Įgarsintas vaizdas

Klasikinė, pop, šventinė muzika 2003 m. filme „Blogas kalėdų senelis“ kviečia švęsti neklasikiniu būdu - tipine muzika kūrėjai pabrėžia kontrastą tarp įsivaizduojamų švenčių ir tikrovės, kuria švenčių iliuziją, griauna ir vėl kuria, kol netikintis Kalėdų senelis pagaliau priverstas patikėti šv. Kalėdų stebuklu. Režisierius Terris Zwigoffas siūlo alternatyvą šventėms su pačiu blogiausiu Kalėdų sene...

Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Tarp netipinių kalėdinių filmų ir jų muzikos išsisikiria prieš ketvirtį amžiaus sukurtas paskutinysis Stenlio Kubricko – „Plačiai užmerktos akys“, kuris tapo 1999-ųjų kalėdinių filmų hitu, nors temos, kurias plėtoja režisierius, atrodo, ne viesai šventiškos. Režisierius erotiniame trileryje tyrinėja blogąsias žmogaus puses, intymius santykius ir su savo juodu humoru šiek tiek šaiposi iš tipinių šv...

Tai - Martino Scorcesės legendiniame filme „Kazino“ (1995) esantis garso takelis, kurio niekas specialiai nekūrė. Režisierius atsisakė tipinio garso takelio kūrėjų paslaugų ir kreipėsi į kompozitorių Robbie Robertsoną, kuris surinko daugybę skirtingų dešimtmečių kūrinių, kurie atliko tarsi specialiai parašytos muzikos funkciją, sukūrė ypatingą lošėjų nerimo, netikrumo ir svaigulio jausmą. Albumas...

Ambientinis, baugus Clinto Mansello garso takelis šiuolaikinėms, steroidinėms R. Scotto „Telmai ir Luisai” keičia feminizmo įvaizdį kinematografijoje ir įveda į sudėtingą, brutualų noir trilerį, perteikiantį 9-ojo dešimt. „jock“ kultūrą – fitnesu garbinamą išlavintą kūną, kuris naudojamas kovai su mizoginija. Filme „Meilė, melas, kraujas“ režisierė Rose Glass 90-ųjų elektroninės muzikos mikronžanr...

Šias metais minime vieno įdomiausių režisierių Peterio Bogdanovichiaus 85-ąsias gimimo metines. Prisiminkime „Naujojo Holivudo” judėjimo atstovo filmą „Paskutinis kino seansas” , kuriame jis su kantri muzikos garso takeliu, kuriame dainas vaizdams naudojo kontrapunktiškai, sukūrė, anot dalies kritikų, bene įspūdingiausią filmą kino istorijoje. Liūdnas mažo miestelio peizažas ir jame vos egzistuoja...

Siaubo filmai, mistiniai tirleriai, komedijos – tai kinematografinės kafkiškojo pasaulio ireprezentacijų rinkinys, pristatomas festivalio „Scanorama“ rengėjų, žiūrovams siūlačių 9-is filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas, agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas bando susikaupti kalėdiniame šur...

Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai - B. Dvarionas ir E.Balsys 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, kuios galima sakyti, buvo skonstruotos ir paplitusios liaudyje. Jei tuo metu buvo būtinas muzikos melodingumas ir žanrų įvairovė, nors E. Balsys jau kūrė individuealesnę kino muziką, tai 8-ojo dešimtmečio viduryje pasirodžiuso miuziklo„Velnio nuotaka“ muzikos autorius V. Gane...

Spalio 25-ąją festivalio „Gaida“ koncerte bus galimybė išgirsti Jonny Greenwoodo siuitą Paulo Thomaso Andersono filmui „Bus Kraujo“. Labiau žinomas kaip grupės „Radiohead“ narys, J. Greenvudas po kelių dešimtečių kine, šiandien vis dažniau atpažįstamas kaip vienas įdomiausių šiandienos kino muzikos kūrėjų. Eklektikta pasižymintys garso takeliai dažnai tampa dar viena filmo istorijos dalimi, gudrio...

