Homo cultus. Žmogus ir miestas

Šį sykį laida Žmogus ir miestas keliauja į Šeduvą ieškoti Dingusio Štetlo. Šeduvos pakraštyje, viduryje laukų kuriasi išskirtine architektūra ir ambicinga koncepcija stebinantis žydų istorijos muziejus. Prie sudėtingo projekto dirba Suomijos ir Amerikos architektai, kuriems padeda vietiniai specialistai ir į procesą nepaprastai įsitraukę užsakovai. Pastatų tūriai jau iškilo senųjų kapinių pašonėje...

Kaip siejasi architektūra ir geismas? Kūniškumas ir medžiagiškumas? Kokios geidulių istorijos slepiasi Kauno miesto struktūroje ir architektūroje? Šiuos klausimus kėlė buvusio kino „Panemunė“ patalpose veikusi šiuolaikinio meno ir architektūros paroda „Geismo architektūra“. Parodoje geismo tema susipynė į prasmingą meno, architektūros ir platesnės urbanistinės kultūros audinį apie kurį laidoje pap...

Mūsų miestus sudaro skirtingi architektūriniai sluoksniai, ir kiekvienas iš jų susijęs su savita gyvensena, o taip pat su aibe praktinių iššūkių. Ši laida skirta medinei architektūrai ir jos ateičiai. Šiuolaikiniuose miestuose ji atrodo kaip egzotiškas gyvos praeities inkliūzas, tačiau pastaruoju metu ėmė stiprėti nuostata, jog tvari medinė architektūra yra miestų ateitis. Kokios sąlygos reikaling...

Architektūra yra labai suvaržyta sritis: ją tramdo ribota erdvė, riboti ištekliai ir kitokie ekonominiai, juridiniai, konstruktyviniai rėmai, dėl kurių architektūroje dėsningai trūksta laisvės ir vietos menui. Natūraliai kyla klausimas: o kas būtų, jei tų suvaržymų būtų mažiau? Kokią architektūrą kurtume? Ar mes kaip visuomenė apskritai sugebame įsivaizduoti geresnius nei turime ateities miestus?...

Jauniesiems architektams ir kitų sričių atstovams skirta tarptautinė vasaros mokykla „Re-Topia“ šiemet studijų objektu pasirinko Žemuosius Šančius, o prieš tai - Eigulius. Ši KTU kartu su partneriais rengiama mokykla suburia studentus ir specialistus ir iš skirtingų pasaulio šalių ir apima platų spektrą temų; tarp jų – erdvinis teisingumas, viešo ir privataus santykis, gyventojų ryšis su gamta, ju...

Kaip fotografija tapo miesto ir jo atminties tyrimo instrumentu? Kokias temas kėlė ankstyvosios fotografijos kūrėjai – ir kokias taktikas taiko šiuolaikiniai fotografai, nagrinėjantys miestų ir jų rajonų gyvenimą? Kaip fotografai inicijuoja kontaktus su gyventojais? Kaip įtraukia įvairių sričių mokslininkus? Kaip organizuoja savo nuotraukų archyvus ir kaip dirba su miesto istorijomis? Su menininke...

Miestiečiui kartais reikia daugiau gamtos nei pavyktų rasti urbanizuotoje aplinkoje. Ypač vasarą. Šilti orai vilioja keliauti į miškus, prie ežerų, o kartais tiesiog į kolektyvinį sodą, kuriame gali tingiai įsitaisyti su knyga agrastų krūmo pašonėje. Kolektyviniai sodai, tai nuošalesnė kertelė kurioje gali pamiršti viešosios erdvės diktuojamas taisykles, pasinerti į privačios kasdienybės ir lėtumo...

Nešienaujamos Vilniaus pievos šią vasarą tapo itin dažnai linksniuojama, galima sakyti jau nuvalkiota tema. Atrodo ką dar naujo galima pasakyti? Juk tokios pievos yra tik vienas iš daugybės dėmenų sprendžiant miesto biologinės įvairovės, lietaus vandens suvaldymo, mikroklimato ir gyvenimo kokybės klausimus. Bet diskusijos apie tai niekaip nesiliauja, tad greičiausiai audringa reakcija į nešienauja...

