Homo cultus. Žmogus ir miestas

„Upės jungia”, – teigia iniciatyvos „Švęskime upę!” organizatorės. Kartu su upių pakrantėse įsikūrusiomis miestų ir miestelių bendruomenėmis jos plėtoja kultūrinius maršrutus skirtus Lietuvos upių ir jų pakrančių pažinimui. Iniciatyva gimė „Kaunas 2022” programos rėmuose, apėmė Kauną ir Kauno rajoną, ir auga toliau. Per keletą metų išplėtotos veiklos kviečia giliau pažinti upes ir patirinėti savo...

Architektūros magiją galime pajusti judėdami mieste arba užėję į vieną kitą dėmesio vertą pastatą, bet dalis eksperimentinių architektūros procesų taip ir liktų nematomi visuomenei jei ne architektūrai skirtos galerijos. Kaip tokios erdvės atsiranda ir kas veda jų įkūrėjus į priekį? Kuo skiriasi galerija skirta architektūrai nuo galerijos skirtos architektūros menui? Kaip bėgant metams keičiasi ka...

Šį kartą laidoje „Žmogus ir miestas“ leisimės į kelionę laiku: pasinersime į Kačerginės tarpukario kurorto atmosferą kartu su ilgamete Kauno rajono kultūros darbuotoja Lina Sinkevičiene. Antroje laidos dalyje kalbėsime apie Prano Mašioto pasakų parką, įkurtą žemės sklype, kurį kartu su vasarnamiu miesteliui padovanojo vaikų rašytojo ir vertėjo anūkė Baniutė Mašiotaitė-Kronienė 2001 metais. Pušyne...

Šios laidos viešnia – kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė. Daugelis pažįsta, ir ne kartą fotografavo jos kūrinius Neringoje – pritraukiančius ne tik žmones, bet ir bites, kamanes ir drugius. Su laidos viešnia aptarsime kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principus. Kas svarbiausia kraštovaizdžio architekto darbe ir kokių būna netikėtumų, atradimų? Kaip kraštovaizdžio architekta...

Vilniaus centre laukiama naujo muziejinio objekto: Radvilų rūmai ataugins per karus prarastus korpusus ir į miesto vaizdą grįš kaip ženkliškos architektūros pastatas su didele vieša erdve. Kokios idėjos vedė nauja forma atskleidžiant skirtingus istorinius sluoksnius ir kaip sprendžiami iššūkiai buvusios aikštės centre atsirandant seniems medžiams, papasakos vienas projekto autorių architektas Vyta...

Kaip tirti kultūros programų ir inicityvų poveikį miestui ir visuomenei? Kokius argumentus ir kokias praktikas pasitelkdami galime skatinti į kultūros prieinamumą orientuotą miesto rajonų ir rajonų miestelių vystymą? Kokius pokyčius Kauno ir Kauno rajono gyventojų nuostatose išjudino „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programos? Kaip pakito gyventojų santykis su savo miestu ir su Kauno rajone esa...

Saugumas mieste atrodo tarsi neišsemiama tema, čia svarbu ir lyties perspektyva, ir skirtingų subkultūrų sąveikos, ir technologijų panaudojimas kontrolei ir tiesiog miesto infrastruktūros suteikiamos galimybės jaustis saugiai arba nesaugiai. Tad koks yra nusikaltimų santykis su erdve? Ar siekdami saugesnio miesto turime keisti erdvę, ar žmones? O galbūt šiandien nusikaltimams keliantis į virtualų...

Fabijoniškėse įsikūręs skulptūriškas akmens sodelis su grilio zona kviečia atrasti vieni kitus ir iš arti susidurti su menu čia pat, jų kieme. „Fabijono svetainę“ kūrė belgų menininkas Bertas Jakobsas, kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė, skulptorius Daumantas Kučas ir kuratorė Justė Kostikovaitė. Dvi iš projekto autorių kalbiname ne tik apie projektą, bet apie masinės statybos ra...

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Post-industrinėse erdvėse glūdi galingas potencialas, galintis praturtinti miestų kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Rezidencijos menininkams ir eksperimentams atvira meno galerija, o taip pat muzikos festivalis – tai tik pagrindinės kryptys, kurias plėtoja nepriklausoma meno platforma „Iškrovos“ (iskrovos.com) Panevėžio mieste. Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie tai kaip alternatyvi...

Vasara – puikus laikas nukeliauti į pievas ir patirinėti jų gyvenimą, ir tuo pačiu permąstyti savo ryšį su aplinka. Kokia yra pievų biologinė ir kultūrinė reikšmė, ir kaip ji kinta? Kokie yra drugių ir augalų ryšiai? Ko galime išmokti iš augalų ir drugių stebėdami jų gyvenimą? Kaip organizuoti stebėjimą? Kaip įveikti nežinojimo baimę ir kaip išmokti aprašyti augalus? Kaip formuojasi augalams ir va...

Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje keliausime po literatūrinį Vilnių: kalbėsime apie literatūros kartografiją ir geografinę vaizduotę – ir apie prozos bei poezijos kūrėjų pamėgtas Vilniaus vietas. Diskutuosime, koks yra moterų miestas šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Pasitelkę R. Gavelio „Vilniaus pokerį“, pasinersime į miesto kūniškumo temą. Progą šiam pokalbiui pasufleravo kasmetinio seminaro...

Kaip mes keliaujame mieste dabar rūpi nebe vien miesto planuotojams, bet jau ir verslininkams, kurie taikosi prie besikeičiančio klientų požiūrio ir stoja į miestą be automobilių propaguojančiųjų gretas. Šiems pokyčiams ir naujoms galimybėms aptarti buvo skirta konferencija „Kasdienių kelionių matematika”, kurioje dalyvavo ir verslo ir savivaldos atstovai. Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbiname du...