Dainos žanro svarba ir transformacijos 7-ojo dešimtmečio kine: Tarp H. Mancinio „Rožinės panteros“, M. Normano „Jameso Bondo“ temų, kine tuo metu išsiskiria elegancija dvelkiančios dueto B. Bacharacho ir H. bei M. Davido dainos, žyminčios modernios lyrikos kryptis ir pop kultūros klestėjimą kino industrijoje. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Aktoriau H. Laurio bliuzo vakarai, A. Hopkinso nostalgiją kino muzikos aukso amžiui, veiksmo filmų veikėjus Pietuose lydinčios režisieriaus R. Rodriguezo partitūros, siaubo filmų kūrėjo J. Carpenterio ar vesternų sekso simbolio Clinto Eastwoodo muzikiniai ekpserimentai, stilistinė įvairovė ir bandymai kontroliuoti visus kūrybos procesus. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Kelios romano „Dažytas vualis” versijos ir skirtingos muzikinės ekranizacijų interpretacijos, turinčios panašumų dėl vietos, laiko ir sudėtingos – nuodėmės ir atgailos tolimoje šalyje, temos. Trys fazės kino muzikoa istorijoje ir technologiniai, estetiniai pokyčiai per trejas kompozitorių kartas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Naujausiame Wimo Wenderso filme – „Puikios dienos“,režisierius per pagrindinį herojų Hirayama priverčia mus išgyventi kelis metų laikus, ieškoti šešėlio žaismių ir klausytis pagrindinio herojaus mums „primesto“ garso takelio, kuris rutiną, parastą valytojo gyvenimą ir mūsų kino seansą paverčia muzikine ir vaizdine meditacija bendrojo, visuotinio gėrio, tokio kaip viešieji tualetai ar muzika, temom...

Pirmojo kino režisieriaus Wong Kar-wai, apdovanoto Auksine palmės šakele Wong Kar-wai emocionalūs, jusliški, skiriantys ir jungiantys žmones, kartas, perkeliantys į kitą tikrovę garso takeliai. Režisierius renkasi skirtingus stilius – šiuolaikinės akademinės, pop, roko, kičinės barų, naktinio gyvenimo, „atgyvenusios“ ar tango muzikos ir gretina čia pat, filmo eigoje, perteikdamas emocijų bangas, j...

Argentiniečio Gustavo Santaolalla muzika kino filmams perkelia mus į piečiausius ir šiauriausius Pietų Amerikos taškus. Nomadišką nuotaiką kompozitorius kuria naudodamas minimalias priemones ir daugybę autentiškų vietinių Pietų Amerikos instrumentų – gitarą, gitaroną ar čarangą. Minimalistinės minaitiūros sukuria ilgesį pamatytoms vietoms, žmonėms ir kelionę paverčia labiau apmąstymų, vidinės medi...

Michelangelo Antonioni modernusis kinas ir muzikiniai kontrastai, kuriami Giovannio Fusco bei kitų kompozitorių - disonansais ir mielomis ausiai melodijomis, nuolat išryškina personažų artėjimą, intymumą ir kartu nuolatinį svetimėjimą didmiessčiuose. Kompozitorius ir režisierius ieško, kur personažams susitikti, kokia muzika jiems suteiktų bent trumpą artimumo būvį, tačiau šią temą metų metais nag...

Apie Alfredo Hitchcocko muzikinius pasirinkimus ir muziką kaip personažą, labiausiai padedantį režisieriui, atliekantį funkcijas, kurių negali tikri aktoriai. O vieno didžiausių konfliktų Holivude su daugiausia režisieriui muzikos parašiusiu Bernardu Herrmannu pasėkmė – ilgo bendradarbiavimo pabaiga ir visiškai pasikeitęs kompozitoriaus stilius, kuris prieš tai daugybę metų režisieriui tiko ir suf...

