Homo cultus. Žmogus ir miestas

Visi suprantame, kad miesto viešoji erdvė yra bendras turtas ir vertybė, kurią bendrai išlaikome, ir kurią giname nuo įvairialypių bandymų pasisavinti. Šiuolaikinė demokratija, kadaise užaugusi urbanistinėje Agoroje, dabar gerokai labiau remiasi skaitmenine vieša erdve, o ypač pastarąjį dešimtmetį - socialiniais tinklais. Kaip mes suprantame skaitmenines viešas erdves ir kokie procesai ten vyksta,...

Apie daugiabučių rajonų kasdienybę, potencialą, atmintį ir ateitį kalbamės su žurnalistu Donatu Šukeliu, vedančiu laidą „Rajonas” (LRT OPUS). Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Lietuva Ukrainai padeda ne tiktai ginklais, ir ne tik dabartiniu momentu. Savo kompetencijas įdarbina ir architektai, siūlydami surasti modelį greitesniam ir modernesniam mokyklų atstatymui, kurio Ukrainai šiuo metu itin reikia. Tam Lietuva skelbia tarptautinį architektūrinį konkursą, apie kurį pasakoja Centrinės projektų valdymo agentūros Co-create Future of Ukraine programos vadovas Artūras Žarn...

Dideli namai savyje talpina daug gyvenimų ir tas gyvenimų knibždėlynas masina išmonės nestokojančius rašytojus konstruoti pasakojimus, atsispiriančius nuo kasdienybei skirtos architektūros. Architektūra net ir nebūdama pagrindiniu dėmesio objektu visą laiką yra greta, ji suteikia pasakojimui karkasą, ant kurio galima mauti sodrias scenas, kupinas gyvenimo absurdo, įtampos, džiaugsmų ir nuopolių. P...

Miestai, ypač didmiesčiai, teikia galimybę rinktis tarp darbo vietų įvairovės ir pagerinti savo ekonominę bei socialinę padėtį. Tačiau barjeru, siekiant oriai gyventi, gali tapti susisiekimas, socialinio būsto politika, apskritai būsto prieinamumas, sveikatos bei kitų paslaugų prieinamumas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė nurodo, kad Lietuvoje kas penktas...

Nuo šių metų lapkričio mėnesio įsigaliosintys Statybos įstatymo pokyčiai skatina kelti klausimą, kas sudaro visuomenės intereso objektą? Kurioje teritorijų planavimo proceso stadijoje visuomenė turėtų būti įtraukiama į sprendimų priėmimą dėl savo rajonų ir kvartalų plėtros? Šios „Žmogus ir miestas” laidos svečias – LR teismo ekspertas teritorijų planavimo ir statinių projektavimo klausimais, urban...

Gegužės 18–19 dienomis Vilniuje vyks tradicinis Open House Vilnius renginys kuris kvies miestiečius atrasti architektūrą ir apsilankyti pastatuose į kuriuos šiaip jie galbūt niekuomet nepapultų. Renginio programa kelia klausimą apie mūsų visų kuriamą aplinką ir architektūrą Vilniaus mieste – kaip kiekvienas iš mūsų prisideda prie miesto veido kūrimo. Mes visi esame savo miesto kūrėjai, visi būdami...

Rusijos kariniuose archyvuose saugomi Vilniaus senamiesčio brėžiniai leidžia pažinti praeities Vilnių jo urbanistinį kūną, architektūrą, miestiečių gyvenimo kasdienybę - ne tik gatvių fasadus bet ir šurmulį. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie Vilnių prieš 200 metų, o jei tiksliau tai apie Lietuvos nacionalinio muziejaus penkerius metus vykdytą tyrimą ir jam skirtą publikaciją „A...

Kodėl svarbu pažinti vietovių geologinę sandarą? Kartu su savo žmona hidrogeologe Ramune organizuojantis pažintines geologines keliones dr. Jonas Šečkus šioje laidoje atskleidžia, kaip Lietuvos miestai, miesteliai ir net didmiesčių rajonai galėtų kildinti savo tapatumą iš savo geologinių savybių. Geologinės sandaros išmanymas ir savo poveikio aplinkai suvokimas svarbus ir priimant sprendimus dėl v...

Žmonija plečiasi, technologijos tobulėja, tad miesto ir gamtos sąlytis tampa vis sudėtingesnis. Kaip keitėsi gamtos vartojimas nuo mūsų vaikystės? Kokiais būdais galime būti jai atidūs kaip individai, ir kokiais - kaip kolektyvinis politinis subjektas? Apie tai kalbamės Homo Cultus laidų vedėjų rate: Austėja Makarevičiūtė laidos „Iracionali būtis“, Laima Kreivytė laidos „Iš balkono” ir Aurimas Šve...

Keliaujant pro Lietuvos miestelius akį kartais patraukia čia stovintys kultūros namų pastatai. Tai dariniai iš aplinkos išsiskiriantys ambicinga architektūra ir dažnai apgailėtina fizine būkle. Keisti praeities artefaktai keliantys daug klausimų apie jų laukiančią ateitį. Kaip jie ten atsirado, kokios idėjos sklandė juos statant ir kaip galėtume apie kultūros namų palikimą mąstyti šiandien, pasako...

Apie ribų vaidmenį geografijos moksle, simbolines ribas ir fizines ribų išraiškas, apie kaimų ir priemiesčių transformacijas urbanizacijos įtakoje ir apie uždarų kvartalų tyrimus pasakoja šios „Žmogus ir miestas“ laidos viešnios, geografės dr. Dovilė Krupickaitė (Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto profesorė) ir dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė (Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos i...

