Pirmas sakinys

Knygų pristatymai ar pokalbiai apie kūrybą, atrodytų, yra savaime suprantami procesai, kuriuose didžioji dalis autorių dalyvauja – tai padeda suprasti kūrinių kontekstus, prisideda prie jų populiarinimo. Tačiau naujos knygos neleidžiamos kasmet, interviu žiniasklaidoje nepasirodo kasdien – vieni autoriai ilgam dingsta, kiti, atvirkščiai, neleidžia apie save užmiršti. Apie viešąją erdvę ir skirting...

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantas, Renesanso ir Baroko kultūros tyrinėtojas Tomas Riklius jau kurį laiką rašo esė ciklą „Šventumo estetika“, kuriame interpretuodamas aktualizuoja reikšmingus religinių motyvų dailės kūrinius. „Pirmo sakinio“ laidoje jo paprašėme atsirinkti ir panašiai aktualizuoti Renesanso ir Baroko literatūros kūrinius. Kaip svarbiausias iš jų iškyla Dantės...

„Visi nepabaigti mano eilėraščiai / brazda lyg pelės / rudenėja“, – šitaip prasideda Ramunės Brundzaitės eilėraštis „Rudeninis“ iš jos poezijos knygos „Drugy, mano drauge“, pasirodžiusios 2013 m. Po devynerių metų išėjo nauja jos knyga „Tuščių butelių draugija“. Per tą laiką nebaigtų, užmestų, nepublikuotų eilėraščių prisikaupė dar daugiau. Apie šiuos lyg pelės brazdančius eilėraščius, jų fragment...

Prieš du dešimtmečius, tik prasidėjus interneto plėtrai, įsikūrė interneto svetainė rasyk.lt, kurioje kiekvienas, pasislėpęs po slapyvardžiu, gali publikuoti savo literatūros kūrinius ir kritikuoti kitų tekstus. Dabar joje patalpinta daugiau nei 70 tūkst. eilėraščių, daugiau nei 10 tūkst. prozos kūrinių, o vienu ar kitu metu čia aktyviai dalyvavo turbūt tūkstančiai rašiusių, žaidžiusių, kritikavus...

Ją žinome kaip „Balkono“, „Pokalbių rimtomis temomis“, „Kvėpavimo į marmurą“ ir kitų vaidybinių bei dokumentinių filmų autorę, radijo spektaklių režisierę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoją, padedančią suprasti, kaip papasakoti istoriją. O iš kur istorijos ateina į pačios Giedrės Beinoriūtės filmus ir kokią literatūrą ji skaito? Pokalbis apie tai „Pirmame sakinyje“. Ved. Mindaugas Na...

Teatro režisieriaus Adomo Juškos naujausio spektaklio „Guašas“ pirmoje scenoje aktoriai ilgai kiša lapus į popieriaus smulkintuvą, tarsi iškart leisdami suprasti, kad šiame spektaklyje įprasto teksto ir konkrečios istorijos nebus. Visuose ankstesniuose šio režisieriaus pastatymuose – atvirkščiai – literatūra, skaitymas ir mąstymas apie kalbą buvo esminė atrama. Tiesa, Adomas Juška savo pastatymams...

Regina Rudaitytė – literatūrologė, vertėja iš anglų kalbos, dėsčiusi Vilniaus pedagoginiame institute ir Vilniaus universitete. Romualdas Lankauskas – rašytojas, vertinamas už glausto sakinio stilių, ir dailininkas, tapęs abstrakčias kompozicijas. Kartu jie gyveno beveik penkiasdešimt metų, nemažą laiko dalį – sovietmečiu jiems paskirtame bute Vilniuje, Mildos gatvėje. Name, kuriame gyveno tik raš...

1922-aisiais, prieš šimtą metų, publikuoti du kūriniai, kurių autoriai turbūt nenumatė, kokią įtaką jie literatūrai padarys, – Jameso Joyce`o „Ulisas“ ir Thomo Stearnso Elioto „Bevaisė žemė“. Nuo tradicijos tolę, bet su ja stiprų ryšį išlaikę literatūros darbai dabar laikomi modernizmo šedevrais, pakliuvę į amžių besisukantį analizės, kritikos, diskusijų ir permąstymų ratą. Apie „Bevaisės žemės“ i...