„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai – Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota – suformavę Holivudinį skambesį. Vieni įtiko režisieiriams, kiti turėjo susitaikyti, jog sukurtas garso takelis niekada neskambės kartu su filmo vaizdais, dar kiti priešinosi klasikams, siūlydami neįprastus muz...

Į kelią išvyksta namų šeimininkės - 1991-ųjų R. Scotto filmo „Telma ir Luiza“ herojės, o jų kelionę lydi vienas ankstyvųjų H. Zimmerio darbų, kai dar nesusidursime su jo tipiška epine muzika. Kompozitorius, ieškodamas autentiškumo, jungė vietinių instrumentų skambesį su savuoju sintezatorių groove‘u, didžiule mušamųjų grupe ir roko bei bliuzo gitarsito Pete‘o Haycocko garsynu. Klišinis veiksmo fil...

Apie naujausio Martino Scorcesės filmo „Gėlių mėnulio žudikai“ garso takelį, kuris perteikia beveik keturių valandų epinio pasakojimo emocinį peizažą laukiniuos vakaruose. Paskutinysis kaip kino muzikos prodiuserio, kuratoriaus ir kompozitoriaus, Robbie Robertsono darbas prieš mirtį – buvo beveik pusę amžiaus trukusio bendradabiavimo, prasidėjusio nuo Scorcesės nufilmuoto muzikinio filmo apie grup...

Žymiausių muzikinių temų atsiradimų istorijos bei funkcijos kine – tai standartai, kurie išmokė mus emocijų kine ir sustiprino jas gyvenime. XX amžiaus antroji pusė – aukso amžius kino muzikos industrijojoje, kai susiformavo atsakymai į muzikos meistriškumo, turinio ir formos beo žanrų klausimus. Pagaliau kelios kompzotiorių kartos pasiekė, jog muzika taptų pilanverte kino meno dalimi ir tai išlik...

“Tenet”, “Oppenheimeris” ar “Vakanda amžiams” – tai filmai, žymintys švedų kompozitoriaus Ludwigo Göranssono stilistinę transformaciją per dešimtmetį: senovės civilizacijų muzikos tyrinėjimai, šiandienos atlikėjų muzikos prodiusavimas, egzotiškų šalių muzikos jungimas kartu su šokių muzika ar sudėtingo moklsininko portrteto kūrimas garsais – visą tai, kas jau įvyko L. Göranssono karjeroje ir kas j...

Režisieriaus Damieno Chazellės ir kompozitoriaus Justino Hurwitzo darbai – jau žymi penkiolikos metų bendradarbiavimo laikotarpį. Džiazu alsuojantys pop muzikos plūpsniai, kuriais konstruojamos ar labiau rekonstruojamos jaunystės dueto patirtys žengiant į kino ir muzikos pasaulį, studijų akimirkos. Ir nors dažnai jie „kaltinami“ paauglišku naivumu, per jų kūrybą susipažįstame su skirtingais muziko...

Kultinis ir „sunkiausiai“ suprantamas Davido Lyncho 1997-aisaisi sukurtas filmas „Pamirštas gretikelis“ - tai kiek primirštas garso takelis, padaręs įtaką šiandieniniams muzikos stiliams. Pats režisierius filmą traktuoja kaip siaubo fugą – terminą apibūdininantį vieną sudėtingiausių polifoninės muzikos žanrų ir sudėtingą psichinę būseną, kuriai būdinga tapatybės suvokimo praradimas ir klajonių, ke...

„Jos“ ir „trans“ muzikoje: moterų ir „queer“ atstovų – elektroninės muzikos kūrėjų veidai XX amžiuje ir jų darbai pripažinti tik XXI-ame. Apie moterų ir translyčių asmenų eksperimentus ir bandymus surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje. Ved. Ieva Buinevičiūtė