Betono architektūra per paskutinį šimtmetį išgyveno ne vieną susižavėjimo ir nusivylimo ja etapą. Kartais betono dėka architektūra išslilaisvindavo įgaudama nematytas, skulptūrines formas, o kartais jis sukaustydavo erdvę griežtos geometrijos, masinės statybos kiaute. Šiandienos ekologinių iššūkių fone betono vaidmenį statybos procesuose turime apmąstyti iš naujo, o kartu susiduriame su iššūkiais...

Humanitarinės ar ekologinės krizės, kariniai konfliktai vyksta nuolat, jų geografija plati, bet mes juos vis labiau jaučiame savo aplinkoje. Covid pandemija, karas Ukrainoje ir daug kitų paskutiniu metu vykstančių procesų sprendžiasi miestuose, aplinkoje kuri yra tankiai apgyvendinta, turinti savitą socialinį kultūrinį ir infrastruktūros tinklą. Suvaldyti procesus tokiame kontekste nėra lengvas už...

Siekdami atstatyti jėgas, dažnu atveju intuityviai renkamės išvyką į mišką arba parką ilgesniam arba trumpesniam laikui. Tačiau žaliosios zonos turi nevienodą įtaką žmogaus organizmui. Šios laidos svečiai teigia, kad išlikę natūralūs šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapijos paslaugas. Šios paslaugos yra ne tik populiarėjančio sveikatingumo tu...

Venecijos architektūros bienaleje 2025 metais Lietuvą atstovaus projektas „Medžių architektūra“. Laidoje vieši architektas, paviljono kuratorius ir vadovas Gintaras Balčytis, su kuriuo aptariame Venecijos bienalės vietą architektūros pasaulyje, ekologijos temos prasmes ir beprasmybes, bei autobusų stočių architektūrą. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaip kuriame savo namus? Kokiais principais ir mitais vadovaujamės formuodami savo erdves? Kas sieja Afrikos savanas ir mūsų namų interjerą? Kokių įžvalgų semiasi interjero kūrėjai iš aplinkos psichologijos? Kokios sąsajos tarp interjero spalvų ir kūniško patyrimo? Šios „Žmogaus ir miesto” laidos viešnia – interjero architektė Gitana Valavičiūtė, kuri daugelį metų gilinasi į namų jaukumo koncepcij...

Kokie mūsų santykiai su daiktais ir ypatingai – su dovanomis? Kaip nustatome simbolinę dovanojamų daiktų vertę? Kiek mūsų namuose daiktų, kuriais beveik nesinaudojame, o galbūt net ir pamiršome apie jų egzistavimą? Kada nusprendžiame, kad laikas atsikratyti daiktais? Kodėl dažnu atveju dėmės laikomos daikto tarnavimo pabaiga? Kaip atsikratome daiktais – ir kaip nusprendžiame priimti daiktus į savo...

Kaip kuriamos erdvės ir erdvinės struktūros, mėginant jas prakalbinti apie žmogaus egzistencinę būtį? Kodėl toks kūrybos kelias įkvepia šiuolaikinės architektūrinės praktikos fone. Apie savo kūrybines patirtis pasakoja architektas Džiugas Karalius. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Vilnius turi naują miesto vyriausiąją architektę kurios požiūris į miesto ateitį ir kaitos procesus nuo šiol lems kokiame mieste gyvename. Todėl šį sykį Žmogaus ir miesto studijoje susitikome su Laura Kairiene ir pabandėme sužinoti kokių nuotaikų kupina yra jos darbo pradžia. Kalbėtis dabar, pradėjus eiti naujas pareigas, yra pats laikas, nes nauja pradžią lydi daug įkvėpimo ir idealizmo, kuris nu...

Kokios nuostatos lemia įtampas rengiant teritorijų planavimo projektus ir kaip tas nuostatas keisti? Kodėl gyventojai dažnu atveju vis dar paliekami nuošalyje sprendžiant jų aplinką ir gyvenimo kokybę tiesiogiai liečiančius klausimus? Kokius klausimus Kauno bendruomenių atstovai ir specialistai adresuoja projektui „Kauno krantinių atgimimas” ir jo rengimo eigai? Kokia bendruomenių patirtis pačioms...

Ar kokybiška mokyklų ir darželių architektūra gali įžiebti meilę architektūrai? O gal ji gali megzti tampresnį ryšį tarp auklėtinių ir jų ugdytojų? Apie kokybiškos švietimo įstaigų architektūros poreikį ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje kalbamės su architekte, iniciatyvos „Rebuild the Wonderful“ įkūrėja ir viena iš studijos „DO ARCHITECTS“ partnerių Gilma Teodora Gylyte. „Rebuild the Wonderful“ p...

Architekto ir urbanisto Jan Gehl žmona, psichologė Ingrid kartą paklausė kodėl architektai nesidomi žmogumi ir nekuria miesto žmogui. Šių klausimų pastūmėtas Gehl parašė knygą Miestai žmonėms tapusia šio amžiaus urbanistiniu manifestu. Knyga mums primena apie tai, kad miestai pirmiausia būti patogūs ne judėjimui automobiliu, bet pasivaikščiojimams, važiavimui dviračiu, susitikimams ir jaukiam buvi...

“Pastatai man kalba” yra sakiusi architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kviečiame aptarti tai, kaip prakalbinti mus supančią fizinę aplinką, kaip apie ją pasakoti ir padėti kitiems išgirsti miesto istorijas. Pretekstu pokalbiui tapo Kauno tarpukario architektūros įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet atsispiriant nuo to pabandysime atrasti ne tik...