Šioje laidoje tęsiame žemėlapių ir kartografavimo temą. Šį kartą kalbėsime apie didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates orbis terrarum), dar žinomą kaip Brauno ir Hogenbergo atlasas. Jis laikomas vienu svarbiausiu XVI a. kartografavimo darbu Europoje. Trečiame šio leidinio tome galime rasti seniausią žinomą Vilniaus pieštinį planą. Įdomu tai, kad prie atlaso kūrimo Braunas kvietė prisidėti vald...

Šančių bendruomenės kartu su Kauno technologijos universiteto tyrėjais sukurtas projektas „Genius Loci: Skaitmeninė kartografavimo priemonė etiškai urbanizacijai“ gavo naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą, kurį steigė Europos komisija (new-european-bauhaus.eu). Šis pasiekimas aiškiai parodo, kad vietos bendruomenių turimos žinios, lūkesčiai ir poreikiai yra esminė miestų planavimo dalis. Svarbu...

Ar kada nors buvote spektaklyje kuris vyksta ne teatre, bet miesto erdvėse? O jei tas spektaklis ne tik vyksta mieste, bet ir nagrinėja miestą, jo kaitą, gentrifikaciją ir įsivietinimo procesus? Toks yra spektaklis „Kaip visur, kaip visi“ kuriame narstomas Užupio rajonas Vilniuje ir jame susikaupusios įtampos tarp žmogaus ir gamtos, tarp senbūvių ir atvykėlių, tarp byrančių medinukų ir juos keičia...

Muziejai Lietuvoje stipriai atsigauna, stiprėja kuratorinė veikla, sudėtingėja ekspozicijų architektūra. Tuo pačiu stipriai auga ir muziejiniai plotai: įveiklinamos naujos erdvės, Vilniuje planuojami bent du nauji stambūs objektai - Sapiegų ir Radvilų rūmai. Tarp visų šių procesų ir institucijų žmones besidominčius miestų, jo praeitimi ir dabartimi turėtų traukti būtent miesto muziejai. Bet kas ta...

Kaip mes mąstome ir kalbame apie savo miestus? Kaip juos suprantame, lyginame ir kokius skirtumus bei panašumus atrandame? Tai nedidelė dalis klausimų, kurie kyla lankantis jungtinėje MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Tačiau mąstosi ir apie patį muziejinių parodų žanrą, kuris pastebimai kinta, ieškodamas naujų temų bei raiškos būdų. Apie tai kalbamė...

Šią laidą skiriame iniciatyvai, kuri jungia Lietuvos savivaldybes, studentus ir įvairių sričių profesionalus – kurie sukuria vizijas, sprendinius įvairių miestelių ir miestų erdvėms. Apie bendradarbiavimą, architektūros studentų vykdomus tyrimus, sprendinių kūrimą ir pristatymą, o taip pat apie miestelių tapatumo stiprinimo galimybes kalbiname jau aštuntus metus vykstančio projekto „Išmanusis mies...

Vilniaus Naujamiestis jau porą dešimtmečių išgyvena nuolatinius virsmus, nes čia netrūksta buvusios pramonės palikimo kuris leidžia lengviau priimti kaitą. Naujamiestis kadaise ėmė traukti loftų ieškančius kūrybingus žmonės - NT kainos buvo sąlyginai nedidelės, vieta centrinė, netipiškų erdvių netrūko. Dabar čia ima masiškai kurtis startuoliai, technologijų įmonės, statoma daug naujų erdvių darbui...

Daugeliui miestiečių miškai pirmiausia yra pabėgimo nuo miesto keliamo streso galimybė – rekreacijos vieta. Tačiau miškai yra ir biologinės įvairovės palaikymo sąlyga, o taip pat ir medienos šaltinis. Kaip suderinti šiuos interesus? Kokia dalis miškų Lietuvoje skirta rekreacijai, o kokia – rūšių įvairovei išsaugoti? Ką reiškia „gydomasis miškas“? Kaip Lietuvoje apsaugotos kertinės miško buveinės i...

Viešoje erdvėje netyla diskusijos apie gatvių siaurinimą, želdinimą ir pertvarkymą, o šylant orams pokyčiai tampa dar matomesni. Todėl šiame epizode bus kalbama apie gatvių humanizavimą, rekonstravimą ir pavertimą pilnaverte viešąja erdve. Apie tai kaip keičiasi gatvės ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir Amsterdame ar Roterdame papasakos urbanistas Martynas Marozas. Martynas yra dirbęs su įvairiais p...

