Kas lieka paraštėse

Būtų idealu, jei viską visada sakyčiau tuo pačiu, neutraliu, tonu. O gal pakeitus toną sulaukčiau ir kitokio atsakymo? Kas priklauso nuo kalbančiojo tono, kokią žinutę jis neša ir kaip mums su visu tuo elgtis. P.S. kokiu tonu perskaitei šią žinutę? Kartais tonas būna tiesiog mūsų galvose :)

Pasitikrink ką tau reiškia atleidimas: - Atleidimas reikalingas mums patiems ar vis tik jis dėl kitų? - Kam lengviau atleisti - sau ar kitam? - Ar atleidimui būtinas atsiprašymas ir koks jis? - Atleisti=paleisti?

Dažniausiai pirmasis žingsnis užima kvapą. Kartais - tai net stabdis pradėti kažką apskritai. Iš kur kyla baimė pradėti? Vaikystės patyrimai, "gerų" žmonių "geri" žodžiai, nežinomybė, baimė suklysti mus tabdo nuo naujų patirčių ir kartais, pačių gražiausių dalykų gyvenime. Tai...pradedam

Žmonės reikalauja kito besąlygiško supratimo, reikalauja būti priimti ir ypatingu būdu suprasti iš anksto (net nuspėjamai). Šiais laikais esame labai jautrūs viskam ir prie to visi "privalo" prisitaikyti. Vieniems mes tinkame, kitiems - ne. Tai kokie turime būti, kad mus suprastų ir kitus suprastumėme mes? Būk savimi, tik ne taip, kaip dabar.

Kas lemia tai, jog mums nepatinkantį elgesį vis tik sunku pakeisti? Visada atrandame priežasčių, kodėl pokyčiai nėra įmanomi. Mes siūlome išnarstyti gabaliukais tai, kas slypi po nepasitenkinimu, kas įvyktų "bet" pakeitus į "ir" bei keletą kitų būdų, ką galima su savimi nuveikti. Ne sudėtingai, bet žaidžiant, išliekant smalsiam. Kad keistis būtų lengviau.

Ar norėtumėte, kad visi nauji santykiai (verslo, asmeniniai) prasidėtų nuo instrukcijos įteikimo? Instrukcijos kaip mus vartoti - ką mėgstame ir ko ne, kokie esame, kaip veikiame ir mąstome. Kada mus apkabinti, o kada netrukdyti. Ko iš manęs gali tikėtis ir visi kiti smulkūs niuansai, palengvinantys gyvenimą visiems aplink mus ir mums patiems.

Norėdami perrašyti savo praeitį ir susikurti šviesesnę dabarti mums reikkalingas liudytojas. Juo galime tapti patys sau arba rasti kitą, GERO linkintį pakeleivį. Apie savo praeities perrašymą, teigiamą požiūrį ir elgesį su savimi ir tiesiog, kaip visada - krūva mūsų pakrizenimo.

Kada ir kiek verta knaisiotis po savo praeitį? Ar tai, kad praeitis trukdo dabarčiai, yra pakankamas rodiklis, kad verta kreiptis pas terapeutą? Kokie ženklai mums parodo, kad jau gana, o gal visai nereikia. Apie savęs paieškas, santykius su terapeutais ir gyvenimo kokybę čia ir dabar paraštėse.

Vidiniai resursai - kas jie tokie, kiek svarbūs, kaip juos pamatuoti? Ar norėdami būti geri, uždirbti visus pasaulio pinigus, spręsdami kitas savo vidines bėdas mes nepasielgiame atvirkščiai - nenuskandiname laivo su visa įgula, nesumokame savo sveikata, dar labiau negiliname savo bėdų.

Kartais norime, kad kažkas pasikeistų, bet nenorime dėl to nieko daryti. Kartais tiesiog ieškome piliulės, kuri išspręstų mūsų dabartinę problemą. Pokyčio norime čia ir dabar. Bet kiek tvarus gali būti pokytis ir ar išvis galime pavadinti tai pokyčiu, jei suvartoję piliulę pasijuntame geriau? Šį kartą apie dopamino paieškas pokyčio kelionėje ir atsakomybės prisiėmimą už savo gyvenimą ir sprendimus...

"Esame vieniši tame, kame esame gabūs". Tai tik vienas iš daugelio patyrimų ir atradimų, kuriuos per savo verslo kūrimo 40+ metų karjerą atrado mūsų kolega ir šiandieninis pašnekovas - Dainius Drūteika. Smagaus klausymosi ir atradimų.

Kodėl esame linkę save graužti? Ar savigrauža gali būti naudinga? Kuo ji skiriasi nuo kaltės jausmo? Kaip nustoti save valgyti iš vidaus, ką sako tie balsai, pagal kokią skalę save graužiame ir kaip tame neužsibūti bei patirti naudą.

Ar tikra yra tai, kaip jautiesi, ar tai, ką gali pačiupinėti? Subjektyvi ir objektyvi realybės - dėl kurios kyla karai ir konfliktai, o kurią reikia pasilikti sau ir suvokti, kad patirties neperduosi. Esame unikalūs ir susitarti galime tik dėl tikrų dalykų. Tikrų visiems. O tai kas mūsų, neverta kovos.

Ar reikia, kad kas nors liudytų mūsų gyvenimą? Koks turi būti kitas, kas "užskaitytumėm" santykį su kitu? Ar egzistuoja absoliuti vienatvė? Kiek savipakankamumas priklauso nuo kitų? Pradėjome nuo bumbėjimo, pabaigėme apie skirtingas ašaras - vienas, kurios liejasi prie kito, ir kitas, kurios skirtos tik mums.

Ar visi mokame smalsauti? Ką daryti, kai išlenda žinojimas ir nustojame girdėti savo pašnekovą. Ar smalsumo nebuvimas lygu "mirčiai"? Smalsaujantys ir nuobodžiaujantys - kuris iš šių esate jūs? Dar ne smalsu paklausyti? Tada būtinai rekomenduojame.

Kiek reikia atsižvelgti ar gilintis į kito žmogaus nemalonų elgesį ar veiksmus? ar pats savaime žmogus gali būti blogas, ar mes vertiname jo veiksmus? Kaip būti savimi būnant su kitais netampant blogu žmogumi. Va kiek klausimų, o dar kiek atsakymų! kviečiam paklausyti

Kodėl vieni tampa žinomais, o kiti taip ir tampa neatrasti? Ar sėkmė priklauso nuo mūsų požiūrio? ar ji gali būti suplanuota? ar sėkmė lygi laimei? Visa tai ir dar daugiau šiame pokalbyje, skanaus.

Kiek daug savęs kankinimo būdų sugalvojame, kad kažko nedarytume. Kalbame apie savo santykį su prokrastinacija, kaip darome ar nedarome dalykus ir kas padeda priartinti save prie savo norų.

Kad ir kokie tolerantiški būtume, ne visada pavyksta viską pateisinti ar suprasti. Užprašėme jūsų pasidalinti kas yra pasmerkta (pvz.: godumas, paskalos) ar už ką gaunate kritikos, o mes pamėginome tai išteisinti. Reziumė: Ar viską galime pateisinti? Gali būti visaip tik nevėluokit!

Ką mes darome, kai mus vadina užsispyrusiais? Ar mes užsispyrę, ar tokiais mus mato kiti? Ar užsispyrimas gali būti naudingas ir teigiamas?

Paklausėme savęs, klausiame ir tavęs, nori būti teisiu ar laimingu? Besipykstant su kitu deja galime pasirinkti tik vieną su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Ar egzistuoja universalus humoras? ką humoro stilius sako apie žmogų? kodėl mums vieni žmonės juokingi, o kiti ne? va kiek klausimų užrašėm, o jų dar daugiau pabandėm atsakyti. Paklausykit

Svečiuose turime Viktoriją - verslininkę, su kuria patyrinėjome pagalbos prašymo ir verslo partnerio paieškos sunkumus. Ieškant partnerio versle visai praverčia sau atsakyti, kokio partnerio ieškau. Kokie tie klausimai? O gal tai tu ko Viktorija ieško? Kviečiam paklausyti.

Koks aš esu, kokiu noriu būti ir kokiu žmogumi mane mato kiti. Kaip šie trys vaizdai dera, turi derėti ir kaip su tuo būti aptariame šiame epizode. Kviečiame paklausyti.

Apie sprendimus, jų svorį ir mūsų resursus. Kai nujaučiame, bet protu sunku tai pripažinti. Kai skauda, bet nežinai, ką su tuo daryti. Kai reikia priimti sprendimą, bet nežinai nuo ko pradėti.