PIN kodas

Užsisakyti maisto, išsinuomoti automobilį, susimokėti už paslaugas, mokytis kalbų, net planuoti šeimą. Tai ir dar daugiau galima padaryti vien naudojantis mobiliosiomis programėlėmis. Ar jų kūrėjai mus dar gali kuo nustebinti? Ar naujoms idėjoms ir profesionalams dar čia yra vietos. Kaip atrodo Lietuvos kūrėjai šioje rinkoje?

Mes jiems – tabako, kepinių ir sraigių, jie mums – elektronikos ir automobilių. Į Lietuvą atvykstant Japonijos premjerui, laidoje „PIN kodas“ narstome Lietuvos ir Japonijos ekonominius ryšius. Ko, kiek ir už kiek keliauja daugiau kaip 8000 kilometrų tarp Vilniaus ir Tokijo.

Ambicingą tikslą išsikėlė Lietuva. Tapti fintech, finansų technologijų lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Sakoma, kad jau pavyko. Kad net kitos valstybės klausia, Lietuva, kaip atsidūrėte žemėlapyje? Lietuvos bankas sako, kad valdybos narys Marius Jurgilas pabrėžia, kad pastangos jau duoda vaisių. Vien nuo 2016 m. „Fintech“ įmonėms suteiktos kelios dešimtys veiklos licencijų, o Lietuvą, kai...

Ar lietuviai – keliaujanti tauta? Dalis mano, kad tik užsienyje galima laimę rasti, o Lietuvoje – jokio gėrio nė su žiburiu. Kiti gi svajoja apie darbą iš vis kito paplūdimio, kai gyvenimo nevaržo jokie biurai ar grafikai. Kodėl matydami kitų valstybių privalumus, nepastebime savo šalies gerųjų pusių? Ir ką šaliai duoda tai, kad vis daugiau žmonių tampa pasaulio piliečiais? Ir dar trumpai apie tai...

Sakoma, kad Blockchain technologija – tai naujo skaitmeninio amžiaus aušra. Nors ji susijusiu su virtualiomis valiutiomis, ekspertai vis garsiau kalba apie šios pritaikymą valstybės gyvenime. Kas tai? Ir kodėl blockchain sistemą pasaulyje gali paaiškinti tik 100 žmonių? Galiausiai, ar įmanoma šią technologiją pritaikyti Lietuvoje?

Dėstytojai sako dažnai uždirbantys net mažiau nei nekvalifikuoti darbuotojai. Dėl to neretai jiems tenka ieškoti ir papildomų uždarbio šaltinių. Tuo metu valdžia vis kalba apie mokslo svarbą šalies vystymuisi, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą, skatinant šalies ekonomikos augimą. Tačiau pokyčiai nevyksta. Kaip tokia situacija veikia šalies ekonomiką? Laidos svečias – VU dėstytojas Liuta...

Kas yra bazinės pajamos? Kai nieko nedirbi, darai tai, kas patinka, o valstybė tau moka atlyginimą. Skamba labai gražiai, bet ar tai realu? Mokslininkai sako, kad taip. Visuotinių bazinių pajamų projektus bando Kanada, Suomija, Indija ir net Nigerija. Ekonomistų nuomonė, tai nauja ateitis, nes dabartinis kapitalizmo modelis neveikia. Būtent apie tai plačiau laidoje. Kartu su Nobelio premijos laure...

Šį kartą laidoje „PIN kodas“ tikriausiai populiariausias žmogus šią savaitę – naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Apie tai, kas laukia svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, prie ministerijos vairo stojus naujam vadovui. Labai trumpai, paprastai ir aiškiai. Nuo finansinių technologijų iki numizmatikos. Šiandien laidoje „PIN kodas“ 16:05.

Matyt girdėjote tą istoriją, kur draugo draugas nusprendė mesti karjerą, išvykti į pietus ir laimingai gyventi savo ilgą, o gal likusį trumpą gyvenimą. Bet tai ne mitas. Iš tiesų laimė ekonomikoje yra ypač svarbi. Nuo to priklauso kaip mes jaučiamės savo valstybėje. Italija siūlo į esminių rodiklių skaičiavimą įtraukti ir gyventojų ilgaamžiškumą ir nusikalstamumo lygį, ir oro užterštumą. Mat šie v...

MMA – trys raidės, į kurias telpa labai daug. Bet svarbiausia, kad į trumpinį patenka minimali mėnesinė alga. Jos peripetijos ir drama Lietuvoje vyksta jau kurį laiką. Užsienio ekspertai sako: „baikite, nustokite didinti. Tai Jums kenkia“. Tuo metu premjeras pritaria tokioms idėjoms, tačiau priduria, kad kitąmet MMA dar kils. Nes ratų pasukti atgal negali. Laidoje viskas apie vadinamąjį minimumą.

Kuo skiriasi dideli pinigai nuo mažų? Tuo, kad niekas nesudarinėja neturtingiausių žmonių sąrašų. Užtat milijardierių ir milijonierų reitingų – apstu. Ir mums tai labai įdomu. Kodėl? Kodėl rūpi, kiek uždirba kiti, ne tik kaimynas, draugas ar giminaitis, bet ir tie, kuriems, matyt, niekada neprilygsim. Ir tai tik viena didelių pinigų pusė. Kokia kita? Plačiau laidoje.

Lietuvoje kainų augimas tapo viena esminių temų. „Kiek jų augimas dar tęsis? Kokią įtaką tai daro gyventojų pajamoms? Kaip atrodome kitų šalių kontekste?“ – nuolatos klausiama viešojoje erdvėje. Bet kaip yra iš tikrųjų? „PIN kodas“ įsitikinęs, kad kainų augimas – natūralus šalies gyvenimo procesas. Tačiau iki kokio lygio? Ir ką sako istorijos pamokos?

