Pirmas sakinys

Paskutinis sakinys. Ar jis svarbus, jei kūrinys jau perskaitytas? Ar paskutinis sakinys turi kalbėtis su pirmu sakiniu? Ar paskutinis sakinys uždaro tekstą ir leidžia mums iš jo ištrūkti, ar jis tik turi pradėti pasakojimą, prasidedantį anapus istorijos? Apie paskutinį sakinį kalbamės „Pirmame sakinyje“, nes juo galime pradėti naujas diskusijas arba viską pamėginti užbaigti. Paskutinės laidos pašn...

Teatro ir kino kritikė Rūta Oginskaitė visą gyvenimą rašo knygas apie žinomus Lietuvos kultūros žmones – Aleksandrą Staškevičiūtę, Vytautą Kernagį, Robertą Verbą, Vladą Bagdoną, Arūną Žebriūną, Olgą ir Grigorijų Kanovičius. Rašo ir toliau, šį kartą – apie scenografę Jūratę Paulėkaitę. Kiekvieną kartą – tai ne tik vis nauja ir savita knygų herojų gyvenimo ir kūrybos istorija. Tai kaskart nauja ir s...

Rašytoja ir dramaturgė Virginija Rimkaitė savo prozoje ir pjesėse personažus dažnai suveda dramatiškose situacijose, kuriose dramos ir aitros yra prigesinamos, bet išryškinimas jų absurdiškumas, nenoras paklusti įprastai pasaulio logikai. Kas autorei įdomu absurdo ir grotesko pasaulyje ir kaip į išvirkščią tikrovę turėtume reaguoti mes, skaitytojai ir žiūrovai? Su Virginija Rimkaite kalbamės „Pirm...

Pastaraisiais metais dažniausiai ji buvo klausiama apie naują knygą „Baltieji prieš juoduosius“ – pirmąjį savo romaną, kuriame Danutė Kalinauskaitė išlieka atpažįstama iš dėmesio kalbai ir jos vaizdingumui. Kaip apskritai literatūroje veikia stilius ir kaip jaučiasi autorė, matydama menkstantį dėmesį metaforai ar palyginimui? „Pirmo sakinio“ laidoje su rašytoja Danute Kalinauskaite kalbamės apie j...

Ievą Mariją Sokolovaitę, Kopenhagoje studijuojančią biologiją, kelerius metus galima matyti kaip aktyviai mūsų literatūros lauke dalyvaujančią rašytoją: ji viešai skaito savo kūrinius, žurnaluose publikuoja apsakymus ir esė, laimi jaunųjų prozininkų konkursus. „Pirmame sakinyje“ su ja kalbamės apie jaunąją kartą, ateinančią į literatūrą, ir jos lūkesčius, apie mąžtančią būtinybę išleisti pirmąją k...

Kaip jie paveikia mūsų apsisprendimą kurti, ar įmanoma išvengti mūsų kūrybos lyginimų ir kokiais būdais su jais kalbamės rašydami savus sakinius? Apie rašančių ir žinomų tėvų įtaką mūsų kūrybai „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoju, istoriku Bernardu Gailiumi, poetu ir vertėju Dovydu Grajausku ir poete, literatūros kritike Ieva Rudžianskaite. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Daug metų Lietuvos literatūra, drama, kinas sulaukia kritikos, esą trūksta „gerų istorijų“, nemokama sukalti gero siužeto, net sukurti tvarkingos pasakojimo struktūros, tarytum lietuviai iš tiesų būtų lyrikų tauta, kuriai lemta rašyti eilėraščius, bet ne regzti ilgas istorijas. Tokios kritikos galima girdėti iki šiol. Bet ar ji nėra išsakoma iš inercijos? Ar pastarųjų metų išėjusios lietuvių autor...

Pirmiausia ją pažįstame kaip žymią literatūrologę ir ilgametę literatūros dėstytoją, keliasdešimties monografijų ir eseistikos knygų autorę. Tačiau Viktorija Daujotytė rašo ir poeziją, Eglės Juozapos slapyvardžiu yra išleidusi ir romaną. Ar jai reikėjo savyje prislopinti rašytoją, ir kaip šios autorės kūrybą vertina literatūrologė? „Pirmame sakinyje“ su Viktorija Daujotyte kalbamės apie mokslinius...

„Keliautojas keliauja, rašytojas rašo. Kuo daugiau keliauju, tuo mažiau rašau. Aha, jau žinau: keliauju tam, kad nerašyčiau“, – Stokholmo senamiesčio restoranėlyje „Café Tabac“ 2000-aisiais rašė Rolandas Rastauskas. Kelionių ir klajonių knyga, pavadinta „Verkianti bronza“, – tai rinktinė šio rašytojo eseistika, atverianti ir geografinį, ir intelektualinį autoriaus žemėlapį. Keliaudami tekstais ir...

Turbūt niekas nesiginčytų, kad Judita Vaičiūnaitė užima reikšmingą vietą XX amžiaus Lietuvos poezijos kanone. Tačiau, po jos mirties praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, jos kūrybos nebegalime skaityti taip pat, kaip praėjusio šimtmečio aštuntame ar dešimtame dešimtmetyje. Literatūrologę Gintarę Bernotienę, kuri yra sudariusi J. Vaičiūnaitės kūrybos tritomį ir parašiusi jai skirtas dvi monogra...

Kritika yra neatsiejama ir būtina kultūros dalis, tačiau jos sulaukiančioms rašytojoms ir rašytojams, ypač jei ji neigiama, vis tiek dažnai yra sunku kritiką ramiai priimti ir rašyti toliau. Psichologė psichoterapeutė, rašytoja Genovaitė Bončkutė-Petronienė yra pasakojusi, kaip po jos romanų pasirodymo sulaukdavusi nemažai kritikos, kartais - ir visai neobjektyvios. „Pirmame sakinyje“ su ja kalbam...

Pastaraisiais metais lietuvių kalba pasirodė bent keletos pačių ryškiausių kino režisierių knygos – Wernerio Herzogo, Michelangelo Antonioni, Davido Lyncho, Piero Paolo Pasolini, Federico Fellini. Šie tekstai – nuo poezijos iki atsiminimų – leidžia geriau susipažinti su kino meistrais ir labiau suprasti jų kinematografijos kūrinius, bet taip pat yra įdomūs ir vertingi kaip literatūra. Apie „Odilės...

Aušra Pukelytė ir Aleksas Kazanavičius, Valstybinio jaunimo teatro aktoriai, – ir scenoje, ir namuose kartu. Abu sako nesinešantys asmeninių santykių į teatrą, o teatro peripetijų – į šeimą. Tačiau ir scenoje, ir šeimoje juos jungia pomėgis literatūrai. Kodėl teatrui reikalinga užrašyta istorija? Kuo skiriasi aktorių darbas su pjese ir prozos kūriniu? Kaip scenos kalbą veikia kasdienė žiūrovų kalb...

Rašytoja Dalia Staponkutė į Lietuvą ir literatūrą grįžta su nauja grožine knyga, šį kartą – plutarchišku paralelinių istorijų romanu „Vivat Regina!“ Joje ji lyg ir tęsia tas temas, su kuriomis jau pelnė skaitytojų dėmesį ir kritikų pagyras: dvilypė tapatybė, savos ir svetimšalės drama, periferijos ir centro santykiai, moters vaidmuo. Tačiau romane šios temos plečiamos ir gilinamos turtingu istorin...

2022-ųjų vasario 24-ąją, pirmąją Knygų mugės dieną, su rašytoju Marku Zingeriu turėjome kalbėtis apie laiko triukšmą ir šio autoriaus pasirinkimą būti kiek atokiau, stengtis nuo viešumos atsiriboti. Tačiau tą rytą Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, pokalbį apie literatūrą ir susikaupimą keitė klausimai apie geopolitiką ir istoriją. Šiandieninės laidos nesinori vadinti skola. Bet apie šviesaus atmi...

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Tapinienė yra sakiusi, kad mėgsta gyventi prisiminimais, bet ilgą laiką jų neišguldė į knygą – ilgai galvojo, kaip užrašyti prisiminimus, kad jie nebūtų naudingi jai. Dabar ji rankose laiko knygą „Susigrąžinto laiko blyksniai“, vildamasi, kad jai pavyko tokius prisiminimus iš praeities ištraukti. „Pirmame sakinyje“ su Violeta Tapiniene kalbamės apie...

Keliasdešimt metų redaktore dirbanti Audra Kairienė sako, kad atskleisti, ką taiso konkretaus autoriaus ar autorės tekste, būtų tas pats, kas gydytojui atskleisti paciento paslaptį. „Pirmo sakinio“ pokalbyje jos atskleisti neprašėme, tačiau kalbėjomės apie šia paciento paslaptimi apgaubtus redaktorės ir autorių santykius, apie jų galias ir negalias, pagarbą ir jos stoką, abipusius lūkesčius ir nus...

