Homo cultus. Žmogus ir miestas

madas ir virsmus galime pastebėti lėtai besikeičiančiame architektūriniame lauke? Kokie svarbiausi įvykiai nutiko pastaraisiais metais, kaip mes atrodom Europos ir pasaulio kontekste? Patogiausias laikas tokiems apibendrinimams - metų sandūra, o pašnekovas - architektas ir apžvalgininkas Andrius Ropolas. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kaip jaučiasi moterys architektės šiandieninėje Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais jos susiduria kuriant, gaunant užsakymus arba valdant procesus? Kokie stereotipai vis dar gajūs, ir kokį kelią iki šios situacijos nuėjome? Laidoje Žmogus ir Miestas apie tai kalbamės su architektūros istorike, VU dr. Marija Drėmaite, architekte KTU docentė Gražina Janulytė–Bernotiene ir architekte, G.Janulytės-Bernoti...

Kuo kvepia kasdienės ir šventinės miesto erdvės? Kaip galime patys formuoti savo poilsio ir darbo erdves pasitelkdami kvapus? Apie miestiečių santykį su kvapais ir būdus tyrinėti kvapus savarankiškai ir kartu su kitais pasakoja parfumerijos, aromakologijos ir kvapų kultūros edukatorė, olfaktorinių ir sensorinių degustacijų vedlė Toma Vyšniauskienė. Ladą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Vilniaus miestas planuoja surengti pirmąją Lietuvoje piliečių asamblėją - pasitarimą su gyventojais svarbiausiais miesto klausimais. Kol asamblėja dar ankstyvoje planavimo stadijoje, jau verta apie ją diskutuoti: koks tai procesas, kokia jo reikšmė pilietinei galiai ir kokie galimi rezultatai? Apie tai laidoje “Žmogus ir miestas” pasakoja Vilniaus miesto vyriausios architektės patarėja Beatričė Um...

Kaip miestą patiria regos negalią turintys žmonės? Kaip silpnaregių ir neregių patirtis gali padėti geriau pritaikyti miestą kitoms naudotojų grupėms? Kokie Vilniaus rajonai patogesni ir saugesni gyventi? Kokios technologijos ir dizaino sprendiniai padeda geriau orientuotis miesto erdvėse? Ką būtina tobulinti Vilniaus viešojo transporto valdyme, kad jis taptų draugiškas visiems? Kada pagalba silpn...

Galbūt esate girdėję apie tokį reiškinį kaip savivaldybių dalyvaujamasis biudžetas. Tai galimybė miestiečiams patiems pasiūlyti naujas idėjas savo aplinkoje ir demokratiškai išrinkti pačias populiariausias, kurios bus iš tiesų įgyvendintos. Kaip veikia dalyvaujamieji biudžetai ir kokios gilesnės idėjos už jų glūdi - aiškinamės su šiuos projektus globojančiais žmonėmis: Ingrida Kalinauskiene iš Tra...

Architektūra ir žmogaus emocinė būsena yra glaudžiai susijusios, o kas ketvirtas žmogus gyvenime bent kartą susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Todėl šį sykį laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie psichikos sveikatą ir architektūrą, apie aplinkos, erdvių, gamtos svarbą mūsų savijautai ir erdves skirtas sveikti. Laidos pašnekovai yra gydytojas psichiatras, Vilniaus psichiatrijos ligoninė...

Kodėl kuriant erdves yra svarbus santykis tarp parametriniu technologijų ir meistrystės? Kaip derinti architektūrinę praktiką ir edukaciją? Apie tai ir apie architektūrą skirtinguose kultūriniuose kontekstuose - Švedijoje, Japonijoje ir Lietuvoje - kalbamės su architektais Aya Voišnis ir Gediminu Kirdeikiu. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Apie teisininkus ir kaip jie žvelgia į miesto plėtrą, apie miestiečių teises ir pareigas, apie besikeičiantį Vilnių ir apie miesto žaliuosius plotus pasakoja advokatas dr. Evaldas Klimas. Jis pirmasis Lietuvoje apgynė daktaro disertaciją statybos teisės tema ir jau 15 metų dirba su sudėtingais nekilnojamojo turto projektais. Tad šį kartą laidoje Žmogus ir miestas turime progą išgirsti ne architekt...