Neseniai pasirodžiusioje rašytojo, literatūrologo Rimanto Kmitos knygoje „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ iš naujo apmąstoma šio poeto kūryba ir asmenybė, analizuojant jo santykį ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, tarp kurių – ir dukra Uršulė Gedaitė. „Pirmame sakinyje“ kartu su ja kalbamės apie atmintį, joje išlikusį tėvo vaizdinį ir tūkstantį jo veidų, kurių vienas buvo tikrasi...

Jo poeziją atrandame svarbiausiuose mūsų literatūros puslapiuose. Jo dienoraščiai – ne pabiri kasdienybės užrašai, o intelektualus tikrovės liudijimas, tapęs reiškiniu mūsų kultūroje. Svarstydami apie egzistencinį ir estetinį Alfonso Nykos-Niliūno pasaulį, jo kūrybą aptariame su dviem skaitytojais, šį poetą ir vertėją įvardijančiais kaip jiems įdomiausią – istorikais Norbertu Černiausku ir Antanu...

Ketverius metus barmenu dirbantis poetas Mantas Toločka sako, kad baro erdvė – tai galimybė klausytis skirtingai mąstančią žmonių, jų kalbą girdint ir poeto ausimis. Kaip Manto poezijoje atsispindi barmeno patirtis ir kokio autoriaus eilėraštį padeklamavus prie baro, Mantas suteiktų nuolaidą gėrimui? Paskutinė šio sezono „Pirmo sakinio“ laida – iš sostinės baro „Vėjai“. Ved. Mindaugas Nastaravičiu...

Didelėje Jonynų šeimoje, rodos, visi puikiai mokėjo vokiečių kalbą, bet du šios šeimos nariai – Antanas A. Jonynas ir Rūta Jonynaitė – reikšmingai prisidėjo, priartindami vokiečiakalbę literatūrą prie Lietuvos. Svarbius ar net pačius svarbiausius vokiečių literatūros klasikos kūrinius dabar galime skaityti jų išverstus į lietuvių kalbą, nes kadaise Antano ir Rūtos motina nusprendė, kad vaikai turi...

Pandemijos metu nekart matėme jį tiesiogiai pasijungiantį iš savo namų. Ekranuose išvydavome be kaukės sėdintį sveikatos apsaugos ministrą, bet dėmesys nukrypdavo ir į knygomis nukrautą jo stalą. Taip, buvome girdėję, kad Arūnas Dulkys skaito daug, ir tik dabar, pandemijai nurimus, atsirado galimybė pasikalbėti ne apie ją. Apie Thorntoną Wilderį, Marcelį Proustą ir kitus mėgstamus autorius „Pirmam...

Du didieji Virginijaus Gasiliūno darbai – surinkti ir parengti vienos kartos literatų ir partizanų, poeto Broniaus Krivicko ir kritiko Mamerto Indriliūno raštai. Tačiau pats Gasiliūnas labiau mėgsta rankioti ir dėlioti mažąją Lietuvos kultūros istoriją – iš popierių popierėlių, internetiniuose aukcionuose ir kitur įsigytų nuotraukų, radijo laidoms įrašytų poetų balsų. „Pirmame sakinyje“ su Virgini...

Manto Balakausko „Apmaudą“ skaitytojai išrinko 2021-ųjų Metų poezijos knyga. Laidoje – ne tiek apie rinkimus, kiek apie šio autoriaus poezijoje plytinį apmaudą, nusivylimą ir kitas jausenas. „Manto Balakausko poezija – iš iliuzijų griūties, jei norite – iš apmaudo, trinties. Tai kelias į išsilaisvinimą, bent bandymas jo ieškoti. Pyras, manevruojantis šioje knygoje, pralaimi, bet ir (kaip ir turi b...

Tarp teksto ir vaizdo kurianti menininkė Dovilė Bagdonaitė tarsi mėgina ištrinti dailę ir literatūrą skiriančias ribas: jos poezija kupina dailės, o dailė – figūras formuojančių tekstų ir byrančių raidžių. „Pirmo sakinio“ laidoje su Dovile Bagdonaite kalbames apie šiuolaikines freskas, sąmoningą naivumą, eilėraščius ir meno doktorantūrą. Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Praėjus daugiau nei 350 metų po išleidimo pagaliau galime lietuviškai atrasti kanoniniu tapusį, šalia Dante`s „Dieviškosios komedijos“ ir Goethe`s „Fausto“ stovintį anglų poeto Johno Miltono kūrinį „Prarastasis rojus“ apie biblinį žmonijos nuopuolį. Jo sutrumpintą versiją parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Lionginas Pažūsis, o jam talkino redaktorė Ingrida Tatolytė. Abu jie – šios „Pirmo sakinio“...