Apie Islandiją, jos viešąjį transportą, viešąsias miesto erdves, bendravimą tarp žmonių, socialines iniciatyvas, laisvalaikio formas, verslus ir jų komunikaciją kalbamės su programuotoju, lektoriumi Vytautu Jonu Stripeika. Dirbdamas Reikjavike, Vytautas ėmė tyrinėti šio miesto rajonus ir išbandė gido vaidmenį. Jo pastabos apie islandų požiūrį į darbą, laisvalaikį ir kritines situacijas skatina nau...

Loftai ir kitos nestandartinės būsto tipologijos traukia kūrybinių sričių atstovus, žmones kurių poreikių netenkina tipiška gyvenimo ir darbo erdvė. Tačiau traukia ne tik juos, bet ir investuotojus kurie čia mato naujas galimybes, bręstančius pokyčius, o kartu ir rizikas kurios gali virsti pelnu. Investavima į nekinojamąjį turtą nėra mums įprasta tema, juk pirmiausia ji kelia mintis apie sausus sk...

„Manau, mikrorajonų egzotizavimą (nejučia – ir stigmatizavimą) stiprina ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojų strategijos kurti ir palaikyti centro bei priemiesčio kaip prestižinių erdvių ir naujo kaip savaiminio gėrio akcentavimas.“ Tai citata iš šios laidos pašnekovo, istoriko, publicisto ir Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojo Zigmo Vitkaus straipsnio. Nors istoriko žvilgsnis pirmiausia reg...

Vilniuje, ties geležinkelio bėgiais bręsta urbanistiniai pokyčiai. Didelėse pramonės zonose kadaise vykusią gamybą ir geležinkelių infrastruktūrą po truputį keičia naujos funkcijos. Netrukus transformuosis Vilniaus traukinių stotis ir jos prieigos, Naujamiestyje kaitos laukia Grįžračio teritorija, procesai jau ima vykti Vilkpėdėje. Buvusios pramonės zonos suteikia dideles galimybes miestui, bet ka...

Nuo ko prasideda kiemų, rajonų ir miestų gyvenimą praturtinančios kultūrinės iniciatyvos? Kaip organizuoti veiksmingą komunikaciją, palaikyti atgalinį ryšį su gyventojais? Kaip palaikyti aktyvius gyventojus ir jau susibūrusias bendruomenes? Kuo bendruomeninių iniciatyvų kuratoriai gali padėti architektams? Kokie resursai prieinami bendruomenėms formuojant miestų kultūrinį kraštovaizdį? Kaip išsprę...

Patogumas, komfortas atrodo kaip savaiminė vertybė. Bet ar tikrai? Mums norisi saugumo ir komforto, bet tuo pat metu patogumą galime matyti kaip stagancijos šauklį. Patogu dažnai reiškia ir nedėti pastangų, nesirūpinti ar net nežinoti. Tad kokios yra mūsų komforto ribos miesto erdvėse ir architektūroje? Kaip į šią hedonizmu dvelkiančią temą žvelgia architektai? Juk modernios architektūros vienas i...

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Miesto patrauklumas šeimoms priklauso nuo to, kaip jame gali auginti vaikus, ar supanti aplinka, suteikia galimybę mieste pilnavertiškai būti ir pasiekti vaikų auginimui svarbias paslaugas. Tėvystei palankus miestas, padeda tėvams rūpintis vaikais, išlaikyti kompleksiškus ne vien į tėvystę orientuotus tapatumus, derinti kitus įsipareigojimus ir dalyvauti viešajame gyvenime. Na, o globėjų su mažais...

Praėjusio amžiaus viduryje Le Corbusier, vienas ryškiausių modernistinės urbanistikos ir architektūros korifėjų, į architektų gyvenimą atvedė moduliorą - jo sumanytą antropometrinių proporcijų etaloną. Metro ir septyniasdešimt penkių centimetrų aukščio vyro kūnas, garsiojo architekto manymu, turėjo tapti standartu, kuriuo remiantis bus projektuojama fizinė aplinka. Vėliau jo ūgis pakeistas į 1,83...

Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje patyrinėsime neturistines Vilniaus vietas, mikrorajonus bei jų istorijas. Mūsų svečias – platformos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas, gidas Albertas Kazlauskas. Šiemet pasirodė jo trečioji knyga, skirta pasivaikščiojimams po Vilniaus rajonus, pavadinimu „Vilniaus gatvės gyvos: iš pietų į šiaurę“. Joje skaitytojams siūloma pasižvalgyti po Kirtimus, Viršuliškes, Šeškinę, Fab...

Jau įpratome prie viešųjų erdvių atnaujinimo ir sutvarkymo projektų, kuriuose pagrindinės ambicijos būtent tokios ir yra: naujumas ir tvarka. Apie kūrybines ambicijas jose dažnai nėra jokios kalbos, net jei projekte esama padėtis perkuriama iš esmės. O juk yra ir meninis sluoksnis, kuris gali atsirasti ir kraštovaizdžio architektūroje, ir meno kūrinių pavidalu - ir būtent šis sluoksnis ateities ka...

Istoriškai botanikos sodai tarnauja daugybei tikslų – tai prieskoninių žolelių auginimas, augalų tyrimai ir pažinimas, eksponavimas bei konservavimas. Lankydamasis botanikos sode gali apkeliauti visą pasaulį, susipažinti su skirtingų kraštų augmenija. Kai kurie miestai jau 16 amžiuje turėjo Botanikos sodus, o vienas pirmųjų botanikos sodų Europoje – Pizos botanikos sodas; tačiau šių sodų ištakos j...