Pernai avarijos kelyje sukėlė daugiau kaip 300 mln. eurų žalą šalies ekonomikai. Vien tik girtų vairuotojų įvykiai kiekvienam mokesčių mokėtojui kainuoja apie 40 eurų per metus. Reikia paprastesnių skaičių? Už tokias lėšas galima būtų nutiesti naują kelią iš Vilniaus į Klaipėdą. „PIN kodas“ bando skaičiuoti, kiek mums kainuoja neprisegtas diržas, telefonas rankoje ar viena taurelė kelyje. Vairavim...

Jau ko gyventojams netrūksta, tai idėjų. Ir ypač idėjų, tobulinant šalies ekonomiką. Tai matoma plika akimi, pažvelgus į projekto Idėja Lietuvai ekonomikos skiltį. Pasisakymų – daugiau kaip 100. Tačiau kurios yra tikrai vertos įgyvendinimo? Mindaugas ir Jurga išsirinko po tris mėgstamiausias idėjas ir stoja jų ginti. Kam pasisekė laimėti? O gal kai kurias, atrodo, neįgyvendinamas mintis reikia tik...

Penktadienį 13 ir į ekonomiką bei mūsų asmeninius finansus galima žiūrėti pro mistikos padidinamąjį stiklą. Nors būrėjų ir ateities pranašautojų paslaugos yra nerekomenduotinos, gyventojai pasiruošę už tai mokėti didelius pinigus. Ir, kodėl užsukus pas aiškiaregį, finansų tema tampa pagrindine? Tiesa, į krištolo rutulį žvelgia ne tik mistifikuoti ateities spėjikai, bet ir ekonomistai. O jie ateiti...

Atsisakyti nuosavo automobilio ir sėsti į viešąjį transportą – labai dažnai girdimas raginimas. Ekologiška, ekonomiška ir gatvės tuštesnės. Kaip šiandien keliaujame iš taško A į tašką B? Autobusai, troleibusai, taksi, pavėžėjimas, automobilių dalijimasis. Kiek kainuoja, kiek laiko sugaištate? Ar visada viešasis transportas savo kaina ir greičiu nugali asmeninį automobilį? O rubrikoje „Įdomioji eko...

Vartojimo kreditų kompanijos patenka į trejetuką pagal lėšas, išleidžiamas reklamai žiniasklaidoje. Įmonės pasitelkia ir žinomus žmones, kurie reklamuotų šias paslaugas. Kokius finansinius įpročius formuoja šios reklamos? Ar gaunamos trumposios žinutės apie paruoštą 10 000 kreditą yra korektiškos? Kokią įtaką telefonu siūlomi kreditai daro mažiau finansiškai raštingiems žmonėms? Ar skelbimai laikr...

Pastaraisiais metais, anot specialistų, padaugėjo žmonių, kurie savo santaupas investuoja į nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau nuomoja. Tai paskatino augančios nuomos kainos ir rekordiškai žemos būsto paskolų palūkanos. Per kiek laiko gali atsipirkti tokia investicija? Kaip apskritai keičiasi nuomos rinka – butų savininkai ir juose apsigyvenantys žmonės? O rubrikoje „Įdomioji ekonomika“ sužinosite a...

Politikai mėgsta žadėti didesnes algas, o žmonės – akcentuoti augančias kainas. Tačiau svarbiausias klausimas – ką galime nusipirkti už pinigus, kuriuos gauname? Kaip keitėsi Lietuvos gyventojų perkamoji galia per du dešimtmečius? Kodėl turime daugiau daiktų ir perkame daugiau paslaugų, bet nesijaučiame turtingesni? O rubrikoje „Už kadro“ apie dešimtis milijonų, kuriuos galite rasti Lietuvos mišku...

„PIN kodas“ – paprasta ir smagi LRT RADIJO laida apie pinigus, ekonomiką ir verslą. Laidos vedėjai kiekvieną savaitę šalies miestuose ir miesteliuose klaus žmonių – kas jiems labiausiai rūpi ir ko jie visiškai nesupranta. Nuo mokesčių reformos iki brangstančių batų. Nuo valstybės biudžeto iki išlaidų Kalėdoms. Čia neišgirsite sudėtingų terminų ir nesuprantamų atsakymų. Laidos tikslas – parodyti, j...

Politikai mėgsta žadėti didesnes algas, o žmonės – akcentuoti augančias kainas. Tačiau svarbiausias klausimas – ką galime nusipirkti už pinigus, kuriuos gauname? Kaip keitėsi Lietuvos gyventojų perkamoji galia per du dešimtmečius? Kodėl turime daugiau daiktų ir perkame daugiau paslaugų, bet nesijaučiame turtingesni? O rubrikoje „Už kadro“ apie dešimtis milijonų, kuriuos galite rasti Lietuvos mišku...

„PIN kodas“ – paprasta ir smagi LRT RADIJO laida apie pinigus, ekonomiką ir verslą. Laidos vedėjai kiekvieną savaitę šalies miestuose ir miesteliuose klaus žmonių – kas jiems labiausiai rūpi ir ko jie visiškai nesupranta. Nuo mokesčių reformos iki brangstančių batų. Nuo valstybės biudžeto iki išlaidų Kalėdoms. Čia neišgirsite sudėtingų terminų ir nesuprantamų atsakymų. Laidos tikslas – parodyti, j...