Vieną iš „Mint Vinetu“ įkūrėjų Joną Valonį galima pavadinti žmogumi, kuris įgyvendino – Mariaus Buroko žodžiais tariant - bibliotopiją: sukūrė skaitytų knygų knygyną, Vilniaus senamiestyje gyvuojantį jau trylika metų. Jonas Valonis sako, kad yra trys priežastys, kodėl žmonės nusprendžia atsisveikinti su knygomis ir jas perduoti į „Mint Vinetu“: „nekyla rankos“, „iškeliavo“ ir „kraustomės“. Su Jonu...

Atrodo, kad literatūros žanrų ir rūšių grynumas šiandien praranda prasmę – rašytojai vis dažniau kuria istorijas, išlipančias iš kanonų rėmų ir nepaiso literatūros tradicijai svarbių taisyklių. Ką šiandien vadiname romanu, novele ir eilėraščiu? Apie kintančius, nykstančius, supanašėjusius ir neišvengiamus literatūros žanrus „Pirmame sakinyje“ kalbamės su literatūrologe Aušra Jurgutiene ir literatū...

Su lemtinga klimato kaita, vadinama krize, susidūrę XXI a. žmonės jau ir klasikinius literatūros kūrinius, pavyzdžiui, Ernesto Hemingway`aus „Senis ir jūra“, Hermano Melville`o „Mobis Dikas“ ar Henry Davido Thoreau „Voldenas, arba Gyvenimas miške“, negali skaityti taip pat, kaip ankstesnių laikų skaitytojai. Naują skaitymo ir interpretacijos būdą siūlo šiame amžiuje išpopuliarėjusi Antropoceno idė...

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kūrybiškiausia 2021 metų knyga išrinko „Šaltienos bistro“. Su šiuo romanu debiutavusią rašytoją Ievą Dumbrytę pakvietėme pasikalbėti ir pristatyti savąjį kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Keliaudami nuo politnekorektiškai skambančio Kazio Binkio „Jonas pas čigonus“ iki romano etalonu laikomo Hermano Melville`o „Mobio Diko“, aptarėme jaunystę Panevėžyje...

Taip, Algimantas Baltakis, Alfonsas Maldonis ir Justinas Marcinkevičius buvo kursiokai, tapę svarbiomis figūromis ir poezijoje, ir oficialiame sovietinės literatūros lauke. Esame įpratę juos vadinti bendraminčiais, tačiau ar iš tiesų daug bendro jų kūryboje? Kas ir kodėl iš šios trijulės atrodo labiausiai primirštas ir kaip jų literatūros vertė atrodo šiandien? Apie trijų poetų kūrybą ir jų bendry...

Laisvasis pasaulis su siaubu stebi, kaip Vladimiro Putino valdoma Rusija mėgina okupuoti Ukrainą, ir palaiko herojišką ukrainiečių kovą. Daugybė ekspertų mums kasdien komentuoja karo veiksmus ir vertina galimus scenarijus. Tačiau to neužtenka, jei norime mėginti paaiškinti, kaip V. Putino režimas atėjo iki šio karo, kad dedasi Kremliaus vadų galvose ir kas apskritai yra šiuolaikinė Rusija, pažeidu...

Atmintis, post-atmintis, kultūrinė trauma – tai žodžiai, kuriais Laima Vincė apibūdina Šiaurės Amerikos lietuvių išeivių prisiminimus apie savo šeimas ir jų istoriją. Šios laidos pašnekovė parašė disertaciją, kurioje tyrinėjo, kaip po karo į Ameriką atvykę žmonės iš Lietuvos ir jų palikuonys prisimena skaudžią ir mažai girdėtą savo patirtį, dalindamiesi ja su vietiniais angliakalbiais skaitytojais...

Ar įmanoma šiandien literatūra be mugių, pristatymų, socialinių tinklų ir įvaizdžio kūrimo? Apie kuriančių žmonių viešumą ir šiandieninio laiko triukšmą „Pirmame sakinyje“ kalbamės su rašytoju Marku Zingeriu. Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta