Homo cultus. Žmogus ir miestas

„Architektūra tai gyvenimo būdas“ - taip skamba dažnai girdima ir architektų mėgiama klišė. Bet joje yra daug tiesos, nes pilnaverčiam architektūriniam veikimui nepakanka nei pabaigtų studijų, nei kelių suprojektuotų pastatų. Nemažiau svarbu yra įsilieti į architektų ratą ir suprasti kuo jie gyvena. Ir jei vieni tai pradeda daryti studijų metais, kitiems netrūksta energijos pirmuosius žingsnius že...

Daugumai vilniečių puikiai pažįstamas Open House Vilnius festivalis kviečia visuomenę geriau pažinti juos supančią aplinką, o šiemet startuoja naujas tarptautinis bendradarbiavimo projektas Open House Europe. Projekto pristatyme vykusi diskusija apie architektūrinį raštingumą ir visuomenės įsitraukimą į miesto kūrimą paskatino pokalbį pratęsti radijo eteryje. Laidoje kalbėsime apie tai kodėl apskr...

Parkai ir su jais susijusios praktikos yra svarbi miestų žaliojo paveldo dalis. Florencijos chartija (1982 m.) istorinius parkus ir sodus apibūdina kaip gyvuosius paminklus. Kaip formavosi europinė parkų tradicija ir kokias praktikas numatė skirtingi parkų ir sodų tipai (pavyzdžiui, vienuolynų sodai, barokiniai parkai arba peizažiniai dvarų parkai)? Kada parkai tapo skirtingoms miestiečių grupėms...

Žaliosios Europos sostinės vardas, į kurį šiemet pretenduos Vilnius, suteikiamas miestams konkurso būdu. Plačiai paėmus, žaliojo miesto koncepcija apima daugelį sričių: tai miesto adaptavimasis prie klimato iššūkių, ekologiško transporto ir sklandaus susisiekimo klausimai, žaliosios miesto zonos, tvarus žemės naudojimas, miesto gamta ir bioįvairovė, oro kokybė, atliekų generavimas ir jų tvarkymas,...

Vienas iš keturių žmonių gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą, tad psichikos sveikatos tema visais laikais lieka svarbi ir aktuali, apie ją palaipsniui girdime vis daugiau, bet retai susimąstome, kad čia gali atsiverti ir architektūrinis aspektas. Poreikis gilintis į skirtingas tipologijas ir ypač kai jos yra skirtos labai specifinei funkcijau, egzistuoja visuomet, tad šį sykį kalbėsime...

Gyvenimo kokybė mūsų miestuose tiesiogiai priklauso nuo to, kaip vykdomas teritorijų planavimas, kokius orientyrus iškelia ir kaip juos taiko praktikoje miesto administracija ir miesto politikai. Svarbu ir tai, ar mes kaip miesto gyventojai gebame suformuluoti ir iškelti užklausą kokybiškai miesto aplinkai ir atlikti miesto administracijos veiklos stebėseną, suteikti jai atgalinį ryšį. Kovo 5 d. v...

Sparčiai artėjant savivaldos rinkimams tikimės daugiau politikų dėmesio miesto problemoms, bet ne visose rinkiminėse programose urbanistika ir miesto fizinė aplinka yra detaliai nagrinėjama, o dalies programų apskritai nėra. Tad šį sykį kviečiame politologę Rimą Urbonaitę ir architektą Andrių Ropolą aptarti ko miestiečiams tikėtis iš artėjančių savivaldos rinkimų. Rima Urbonaitė - politologė, Myko...

Piešiniuose, kuriuos rasite Kauno paveikslų galerijoje, mirga netikėčiausios, futuristiškos Kauno ateitys. Architektūrinių stilių įvairovė, sumišusi su drąsia ir detalia inžinerija bei išskirtiniu dėmesiu gyvenimui prie vandens - tai plataus profilio kūrėjo, architekto Jurgio Rimvydo Palio braižas. Pokalbį su juo, o taip pat kuratoriumi Audriu Karaliumi, įrašytą parodos erdvėje, girdėsite Laidoje...

Šiemet Lietuvoje jau penktą kartą rengiama „Geografijos naktis“ – pasaulinė iniciatyva, kviečianti gyventojus ir įvairias organizacijas įsitraukti į geografinius metodus ir tyrimus įdomiai atskleidžiančias veiklas. Pasak organizatorių, savo aplinkos pažinimą skatinantį ir geografiją populiarinantį renginį gali surengti kiekvienas žmogus. Taigi, kaip mūsų kasdienė aplinka susijusi su geografija? Ko...

Miesto gatvių tinklas – tarsi kraujotakos sistema, kurioje tvinkčioja žmonių ir krovinių masė. Pavežėjai, taksi ir viešojo transporto vairuotojai urbanistinio kūno arterijose praleidžia itin daug laiko, nuolat mato miestą ir tuo pat metu yra svarbi miesto gyvenimo dalis. Todėl šį sykį sėdame į taksi automobilį ir kalbamės su rašytoju Regimantu Dima apie miestą, kuriame jis nuolatos juda kaip pavež...

Kokios miesto erdvės yra prieinamos paauglių veikloms? Kodėl dirbant su jaunimu tenka imtis tarpininko tarp vietos bendruomenės ir jaunuolių vaidmens? Kokiais principais remiantis galima sukurti saugią ir draugišką jaunimui erdvę? Kuo svarbus darbas gatvėse ir kaip auginamas pasitikėjimas? Kodėl svarbu pažinti savo baimes ir kas yra „Baimės laboratorija”? Savo patirtimi kuriant jaunimui draugiškas...

Kartais girdisi kritika, kad architektai nelabai domisi gatvių dizainu, šiuolaikiniais gatvių sprendimais, o jas projektuoja tik inžinieriai. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kalbiname architektą kuriam rūpi gatvių sprendimai. Laidos svečias - aktyvistas, miesto infrastruktūros kritikas Justas Ingelevičius. Su Justu kalbėjomės apie miesto susisiekimo sistemos neplanavimą, klaidingą požiūrį...

Daugeliui architektų pagrindinis žinių šaltinis apie naujus viso pasaulio pastatus yra portalas „Archdaily“, kurio įkūrėjas ir redaktorius David Basulto vieši Lietuvoje. Pakvietėme jį į LRT studiją papasakoti, kaip mato architektūros ateitį, kokie globalūs procesai jam atrodo svarbūs, kaip architektūrą veikia technologijos bei kaip savitos pasaulio regionų mados gali atsilaikyti prieš globalizuoja...

Miesto žaliosios erdvės yra esminė kokybiškos aplinkos sąlyga. Įvairiuose pasaulio miestuose atlikti tyrimai rodo, kad gyvenant gausiai apželdintuose kvartaluose ir rajonuose, reguliariai lankantis miškuose gyvenimo trukmė yra ilgesnė, o žmonės – laimingesni. Tačiau augant miestams, rengiant planavimo dokumentus, želdynai neretai atsiduria planavimo proceso paraštėse. Kokiais principais remiantis...

Gyventojų įtraukimas į miesto planavimo procedūras jau nebėra tiesiog formalus normatyvas, o po truputį virsta įprasta miesto gyvenimo praktika. Laidoje domėsimės kaip ji veikia realybėje. Kaip miestiečiai gali dalyvauti planavimo procesuose, kokie jų vaidmenys, įtaka ir rezultatai? Galiausiai kam apskritai reikalingas piliečių dalyvavimas ar net pats planavimas? Laidoje svečiuojasi miesto aktyvis...

Kurdami istorijas ir jas pasakodami galime geriau pažinti save ir savo aplinką. Istorijos lavina vaizduotę ir augina tarpusavio pasitikėjimą, turi daugybę kitų reikšmingų psichologinių ir socialinių funkcijų. Šiemet Kaune vykęs istorijų pasakojimo renginių ciklas „Kur man tave rasti?“ subūrė profesionalius istorijų pasakotojus iš skirtingų pasaulio šalių, o istorijų pasakojimo vietomis tapo Kauno...

Mūsų gyvenamoji erdvė neišvengiamai yra politikos objektas. Ja visuomet esame priversti dalintis dėl fizinio ribotumo: žemės planeta niekada nepadidės, o mūsų valstybės ir mūsų namai turi labai aiškias ribas. Kokia žmogiška erdvė bebūtų, ji visuomet pripildyta susitarimų, numatančių, kaip ji naudojama ir kas ją naudoja. Kas čia laukiamas, o kas – ne. Netgi statiškas, materialus erdvės sutvarkymas...

