Modus

Vokiečių kompozitorius Helmutas Lachenmannas (g. 1935) yra viena įtakingiausių muzikos avangardo pasaulio figūrų. „Mano tikslas nėra nauji garsai, bet naujas klausymasis“, sako Lachenmannas, savo ir klausytojų žvilgsnį nukreipdamas ne į tradicines sferas (kaip kad melodijos sekimas), bet į pačią „klausymosi energiją“. Laidoje aptariami vėlyviausi Lachenmanno kūriniai, atsiradę 21 amžiuje. Laidos a...

Laidoje aptariami trys bendros kūrybos Beatie Wolfe ir Briano Eno kūrybos ambientiniai albumai, išleisti 2025 metais: „Luminal“, „Lateral“, „Liminal“. Beatie Wolfe (g. 1988) yra anglų ir amerikiečių kilmės konceptuali menininkė ir kompozitorė, apibūdinama kaip „muzikos keistuolė ir vizionierė“, pagarsėjusi naujų formatų muzikos bei meno kūryba. Brianas Eno (g. 1948) – britų kompozitorius, prodiuse...

Benas Nobuto (g. 1996) – britų ir japonų kilmės kompozitorius, pianistas ir prodiuseris. Apibūdinamas kaip „visiškai šiuolaikiškas“ ir „garsiškai akinantis“, Nobuto tikras interneto ir visur skambančios muzikos laikų kūrėjas, jungiantis elektroniką su akustika, „žmogišką“ medžiagą su „nežmogiška“. Sascha Scott (g. 2002) – kompozitorė, smuikininkė ir prodiuserė. Jos kūryba svyruoja tarp akustikos i...

Devintoje, baigiamojoje ciklo laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie avangardui gan neįprastą kūrybos rūšį: senųjų kompozitorių muzikos restauravimą ir aranžuotes. Berio atviras naujiems reiškiniams ir nevengia jų interpretavimų, tačiau imdamasis romantikų partitūrų ir eskizų, tarsi pasitraukia į šešėlį ir laikinai tampa „beveik Schubertu“, „bevei...

Aštuntoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie kompozitoriaus požiūrį į kūrybą orkestrui. Berio laikytinas tikru šiuolaikinės orkestrinės muzikos genijumi, orkestrą pasitelkiantis dažnai ir įvairiai. Jo kūriniai nelyg orkestrinės filosofijos ir galimybių laboratorija, stebinanti netikėtais sprendimais ir itin brandžiu skambėjimu. Dažnai tai sudė...

Septintoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie jo vokalinę kūrybą. Berio labai atidus tekstui ir kalbai, jam itin rūpi organiška jungtis su garsu ir kompozicija. Tarp jo mėgiamiausių, o ir didžiausią poveikį dariusių literatų – Jamesas Joyce‘as, Umberto Eco, E. E. Cummingsas ir Edoardo Sanguineti. Visad į teatrališką raišką linkstantis Berio ne...

Šeštojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas žymiausias kūrinys – Sinfonia (1968) aštuoniems balsams ir orkestrui. Ši manifestinė ir postmodernizmo muzikoje pradžią skelbianti kompozicija sugeria daugybę tradicijų: trečiojoje dalyje skamba net 23 demonstratyvios citatos iš įvairiausių klasikinės, romantinės, impresionistinės, moderniosios ir ava...

Penktojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo specifiška kūrybos savybė. Berio mėgsta kurti naujas savo kūrinių versijas, plėsdamas atlikėjų sudėtis ir ankstesnes kompozicijas patalpindamas į naujas garsines aplinkas. Taip jis komentuoja savo kūrybą, tyrinėdamas ir analizuodamas originalus, atrasdamas naujų turimos medžiagos savybių ir išmėgin...

Ketvirtojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo muzika fortepijonui, ko gero, viena populiariausių tarp pianistų, kurie imasi avangardo kompozitorių kūrybos. Berio pianistika nepaprastai išraiškinga ir individuali, joje ryškios sąsajos didžiąja romantine tradicija ir įvairiomis improvizacinės muzikos rūšimis. Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir M...

Trečiojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo elektroninė muzika, tais laikais fiksuota vienintelėje įmanomoje laikmenoje – magnetofono juostoje. Berio mokosi iš prancūzų konkrečiosios muzikos meistrų, tačiau greit išsilaisvina iš jų įtakos ir ima kurti ekspresyvią abstrakčią elektroninę muziką, labai dažnai pasitelkdamas ir gyvus balsus. Beri...

Antrojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas jo „Susitaikymo requiem“ dideliam chorui ir orkestrui (1995), skirtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui: jį kūrė 14 kompozitorių, o Berio parašė pirmąją dalį. Kartu šis darbas lyginamas su kitu, anksčiau parašytu opusu „Requies“ (1983-1985), dedikuotu Berio ilgametės kūrybinės partnerės Cathy Ber...

Pirmojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo ankstyvoji kūryba ir tamprūs ryšiai su jo didžiausiu tuometiniu autoritetu – italų dodekafonijos klasiku Luigi Dallapiccola (1905-1975). Jau pirmieji ir netikėtai brandūs opusai jaunąjį Berio iškelia į Europos pokarinio avangardo lyderių tarpą. Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Britų garso menininkas Paulas Purgasas, 2017 metais nuvykęs į Nacionalinį dizaino institutą Ahmadabade, Indijoje, aptiko seniai pamirštų įrašų, kurie nebuvo liesti beveik penkis dešimtmečius, slėptuvę. Tai buvo pirmieji indiški elektroninės avangardinės muzikos pavyzdžiai, sukurti MOOG sintezatoriumi tarp 1969 ir 1972 metų, kuriuos restauravus, neseniai išleistas specialus rinkinys. Laidos autoria...

Vienas keisčiausių kompozitorių – amerikietis La Monte Youngas (g. 1935) – sukūrė labai nedaug, o jo muziką gan dažnai netgi keblu laikyti kompozicijomis tradicine prasme: galbūt tai jo kontaktų su avangardistais ir fliuksininkais pasekmė. Tačiau kaip tik jis yra minimalizmo ir dronų muzikos pradininkas. Jo modeliuojamame garsiniame vyksme tarsi niekas nevyksta, tačiau visuma veikia magiškai ir hi...

Kai kalbama apie spektralizmą, dažniausiai minimos Gerard‘o Grisey, Tristano Murail‘aus ir Hugues‘o Dufourt‘o pavardės: jos jau pažįstamos „Modus“ klausytojams. Tačiau prie spektralizmo plėtros nemažiau prisidėjo ir dar du kompozitoriai: Michaëlis Levinas (g. 1949) ir Roger Tessier (g. 1939). Jų kūryba nusipelno ne mažesnio dėmesio, o štai Michaëlis Levinas yra Kaune gimusio pasaulinio garso filos...

Senos ir turtingos britų simfoninės muzikos tradicijos lemia ir šiandieninę kūrybą. Regis, ryžtingesnės naujovės ir aktyvesnės sąšaukos su dabartimi nejaudina filharmoninės britų publikos, todėl ir naujausioji kompozitorių kūryba nuosaiki ir konservatyvi, orientuota į kone pusantro šimto metų puoselėjamus „imperijos, kurioje niekada nenusileidžia saulė“ standartus. Laidoje aptariama pastarojo deši...

Milica Đorđević (g. 1984) patyrė visus karo byrančioje Jugoslavijoje baisumus, ir tai paliko gilų įspaudą jos muzikoje. „Jos muzikoje klausytojas niekada negali būti apsaugotas nuo netikėtumų“, rašo kritika, apipilusi kompozitorę kone visomis Vokietijos premijomis. Đorđević simfoninė ir kamerinė muzika labai nervinga ir dramatiška, pasižyminti dideliais energijos antplūdžiais ir ekstravagantiška s...

