Modus

Bostone įsikūręs 24 solistų choras „The Crossing” dainuoja tik šiuolaikinę muziką. Tai įvairių kartų amerikiečių kompozitorių kūriniai, pasižymintys sudėtinga harmonija ir ritmika, įdomia retorika ir virtuozinių balso galimybių reikalaujančiais sumanymais. Daugelyje iš beveik 200 užsakytų „The Crossing“ kompozicijų nagrinėjamos socialinės, aplinkosauginės ir politinės problemos. Choras išleido 37...

Amerikiečių kompozitorius Terry Riley (g. 1935) dar jaunystėje išgarsėjo konceptualiais minimalistiniais kūriniais, iškart tapęs klasiku. Jo muzika deklaruoja ištikimybę Šiaurės Indijos ragoms, jų dermėms ir ritmams, indų kultūrai ir filosofijai. Riley itin patyręs ir išradingas improvizuotojas, nemažą dalį kūrinių atliekantis pats įvairiais klavišiniais instrumentais ir dainuojantis. Vėlyvoji jo...

Britų saksofonų kvartetas iš Mančesterio susikūrė 1985 metais, ir dabar laikomas svarbiu šiuolaikinės muzikos scenos dalyviu. Ansamblio repertuaras vinguriuoja savotišku viduriu, vengiant radikalių eksperimentų ir laikantis nuosaikiai modernių, dažnai su populiariąja muzika – džiazu, pop ir folkloru – susijusios kūrybos standartų. Apollo artistai puikūs ansamblistai, kokybiško garso ir puikios rea...

Australų biomedikas ir garso menininkas Alanas Lambas (1944-2025) įrašinėjo ir komponavo kūrinius iš telegrafo stulpų ir laidų zvimbesio: kartą tai buvo net 10 mylių ilgio objektas, o pagrindinis „atlikėjas“ – tiesiog vėjas. Komponuojanti ir improvizuojanti violončelistė Lucy Railton, dabar gyvenanti Berlyne, dažniausiai kuria drauge su bendraautoriais, ieškodama tinkamos aplinkos ir akustikos erd...

Volkeris Banfieldas (g. 1944) yra labai plataus amplua atlikėjas, skambinantis klasikus, romantikus, o ypač dažnai ir efektingai – naujausius šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Kaip tik su Banfieldu György Ligeti komponavo ir jam dedikavo Pirmąją etiudų knygą (1985). Banfieldas neretai imasi ir užmirštų ar retai atliekamų šiuolaikinių opusų, taip grąžindamas juos į aktyvų pianistinį repertuarą. L...

Prancūzų radikalas Raphaëlis Cendo (g. 1975) linkęs į tokią ekstremistinę ir brutalią raišką, kad jo muzika lyginama su situacionistų judėjimo idėjomis, Lietuvoje žinomomis iš Guy Debord’o tekstų. „Nežinau nė vieno meno kūrinio, kuriame nebūtų pertekliaus”, teigia Cendo, drastiškai režisuodamas kone teatrine materija virstančias kompozicijas, laužančias įprastines normas, atlikėjams verčiantis per...

Paryžietis Frankas Bedrossianas (g. 1971) kuria nepaprastai dramatišką muziką, kupiną kontrastų, tankių kontrapunktų ir be galo įvairių tembrų. Jo estetika paveikta laisvojo džiazo agresyvumo, spektralistinio komplikuotumo ir ekspansyvaus avangardo retorikos. Pertekliniai informacijos srautai, kunkuliuojanti energija ir sudėtinga dinaminė plėtra tarsi sintezuoja 21 amžiaus pradžioje vėl grįžtantį...

Kompozitorė Charlotte Bray (g. 1982) nardina į subtilias garsines vizijas, neretai driekiančias keistus laiko tiltus su rafinuota 20 amžiaus pradžios muzika. Jaunesnioji kolegė Grace-Evangeline Mason (g. 1994) laikoma viena labiausiai laiko dvasią perteikiančių kūrėjų, kurios eteriniai garsų pasauliai paveikti meno, poezijos ir literatūros. Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Danų kompozitorė Puce Mary (g. 1989) ir amerikiečių pianistas Davidas Tudoras (1926-1996) labai skirtingi artistai, tačiau juos sieja elektroninė muzika. Itin įtakingas avangardinio repertuaro atlikėjas Tudoras vienas pirmųjų ėmėsi elektroninės kūrybos namų sąlygomis, pasitelkdamas kuklias anuometines priemones. Garso meno propaguotoja Puce Mary tai daro šiuolaikiškai, miksuodama gyvai ir siekdama...