Šioje laidoje kalbėsimės apie vaikystės kiemus. Pažvelkime į daugiabučių kiemus kaip į vietas, kur užgimsta miestiečių kūrybingumas ir socialiniai ryšiai. Kaip vaikų žaidimai perkuria erdvę? Kuo svarbi kūniškų patyrimų įvairovė, kuriant žaidimų erdves? Koks atminties vaidmuo lavinant gebėjimą spręsti nestandartines užduotis? Kokiais atradimais gali virsti apsilankymas savo ir savo artimųjų vaikyst...

Netrukus rinksime miestų merus, kurie turės kiek kitokias galias nei anksčiau. Vienas svarbiausių pokyčių – nuo kitos kadencijos merai turės ir atsakomybes, anksčiau priklausiusias administracijos direktoriui. Ką šis pokytis reiškia miesto aplinkos kūrimo procesams? Kokius reikalavimus, kaip miestiečiai, galėtume ir turėtume kelti miestų vadovams? Ir kokie iššūkiai, susiję su erdve ir urbanistika,...

Kaip miestą integruoti į pamokas mokyklose? Kaip gatvės, miesto gyventojai ir įvairių sričių žinovai tampa lietuvių literatūros pamokų dalimi? Kokia yra mokytojų ir moksleivių patirtis vaikštant mieste ir kokia turėtų būti aplinka, kad joje būtų patogu ir smagu mokytis? Kaip mokyklos ir įvairios organizacijos gali padėti mokytojams įgyvendinant kūrybinius sumanymus? Savo patirtimi paverčiant miest...

Apibūdindami miestus kaip rašomus ir perrašomus tekstus, kaip galime analizuoti šiuolaikinių miestų plėtrą, istorinių objektų atstatymo projektus ir naujų simbolinių centrų atsiradimą? Kokiais principais remdamiesi galime sukurti arba atkurti sąlygas bendruomeniškumui miesto rajonuose skleistis? Kas yra miesto „prarastos erdvės“, ir kas nustato ar erdvė yra prarasta? Ar Epikūras ir jo mokiniai eit...

Kartais mes miestą pažįstame kito akimis. To, kuris išvaikščiojo gerokai daugiau gatvių, surado nematytas kerteles ir užfiksavo momentus, kurie nebepasikartos. Tikras miesto klaidžiotojas į miestą žvelgia kitaip nei atvykęs prašalaitis su fotoaparatu arba objektą sureikšminti siekiantis architektūros fotografas. Jis ištirpsta urbanistiniame kraštovaizdyje, susigyvena su aplinka, kurią fotografuoja...

Triukšmas, atrodytų, yra natūrali gyvenimo miestuose dalis. Tačiau ir urbanistinis, ir informacinis triukšmas neretai skatina gyventojus žvalgytis tylos atgavimo taktikų, būdų sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir atgauti kvėpavimą. Šioje laidoje kalbėsime ir apie išorinį, ir apie vidinį triukšmą bei tylą. Mūsų svečias – dėmesingumo, meditacijos ir savityros mokytojas Ugnius Leimontas, knygos „Esu tylo...

Architektų biurų, kuriuos drąsiai galime vadinti reiškiniu, netelpančiu tik savo kabinetų rėmuose, nėra daug. Bet Paleko architektų studija yra vienas iš tokių reiškinių. Tai kruopščiai kuruojamas kūrybinis kolektyvas, kurio realizuoti projektai dažnai tampa architektūriniais įvykiais, traukiančiais kolegų ir visuomenės dėmesį. Kartu tai biuras, kurio palikimas yra ne vien pastatai, bet ir žmonės,...

Naujų nekilnojamojo turto projektų komunikacija dažnai stebina savo banalumu ir nuspėjamomis klišėmis. Atrodo, kad aplink mus dygsta tik kalvos, slėniai terasos ir rezidencijos. Tačiau tendencijos palaipsniui keičiasi. Jei prieš dešimtemtį buvo pabrėžiami gamtos, privatumo ir ramybės vaizdiniai, tai šiandien dažnai matome projektus pristatomus per miestietiško gyvenimo ritmo ir autentiškumo prizmę...