo Ishiguro vertėją. Tačiau Mėta Žukaitė iš anglų kalbos yra išvertusi ne tik „Dienos likučius“ ar „Palaidotą milžiną“ – jos vertimų lentynoje randame ir labai svarbių, humanitarikos klasika vadintinų kūrinių, ir naujausios grožinės literatūros. Apie įvairialypį vertėjos da...

Literatūrologas Kęstutis Nastopka dažniausiai sulaukia klausimų apie semiotiką. Ir tai natūralu – visą savo profesinį gyvenimą jis paskyrė tekstų ženklams, jų reikšmėms ir prasmėms. Tačiau už kiekvieno teksto yra jo kūrėjas, už kiekvienos analizės – asmeninė patirtis ir žmogiškos bičiulystės. „Pirmame sakinyje“ apie svarbiausius literatūros žmones, esminius kūrinius ir jų įtaką asmeninei biografij...

Praėjusiais metais pasikalbėję tema „Skaičiau, tikėjausi, bet: neišsipildę lūkesčiai“, šiemet iš esmės tą pačią temą apverčiame ir siūlome aptarti knygas, viršijusias mūsų lūkesčius. Trijų pašnekovų paprašėme prisiminti pastarųjų dešimties metų Lietuvos autorių kūrinius, kuriuos užvertę jie pripažino – „nesitikėjau“. „Pirmame sakinyje“ apie mus nustebinusias knygas kalbamės su literatūros kritike...

Literatūra šeimoje ir šeimos literatūra. Turbūt taip būtų galima pavadinti šio „Pirmo sakinio“ temą. Dviejų vienos šeimos narių, dviejų kartų atstovų, dviejų autorių – rašytojos, vertėjos Ievos Toleikytės ir mokytojo, eseisto Vytauto Toleikio – klausiame, kaip jų gyvenime atsirado literatūra, kodėl ir ką ėmė rašyti, ar mato save kaip literatūrinę šeimą ir ką galvoja apie vienas kito rašymą. Ved. M...

Jaunos, nedidelės, savo nišos ieškančios leidyklos. Per pastarąjį dešimtmetį naujos leidyklos stipriai išplėtė literatūros ir humanitarikos lauką knygomis, kurių iš pirmo žvilgsnio atrodytų neįmanoma buvo išleisti, nes jų leisti „neapsimoka“. Ar Lietuvos leidyboje tik keičiasi kartos, ar jos kuria ir kitokias leidybos formas ir praktikas? Apie naujos kartos leidyklas „Pirmame sakinyje“ kalbamės su...

Prieš penkiolika metų knygą „Prozos būsenos“ išleidusi literatūrologė Jūratė Sprindytė ne tik atskleidė, kaip žanrų ir naujovių požiūriu išsprogo laisvę atgavusi Lietuvos literatūra, bet ir nubrėžė svarbiausias to meto tendencijas – kamavimąsi dėl nesenos sovietinės praeities, įsitvirtinusią orientaciją į romaną, prozos esėjimą, euroromano polinkį į kičą ir tuštybę bei daugelį kitų. Šįkart „Pirmam...

Pirmas sakinys. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta Ališauskas. Poetas, kuris niekur nedingo.

Rašytojai rašo knygas, o literatūros kritikai jas analizuoja ir recenzuoja. O jeigu pamėgintume atvirkščiai – su rašytojais pasikalbėti apie literatūros kritikus ir kritikes, klausdami apie vardus, keliančius pasitikėjimą, ir recenzijas, po kurių norisi paburbėti. „Pirmame sakinyje“ apie literatūros kritiką kalbamės su rašytojais Aušra Kaziliūnaite, Herkumi Kunčiumi ir Gyčiu Norvilu. Ved. Mindauga...

Paskutinėje 2020-ųjų laidoje atsiversime įvairių laikotarpių ir asmenybių dienoraščius, ieškodami gruodžio 31-osios įrašų ir svarstydami, kodėl paskutiniai metų sakiniai būna tokie skirtingi – nuo rimtų apibendrinimų, palydint besibaigiančius metus, iki kasdienės buities detalių, paburbant ant kaimynų, kurie pernelyg garsiai už sienos pasitinka Naujuosius. „Pirmame sakinyje“ – rašytojų, filosofų i...