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) karaliavo keletą dešimtmečių, o jo įtakai paklūsdavo įvairių šalių kompozitoriai. Vis dėlto, paraleliai gyvavo ir niekaip su juo nesusijusios alternatyvos, kitoks požiūris į kūrybą ir muziką. Natūralu, kad Boulezo įtaka tolydžio silpnėjo, nors ir dabar Vakarų avangardinėje muzikoje neretai išnyra Boulezo skelbtos idėjos ir raiškos būdai. Laidos autoriai Mindaugas Urb...

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) dirigavo daug romantinės muzikos veikalų, todėl ir jo paties muzikoje galima įžvelgti didingų savybių, atkeliaujančių iš ankstesniųjų laikų. „Kartais pasitelkiu jau pabaigto kūrinio fragmentą, dėl kažkurių priežasčių likusį nepanaudotą arba tik labai trumpai panaudotą. Ir tada jį skiepiju, kad atsirastų kitas augalas. Tai tarsi akimirkos, paimtos iš vienokio kontekst...

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) rašė nemažai tekstų apie savo kompozicijas. 1959 m. jis paskelbė esė „Sonata, ko tu nori iš manęs“, jos pavadinimui panaudojęs 18 a. prancūzų filosofo Bernard‘o Le Bovier de Fontenelle‘io sparnuotą frazę, populiarią įvairiais istoriniais laikotarpiais. Toje esė Boulezas komentavo savo Trečiąją sonatą fortepijonui (1957) – atviros formos novatorišką ir niekad nepabaig...

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje domėjosi konkrečiąja muzika, bet po to kone visas tos rūšies kompozicijas išbraukė iš savo kūrinių sąrašo. Vis dėlto, ta praktika jam padarė įtaką, kurios poveikis aptinkamas ir vėlesnėje kūryboje. Boulezas parašė instrumentinių opusų su magnetofono juosta ir gyva elektronika, kur ji panaudota itin subtiliai, virsdama vos girdimais virtualių aidų ir akusti...

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo 30-ies, kai sukūrė patį žinomiausią savo veikalą – kamerinę kantatą „Plaktukas be šeimininko“, iškart iškėlusią jį į aukščiausią avangardinių kompozitorių rangą. Tai devynių dalių ciklas kontraltui ir šešiems instrumentams, panaudojus tris siurrealisto René Char‘o (1907-1988)eilėraščius iš to paties pavadinimo knygos, išleistos 1934 metais. Laidos autoriai Šarūn...

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) sugebėjo vartoti visiškai naują muzikos kalbą ir kūrybos techniką, tačiau sykiu liko atviras daugybei praeities muzikinės raiškos būdų: galbūt kaip tik tai buvo jo skiriamasis bruožas visą gyvenimą. Laidoje pristatoma viena svarbiausių jo kompozicijų „Répons“ („Atsakymai“) šešiems solistams, ansambliui ir gyvajai elektronikai: kūrinys lyginamas su giminingais amžinin...

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje buvo aštrialiežuvis ir beatodairiškas kritikas, drąsiai į miltus sumaldavęs užkliuvusius autoritetus. Jo teorinio įniršio taikiniais tapdavo netgi mokytojai – jam tiesiogiai dėstęs Olivier Messiaenas ir ypatingą technologinę įtaką daręs Arnoldas Schoenbergas, kurio serijinio metodo absoliutumo Boulezas niekad neneigė. Vis dėlto, būta ir visai kitokio atvej...

