Homo cultus. Žmogus ir miestas

Ar tai būtų gipso dekoru kadaisę puošęsis 19 amžiaus butas, ar sovietmečiu surinktos mokyklos erdvė, jiems įpučiant naujos gyvybės nuimti tai kas nebūtina dažnai yra svarbiau nei pridėti tai ko trūksta. Apie kūrybos nuosaikumą, susilaikymą ir nepaprastą paprastumą kalbamės su architektais Gabriele Šarkauskiene ir Antanu Šarkausku. Kūrybinio dueto kuriami subtilūs pastatai ir ramios interjero erdvė...

Būstas, kurį renkamės, yra svarbi mūsų biografijos dalis. Kartu su būstu renkamės ir savo kasdienius ritualus ir maršrutus. Pasirinkdami būstą pasirenkame ir kaimynus, naujus iššūkius ir galimybes. O taip pat tampame miestus keičiančių politinių ir ekonominių procesų dalyviais. Šios laidos svečias - sociologijos daktaras Tadas Šarūnas, analizuojantis centrinės Vilniaus dalies urbanistines ir socia...

„Karščiuojantis Niujorkas“ yra vienas svarbiausių XX a. antros pusės architektūros tekstų, kuris išsviedė knygos autorių Remą Koolhaasą į architektūros pasaulio elito aukštumas. Tekste matomos užuomazgos idėjų, istorijų, metodų ir interesų laukų, tapusių pagrindu gerokai vėlesniems Koolhaaso, jo biuro ir biuro pasekėjų darbams - šimtai projektų pasaulyje šiandien tęsia kadaise Karščiuojančiame Niu...

Kaip pasiekti, kad miestiečiai būtų įtraukti į sprendimų priėmimą dėl miesto resursų? Kaip viešojo administravimo organizacijos gali paskatinti savo darbuotojų įsitraukimą į vykdomas veiklas? Koks universitetų vaidmuo atgaivinant regionus ir miestus? Kas lėmė, kad priimant sprendimus dėl miesto išteklių, pirmiausia remiamasi efektyvumo kriterijumi – ir kokios jo alternatyvos? Šios laidos pašnekovė...

Architektės, urbanistės Rasos Chmieliauskaitės ir menotyrininko, režisieriaus Justino Kalinausko kūrybinis duetas skirtingais skerspjūviais tyrinėja mus supančią aplinką - pavyzdžiui, miesto santykį su upėmis ir upeliais, arba nevizualinio architektūros patyrimo galimybes. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kviečiame Justiną ir Rasą papasakoti ne tik apie konkrečius projektus, bet labiausiai apie savą gy...

Šį pokalbį paskatino Vilniuje besikartojanti situacija kai skirtingų rajonų gyventojai priversti aukoti asmeninį laiką daugiabučių kiemų ir skverų gynimui nuo naujų daugiabučių projektų, kurie nepaiso gyventojų poreikio kokybiškai, sveikatą tausojančiai urbanistinei aplinkai. Sudarant gyventojams galimybę tik formaliai pareikšti pastabas jau parengtiems projektiniams pasiūlymams, miesto plėtra vyk...

Keliaudami iš Vilniaus į Klaipėdą arba Kauną dažnai pravažiuojame mažai ką sakančią betono sieną ties Grigiškėmis. Jos apačioje knibžda stichiškai įsikūrusių garažėlių virtinė virš kurios kabo fabriko pavadinimas. Neiškalbingas fasadas savyje slepia unikalų inžinerinio paveldo objektą - Grigiškių akveduką. 860 metrų ilgio betono statinys tapo įkvėpimo šaltiniu architektui Romualdui Kučinskui nutar...

Kelionės pėsčiomis yra vienas geriausių būdų pažinti miestą, o taip pat atrasti įkvėpimą. Vaikščiojantys kompozitoriai, rašytojai, filosofai arba miesto keistuoliai neretai tampa miestų tapatybės dalimi. Pasivaikščiojimai virsta tekstais, muzikos kompozicijomis, meno kūriniais. Kaip miesto aplinka veikia pėsčiųjų maršrutų pasirinkimą? Kaip vaikščiojimas veikia mūsų kūną ir mąstymą? Kaip tampa meni...

Viešam gyvenimui vis labiau įsikeliant į virtualybę, iš paskos įtraukiamos ir erdvės, parodos bei meno kūriniai. Ar dėl to nenuvertėja mūsų materialus pasaulis? O gal vaizduotė visuomet buvo virtualybės sferoje? Apie tai laidos vedėjus kalbins kultūros žurnalistė ir šiuolaikinio meno kritikė Jogintė Bučinskaitė. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas (Tomo Martišauskio paroda „Salos“. Nu...

Vis daugiau jaunų architektų renkasi alternatyvias architektūrines praktikas, kuriomis bando gerinti materialųjį pasaulį nesiimdami įprasto pastatų projektavimo. Lietuvoje tokių veiklos būdų ieškančius žmones vienija Architektūros fondas, kuriame darbuojasi Martynas Germanavičius ir Vilius Balčiūnas. Su jais ir pakalbėsim apie tai, kaip jie mato šiuolaikinės architektūros sferą. Ved. Justinas Dūdė...

Kaip atrodė miestų teritorijos prieš tūkstančius metų? Kaip geologiniai procesai ir sąlygos apsprendė šiuolaikinių miestų, jų vietovių charakterį? Kodėl turime saugoti tai ką suformavo ledynas? Kuo miestų reljefo supratimas gali praturtinti architektų praktiką? Nuo ko pradėti savo aplinkos pažinimą? Į šios ir kitus klausimus atsakys laidos svečias - vienintelės geologinių kelionių įmonės Lietuvoje...

Kaip kuriasi miestas ten, kur taisyklės tarsi nebegalioja? Pastatai, kvartalai ir teritorijos, kurios dar neperkoštos per architektų ekranus nei turto vystytojų skaičiuokles, susiformavusios iš būtinybės gyventi kuo racionaliausiai panaudojant turimas priemones. Ar tikrai tai miestų žaizdos, ir gal galime į jas žiūrėti ne su gailesčiu, o su smalsumu ir šiltu dėmesiu? Laidą veda Justinas Dūdėnas ir...

Nedidelė kūrybingų bendraminčių bendruomenė savo vietą rado Švenčionėliuose, 1861 m. pastatytoje stotyje ir greta įsikūrusioje geležinkelio elektrinėje. Toli nuo didesnių miestų ritmo kuriasi „Miško uostas“, architektų studija, fotografijos galerija, kavinė. Prieš penketą metų tai prasidėjo kaip vienas būstas geležinkeliečių bendrabutyje, o šiandien pulsuoja stotyje nebetelpanti kūryba ir gyvenima...

Kaip žmogus patiria erdvę ir kaip šį patyrimą režisuoja erdves kuriantys profesionalai? Pasiryžus atsakyti į tokį klausimą dažnai atsigręžiame į svarbiausias miesto erdves ar svarbiausius viešus pastatus, atsigręžiame į parkus, aikštes, teatrus ir katedras. Nejučia imame ieškoti didžiųjų naratyvų pamiršdami, kiek daug laiko iš ties praleidžiame gerokai smulkesniame mastelyje - kambario, kabineto,...

Nors didmiesčiai paprastai pasižymi triukšmingu gyvenimu, tačiau ir čia pasitaiko progų sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir įsiklausyti į aplinką ir į tylą. Kaip lavinti įsiklausymo į aplinką gebėjimus? Ar miesto triukšmas gali tapti įkvėpimo šaltiniu? Kaip derinti šiuolaikinių technologijų naudojimą ir tylos paieškas? Kas yra įvietintas garso menas ir kas yra garso ekologija? Šiuos ir kitus klausimu...

Kapinės tai užmaršties ir atminties vietos, kintančios kartu su besitransformuojančiu miestu ir jame įsikūrusia visuomene. Bėgant metams keitėsi kapinių vieta, laidojimo būdai, antkapių formos ir medžiagos, o tyla įsivyravo tik Romantizmo laikotarpyje, kai nutilo čia nuo viduramžių aidėjęs šurmulys. Kapinių temoje susipina urbanistika, medicina, religija ir net ekonomika, tad kodėl nepasikalbėti a...

Grynas oras yra pamatinė sveiko gyvenimo sąlyga. Tačiau taršių įmonių veiklos paveiktiems klaipėdiečiams grynas oras tapo siekiamybe ir ilgai trunkančių diskusijų su atsakingomis institucijomis objektu. Klaipėdiečių kovos už kokybišką aplinką rezultatu tapo „Klaipėdos paketas“ – aplinkos kontrolę ir atsakomybės reikalavimus griežtinantis įstatymų paketas, kurį Seimas priėmė 2020 m. pradžioje. Pasa...

Nekilnojamąjį kultūros paveldą reikia įveiklinti ir pritaikyti šiandienos visuomenei, o drauge ir išsaugoti ateities kartoms. Juk tam, kad nebūtų pasmerkti užmarščiai praeities ženklai turėtų išlikti aktyviais mūsų miestų kasdienybės dalyviais, o ne tik pasyviomis dekoracijomis. Juos neišvengiamai tenka naudoti, keisti, adaptuoti ir pritaikyti. Čia dažnai susiduriame su skirtingais požiūriais kiek...

Artimiausios gyvenamosios aplinkos kokybė yra vienas esminių veiksnių, lemiančių gyvenamosios vietos pasirinkimą: galimybė pasiekti reikalingas vietas, susisiekimo kokybe, žalias kiemas. Apie daugiabučių kiemų vystymo perspektyvas ir iššūkius kalbėsimės su visuomenininku Eduardu Kriščiūnu, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovu. Aptarsime „Miestas plius" programos kiemų vystymo viziją, tendenciją ap...

Miestų plėtra dažniausiai argumentuojama ekonominiu efektyvimu ir investicijų pritraukimu. Tačiau kas lemia miestų gyvybingumą ir įvaizdžio išskirtinumą? Ar tik infrastruktūros projektai ir ikoniniai pastatai? Kokios sąlygos turi būti sukurtos, kad skleistųsi miestų kultūrinis gyvenimas, kaip miestai sugebėtų pritraukti kuriančius, kūrybiškai mąstančius žmones? Šiemet pasirodė knygos „Kūrybinis mi...

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kuo gyvena architektūros studentai šiandien, kas jiems įdomu, svarbu o gal ir kas skauda, pamėginsim išsiaiškinti su dviem aktyviais studentais iš Vilnius Tech architektūros fakulteto, Egle Kliučinskaite ir Augustu Lapinsku. Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Pasaulio miestai susiduria su klimato krizės padariniais, augančia temperatūra, kritulių apimčių augimu, biologinės įvairovės praradimu. Kietųjų paviršių kiekis miestuose atsisuka prieš mus pačius: asfaltas, bei kiti kietieji horizontalūs ir vertikalūs paviršiai įkaista, lėtai vėsta. Strategiškai formuojant žaliųjų erdvių bei natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų tinklą, miestai gali sėkmingai...

Piešiniai ant sienų yra urbanistinio kraštovaizdžio dalis. Galima diskutuot ar tai blogai ar gerai, bet taip yra. Dažnai jie atliekami taip, kad rezultatą pamatytų kuo daugiau žmonių, jie turi patraukti tavo dėmesį, lysti į akis ar provokuoti. Judant mieste supanti scenografija nuolat kinta, sienos tarsi filmas praslenka pro šalį ir kartais nori praeivui kažką pasakyti. Tad šį kartą laidoje - poka...

Kaip fotografija veikia mūsų kasdienius ritualus? Kaip formuojasi fotografavimosi kanonai? Kokią įtaką šiuolaikinės technologijos daro protestams ir subkultūroms? Šiuos ir kitus klausimus aptarėme su fotografijos parodos „Permainų šventė”, kuri atsidaro MO muziejuje rugsėjo 4 d., kuratoriais. Laidos svečiai: Tomas Pabedinskas - Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas, Ugnė...