Suinteresuotos visuomenės įsitraukimas į sprendimų priėmimą dėl aplinkos yra paremtas tartpautinėmis konvencijomis (Orhuso konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija) ir nacionaliniais teisės aktais (Želdynų įstatymas), tačiau viešųjų erdvių projektai vis dar rengiami atliekant tik visuomenės informavimą apie jau padarytus sprendimus. Tačiau jau atsiranda ir pavyzdžių, kai visuomenė įtraukiama...

Per pastaruosius du dešimtmečius architektų profesinės ribos radikaliai prasiplėtė. Darbas su bendruomenėmis, taktinis urbanizmas ir kiti metodai stipriai sukrėtė mąstymo ir veikimo lauką. Jau pradedame matyti ir šių procesų privalumus, ir naujus iššūkius, per kuriuos laviruoja architektūros mokyklos, siekdamos atrasti perspektyviausius žinių ir metodų rinkinius. Tad kur link eina Europietiškos ar...

Miestai ir jų ekonominės, socialinės ir gamtinės sąlygos yra vienas iš geografijos tyrimų objektų. Kaip geografai tiria miestus? Kas būdinga geografiniam matymui ir mąstymui? Kaip geografai įtraukia gyventojus į aplinkos pažinimą? Kokį vaidmenį geografijoje atlieka žygiai ir žemėlapiai? Kaip geografai prisideda prie strateginių planų sudarymo ir kokius tyrimus vykdo geografijos studentai? Šią laid...

Vokiečių gatvė Vilniuje sovietmečiu išgyveno ryškią transformaciją, o šiandien laukia dar vienos - rengiamas gatvės renovacijos projektas, prieš porą metų įvyko architektūrinis konkursas. Pokyčiai vienoje svarbiausių senamiesčio erdvių neišvengiamai sukelia diskusijas miestiečių ir profesionalų tarpe ir nemaža jų dalis yra užprogramuota sudėtingos šios vietos istorijos. Čia pėdsaką paliko skirting...

Rašymas yra svarbi savo patirties ir pasaulio įvykių įprasminimo priemonė. Dienoraščių ir jų vertimų rašymas, kasdienis naujienų surašymas, ir kitos rašymo praktikos gali pasitarnauti kaip terapija arba, cituojant vieną iš šios laidos svečių, kaip „bandymas sutvarkyti katastrofą“. Šios laidos svečiai – poetas, vertėjas Marius Burokas ir vertėja Mila Monk. Su jais aptarsime tarptautinę vertėjų bend...

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viešos erdvės idėją suprasti nesunku: kažkurios erdvės priklauso privatiems žmonėms ar įmonėms - ir jos už jas atsakingos. O likusios priklauso valstybei, miestui arba valstybinėms institucijoms, taigi per mūsų samdytus ir politiškai išrinktus atstovus realiai priklauso mums. Tačiau ar jaučiamės jos šeimininkais? Ar galime ir ar turime daryti kažką daugiau nei pakelt...

Judėjimas pėsčiomis yra vienas geriausių būdų pažinti ir suprasti miesto aplinką, taip pat būdas atitrūkti nuo kasdienės veiklos. Vaikščiojimas gali būti ir kaip terapijos forma. Poetų, tyrėjų, filosofų ir menininkų biografijose kelionės pėstute tapo neatsiejama mąstymo ir kūrybinio proceso dalimi. Vaikščiojimo vaidmenį įvairių sričių kūrėjų biografijose bei su vaikščiojimu susijusius principus (l...

Tradicinei architektūrai turime daug stentimentų - ji kuria regionui charakteringą, atpažįstamą kraštovaizdį ir mena istorinį gyvenimo būdą. Šiuolaikinė architektūra savo ruožtu kuria erdves, kuriose per naujas medžiagas, technologijas ir dabartinius žmogaus poreikius kraštovaizdyje pasirodo šiandieninė kultūra. Kuri, rodos, daug kam atrodo pavojinga, ir ją įstatymų pagalba bent jau saugomose teri...