Šių metų kalėdinio laikotarpio „Pirmo sakinio“ autorius – amerikietis Thorntonas Wilderis. Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip ne kartą pastatytos pjesės „Mūsų miestelis“ ar per radiją girdėtos pjesės „Ilga Kalėdų vakarienė“ autorius. Tačiau dar prieš karą lietuviškai išleistas ir jo romanas „Šv. Liudviko karaliaus tiltas“, o vėliau ne kartą leista „Aštuntoji diena“, pastarąjį kartą – šiemet, 20...

Negalios sampratą nagrinėjančios mokslininkės pastebi didelį atotrūkį tarp to, kaip Lietuvoje save suvokia žmonės su fizine negalia ir kokie vaidmenys jiems primetami. O kaip šiuo požiūriu atrodo mūsų literatūra, kokie stereotipai apie negalią joje egzistuoja ir kaip apskritai mes rašome apie kūną? „Pirmame sakinyje“ – Jurga Jonutytė ir Giedrė Šmitienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto...

Nėra tokios profesijos, kuria užsiimantis žmogus negalėtų rašyti knygų, tapti rašytoju ar rašytoja. Daugelis rašytojų pragyvena iš kitų veiklų nei rašymas. Tačiau vis tiek nuostabą kelia, kai su literatūra ar rašymu visiškai nesusijusioje srityje ilgai dirbę ir daug pasiekę žmonės ima ir parašo romaną. „Pirmame sakinyje“ dviejų tokių autorių – aukščiausios klasės vadybininko Kristijono Kaikario ir...

Kiekvieno iš mūsų kambaryje – daiktai, apie kuriuos galėtume pasakoti ilgas istorijas. Baldai, paveikslai, knygos, įvairios smulkmenos, veikiančios mūsų kasdienybę. Kokie objektai kasdien supa poetą, eseistą, dailėtyrininką Alfonsą Andriuškevičių ir kaip jie atsiskleidžia jo kūryboje? „Pirmame sakinyje“ – Alfonso Andriuškevičiaus kambarys, kuriame lankomės kartu su visais klausytojais. Nuotraukos...

Rašytojai rašo knygas, leidėjai jas leidžia, o kritikai suteikia joms vertę ir formuoja nuomonę. Toks paprastas tradicinis literatūros pasaulio vaizdinys šiais laikais nebeturi jokios prasmės. Neaišku, ką laikyti ir ko nelaikyti rašytoju, šalia popierinės leidybos randasi pačios įvairiausios naujos formos, o vertinimo ir nuomonės formavimo procese kritikus vis labiau užgožia blogeriai, vlogeriai i...

Apie mums patikusias knygas kalbame viešai ir drąsiai, o sukėlusios dvejonių ar nusivylimų dažnai lieka tyloje. Kodėl ir kaip formuojasi mūsų lūkesčiai ir kaip kalbėti apie knygas, kurios visiems aplinkui tarsi patinka, o mums palieka abejonių? Laidoje „Pirmas sakinys“ apie lūkesčių nepateisinusias knygas kalbamės su vertėja, literatūros kritike Gabriele Gailiūte-Bernotiene, poete, literatūros kri...

Karantinui darsyk užvėrus teatrų sales, viena Lietuvos scena liko neuždaryta. Tai beveik šimtmetį kuriamas radijo teatras, balsais ir garsais mums atveriantis ir klasikinę dramaturgiją, ir šiuolaikines pjeses. Atsirinkome po tris skirtingų laikotarpių radijo spektaklius, įkvepiančius atrasti šią teatro formą ir leidžiančius patikėti, kad garsą, balsą, sąskambį, tylą įmanoma matyti. Laidoje „Pirmas...

Per trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvos literatūrai atsivėrė galimybės laisvai kalbėti apie Dievą ir religinę patirtį, ieškoti Dievo ir atrasti kasdienybės mistiką, maištauti prieš Dievą ir remtis bibliniais simboliais. Ar šių dienų Lietuvos literatūrai tai vis dar svarbu? Ar poezija ir proza vis dar yra būdas, kaip kalbėti apie Dievą, su Dievu, Dievui? Ar mūsų literatūroje tebevyksta „dievo...