Žymusis estas Arvo Pärtas (g. 1935) visai ne iš karto atrado stilių, išgarsinusį jį kaip išskirtinį kompozitorių. Pradėjęs nuo standartinio neoklasicizmo, jis nuėjo netrumpą ieškojimų kelią, išbandydamas įvairias, modernias ir konservatyvias technikas, jas gretindamas ir net supriešindamas. Ankstyvoji Pärto kūryba dramatiška ir neretai brutali, visai nepanaši į vėliau jo kūryboje įsitvirtinusius r...

Bėgdamas nuo prie Vienos artėjančios rusų armijos, Antonas Webernas (1883-1945) tikisi išsigelbėti, apsistodamas Alpėse. Tačiau net pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Europoje, amerikiečių okupuotoje Austrijos dalyje jam nėra saugu. Didysis kompozitorius skaudžiai išgyvena sūnaus netektį fronte, bet ir jį patį pasiveja amerikiečių kario kulkos. Vienas įtakingiausių 20 amžiaus kompozitorių žūsta...

Berlyne apsigyvenusi amerikietė Lyra Pramuk (g. 1990) yra kompozitorė, vokalistė, multidisciplininė menininkė ir astrologė. Ji derina žmogaus balsą su „sparčiai besivystančių technologijų magija“. Tyrinėdama sakralinius ritualus, ji semiasi įkvėpimo iš folkloro, house, techno, gospelo ir įgyto klasikinio išsilavinimo. Kanadoje gyvenanti kolumbietė Lido Pimienta (g. 1986) yra kompozitorė, vokalistė...

Kompozitorius Włodzimierzas Kotońskis (1925-2014) laikomas lenkų elektroninės muzikos tėvu, ryžtingai diegusiu naujas technologijas ir požiūrius ir dariusiu didelę įtaką jaunesnės kartos kūrėjams. Pradžioje mėginęs apjungti prancūzų konkrečiosios muzikos ir vokiečių elektronikos mokyklas, vėliau jis atrado individualų balsą ir ilgainiui išsiskyrė vis labiau konsonansų kryptimi migruojančia muzika....

Džiazas įsiveržia į ligtol gana uždarą Vakarų akademinės muzikos pasaulį iškart po Pirmojo pasaulinio karo. Jis domina kompozitorius kaip gana radikali ir kartais net anarchiška idėja, išlaisvinanti nepaprastą energiją ir fantaziją. Laida sufokusuota apie George‘o Antheilo (1900-1959) asmenybę ir jo amžininkus – Igorį Stravinskį, Paulį Hindemithą, George‘ą Gershwiną, įvairiais aspektais džiazą lai...

Gija Kančeli (1935-2019) yra neabejotinai ryškiausias Sakartvelo kompozitorius, kurio biografija skyla į dvi dalis: gyvenimą tėvynėje, kur jis garsėjo kaip simfonistas, kone šimto filmų muzikos autorius, taip pat garsiojo režisieriaus Roberto Sturua nuolatinis spektaklių bendradarbis, ir pasitraukimą emigracijon, kai gyvendamas Berlyne ir Belgijoje, kompozitorius išsilaisvino nuo jį kiek kausčiusi...

Šiuolaikinėje kino industrijoje dažniausiai dirba jai atsidavę kompozitoriai, tačiau retsykiais muziką kinui rašo ir tie, kas į tą sritį užklysta tik epizodiškai. Tokie autoriai atsineša kitonišką požiūrį ir priemonių arsenalą, pasiūlydami kiek mažiau standartinius muzikos takelių sprendimus. Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Žymiausias Ukrainos kompozitorius Valentynas Silvestrovas (g. 1937) dar 1982-aisiais sukūrė Penktąją simfoniją – ne tik nacionalinės, bet ir europinės muzikos etapinį kūrinį. Tai neįprastas opusas, tarsi begalinis lūkuriavimas ir užsimiršimas, pradedamas nuo santūrios kulminacijos ir toliau aidintis nelyg svajingų skambesių jūra. Po 41-rių metų šią idėją naujai apmąsto ukrainiečių kompozitorė Alla...