Po lietuvių kalbos ir literatūros studijų ji mokėsi knygų leidybos, pradėjo rašyti kultūrinėje spaudoje ir įsiliejo į kino pasaulį – Dovilė Raustytė septynerius metus dirbo „Kino pavasario“ komunikacijos vadove, o dabar koordinuoja „Meno avilio“ tekstus, vaizdus ir įvaizdžius. Pasikalbėti apie kūrybos ir kuriančių žmonių komunikaciją ją pasikvietėme ir kaip rašytoją – 2021 metais pasirodžiusi debi...

Skaitant jos publicistiką ar literatūros kritiką turbūt neįmanoma nepastebėti autorės siekio įtraukti skaitytoją į kiek sudėtingesnę visumą – publicistė, politikos mokslų daktarė Marija Antanavičiūtė mūsų kultūrinėje spaudoje išsiskiria drąsiomis įžvalgomis, kurios dažnai atsiremia į politinį ir socialinį tikrovės pamatą. Birmingemo universitete podoktorantūros studijas šiuo metu tęsianti pašnekov...

Pastaraisiais metais dažniausiai apie jį kalbame kaip apie Olgos Tokarczuk vertėją – Vyturys Jarutis jau prieš kelis dešimtmečius ėmėsi versti šios rašytojos kūrybą, o šiandien yra tapęs pagrindiniu nobelistės vertėju į lietuvių kalbą. „Pirmame sakinyje“ susitikome pasikalbėti ir apie kitus jo mėgstamus ir verčiamus lenkų autorius, jų priėmimą ir supratimą Lietuvoje. Nuotraukos autorius – Bartosz...

Literatūros seserys – taip būtų galima įvardinti Eglę ir Rūtą Kačkutes. Jų abiejų veikla skirtingai, bet labai glaudžiai susijusi su literatūra: pirmoji sesuo – literatūrologė, savo tyrimuose nagrinėjanti moters, motinos, lyčių klausimus, antroji – archeologė, Nacionalinio muziejaus vadovė, bet gerai žinoma dėl savo literatūrinių iniciatyvų, kaip Metų knygos rinkimai ar „Vilniaus lapų“ festivalis....

Šalia knygynų ir bibliotekų atsiranda interneto platformų, kurios siūlo ne tik nusipirkti, bet ir mainyti arba prenumeruoti knygas. Nemažai skaitytojų tai tapo naujais patogiais įrankiais – greičiau ir pigiau įsigyti norimą skaitinį. Tačiau šios platformos kelia ir naujų klausimų: kaip jos paveiks leidybos verslą, ar nėra pamirštamos autorinės teisės, ar atsižvelgiama į tų, kas kuria ir spausdina...

Neseniai pasirodžiusi literatūros tyrinėtojo Marijaus Šidlausko knyga „Kairiarankio kentauro pėdomis“ – tai pastarojo dvidešimtmečio jo kelionė literatūros kritikoje: ilgametis Klaipėdos universiteto dėstytojas knygoje publikuoja jam svarbiausius tekstus, apmąstančius literatūros klasiką ir jos aktualumą šiandien. „Pirmame sakinyje“ kalbėdamiesi su Marijumi Šidlausku, apie jo paties pėdas ir įkvėp...

Kokią įtaką tavo asmenybei padaro ne tėvai, ne seneliai, o proseneliai, ypač, kai vieną jų žino ne tik visa giminė, bet ir visa Lietuva? „Pirmame sakinyje“ – rašytojos Žemaitės proanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė, su kuria kalbamės apie šį giminystės ryšį, jo reikšmę visai šeimai ir kintantį santykį su Žemaitės kūryba. Asmeninio archyvo nuotr. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Grožinėje literatūroje (net tik skirtoje vaikams) prabyla žvėrys, paukščiai, vabalai ir visa kita gamta. Pasakose, poezijoje ir prozoje kalbasi medžiai, upės, akmenys, o santykiai tarp gyvūnų dažnai kuriami kaip alegorija žmogiškai kasdienybei apmąstyti. Kaip rašome apie gamtą ir kaip literatūroje veikia gamtos dėsniai – „Pirmame sakinyje“ kalbamės su prozininku, gamtininku Selemonu Paltanavičiumi...