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo vienas imliausių, atkakliausių ir nuosekliausių serializmo praktikų ir ideologų, išradingai plėtojęs Schoenbergo ir Weberno idėjas. Laidoje aptariamas bene scholastiškiausias Boulezo laikotarpis, pasitelkus ir keleto jo amžininkų – amerikiečio Miltono Babbitto, vokiečio Karlheinzo Stockhauseno ir italo Luigi Nono – atvejus ir perspektyvas. Laidos autoriai Mindau...

Pierre'as Boulezas (1925-2016) yra vienas ryškiausių ir ispūdingiausių 20 amžiaus pabaigos artistų. Avangardinės kompozicijos ir interpretacijos lyderis, klasikinių operų ir simfonijų dirigentas, aštrus muzikos ir visuomenės kritikas bei nepaprastos galios organizatorius. Jo 100-mečiui rengiamas specialus „Modus“ laidų ciklas. Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Radikaliai pakitus klausymosi galimybėms ir įsigalėjus srautinėms interneto platformoms, muzikos pasiūla pasiekė ligtol nematytą lygį. Tai plečia klausytojų skonį ir įpročius, kartu atskleidžia anksčiau galbūt nepastebėtas klausymosi puses. Klasikinės muzikos gerbėjai neretai renkasi nepretenzingą produkciją, susijusią su romantinės saloninės muzikos ir šiandienos pop bei ambientinės muzikos stand...

Vokiečių pianistas Herbertas Henkas (1948-2025) pasišventė vien naujausiai ir avangardinei muzikai. Jo skambinimas labai jautrus ir išraiškingas, pasižymintis rafinuočiausių štrichų įvairove. Herbertas Henkas rašė knygas ir išleido virš 50 albumų su Hauerio, Antheilo, Boulezo, Cage‘o, Stockhauseno, Nancarrow, Iveso ir kitų autorių muzika, kurių dauguma laikomi neabejotina interpretacijos klasika....

Kompozitorė Gabriela Ortiz (g. 1964) yra bene žymiausia dabarties Meksikos autorė, šįmet tiesiog apipilta Grammy apdovanojimais. Studijavusi tėvynėje, vėliau mokslus tęsė Londone ir Darmštate. Ortiz muzika labai gyvastinga, traukianti garsiausius dirigentus, joje daug užuominų į populiariuosius stilius – nuo meksikietiško folkloro ir roko iki afrikietiškų ir afrokaribietiškų skolinių. Ortiz neabej...

Kompozitorius Ahmed Essyad (g. 1938) augo ir mokėsi Maroke, o vėliau ilgam išvyko į Paryžių, iš kurio į gimtinę grįžo tik senatvėje. Jis savitų elektroakustinių, orkestrinių ir kamerinių kūrinių autorius, sukūręs ir keletą operų. Muzikoje derina berberišką rafinuotumą su vakarietiškomis estetikomis: „Balsas – tai kūnas, net jei kartais sakoma, kad jis perteikia ir skustuvo aštrumą. Balsą galima ju...

Laidoje pristatomi du originalių sudėčių Niujorko naujosios muzikos ansambliai – Exceptet ir International Contemporary Ensemble (ICE). Jie atlieka niujorkiečių Katerine Balch (g. 1991) ir Kate Gentile (g. 1986) muziką. Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Emocinga ir išraiškinga austro Albano Bergo (1885-1935) muzika nepaprastai populiari, nepaisant jos kalbos dažno komplikuotumo. Dalis Bergo kūrinių – opera „Vocekas“, Lyrinė siuita styginių kvartetui, Kamerinis koncertas ir ypač Smuiko koncertas – jau seniai tapę etaloniniais pirmavaizdžiais daugybei kitų kompozitorių. Laidoje skamba dalis pirmųjų šių kompozicijų įrašų, padarytų prieš 90 metų. Lai...

Žmonės nesusimąsto, kad šiais laikais su naujausia muzika dažniausiai susitinka kino filmuose. Tačiau jiems rašantys kompozitoriai nesitenkina tik tokia kūryba, aktyviai reikšdamiesi ir kituose žanruose. Laidoje aptariama, ką koncertų salėms siūlo kino kompozitoriai: Howard Shore (g. 1946), Danny Elfman (g. 1953), John Williams (g. 1932), Joe Hisaishi (g. 1950) ir James Newton Howard (g. 1951). La...