Spaudos kioskai ir laikraštininkai bei jų būdai pritraukti pirkėjus buvo XX a. pradžios Vilniaus miesto scenografijos dalis. Kokios temos ir problemos rūpėjo modernėjančio miesto gyventojams, skirtingoms etninėms grupėms? Su kokiais iššūkiais susidurdavo satyrinės spaudos, reaguojančios į tuometines aktualijas, leidėjai? Kas buvo satyrinės spaudos leidėjai? Ir kaip veikė tuometinė cenzūra? Šios la...

Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri...

Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri...

Šį pokalbį paskatino gatvės menininkų bendruomenės reakcijos į Vilniaus mero V. Benkunsko paskelbtą kovą su grafičiais, kainuosiančią 1,5 mln. eurų. Prasidėjus anksčiau legalizuotų sienų valymui, gatvės menininkai ima kelti klausimą apie kovos su grafičiais tikslingumą ir svarsto jo pasekmes. Jie klausia, ar kova su grafičiais yra politinių viešųjų ryšių akcija? Šioje „Žmogaus ir miesto“ laidoje a...

Architekto, kaip ir dažno miestiečio žvilgsnis į aplinką pirmiausia pastebi jos funkcijas ir ima skaityti estetinius ir istorinius kodus. Tuo tarpu menininkės Kamilės Krasauskaitės perskaitymai apipinti mitologijomis, metaforomis ir savitos vietokūros idėjomis. Pokalbyje išgirsite apie galios objektus, hiperobjektus, partizaninę sodininkystę bei apie „krosnies paviljoną“ kultūros erdvėje Sodas2123...

Markučių rajone gyvenantis fotomenininkas Saulius Paukštys savo publikacijose atskleidė daugelio Lietuvos istorinių veikėjų ir pasaulio garsenybių ryšius su šia unikalia vieta. Saulius mielai sutiko aprodyti šį istorinį Vilniaus priemiestį, kurį yra išvaikščiojęs su savo pudeliu. Šis istorinis priemiestis išsiskiria ne tik dinamišku kraštovaizdžiu, bet ir kontrastingu garsovaizdžiu, kuriame persip...

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Šiandien laidoje kalbamės apie aplinkos psichologiją, aplinkos poveikį mūsų savijautai ir įtampas kurias jaučiame kaitos metu. Laidos pašnekovės - psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė ir aplinkos psichologė Audra Balundė. Irma Skruibienė - psichologė, tinklaraščio "Namų terapija" kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė. Audra Balundė - aplinkos psichologė, Mykolo Romerio universiteto...

Būti rūpestingu piliečiu dažnai trukdo informacijos apie aplinką stygius. Apie naujas statybas neretai sužinome per vėlai, dėl to kyla nepasitenkinimas, o projektų svarstymai dažnai tampa proga išsilieti. Bet ar žinojote, kad apie projektus, vykdomus greta jūsų namų ar sodybų, dabar galite būti informuoti automatiškai, tiesiog elektroniniu paštu? Jums tereikia pažymėti rūpimas teritorijas naujoje...

Mados veja viena kitą, bet ar tai kas madinga yra ir stilinga? „Parsidavėlis“ architektas, daugybės komercinių ir visuomeninių interjerų kūrėjas Marius Mateika pasakoja apie savo požiūrį į madą, funkcionalumą, daiktinės aplinkos stilingumą ir skirtumus tarp to ko norime ir ko mums kartais iš ties reikia. Marius Mateika net 20 metų atstovavo nekilnojamojo turto vystytojus, iš arti matė kaip funkcio...

Laidoje kalbamės apie tik ką atsidariusio Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje architektūrą. Pasaulinių multifunkcinių menų centrų tendencijas siekiantis atliepti muziejus siūlo lanksčias, besitransformuojančias erdves, kuriose bus eksponuojama ne tik plačiai žinomo menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcija, bet ir kita modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio menininkų kūry...

Pokalbis apie gatvės maistą, maisto saugumą, bendruomenines virtuves, aplinkos dizainą, politiką ir dar daug kitų aspektų kurie atsiveria sugretinus du dalykus: miestą ir maistą. Nes maistas mieste yra būtinas, jis yra galimybė ir problema, o urbanistinėje aplinkoje jo ruošimas ir vartojimas apauga savais socialiniais ritualais ir strategijomis kaip jį patiekti. Čia tampa svarbios skirtingų kraštų...

Aštuntajame dešimtmetyje Miunchene sukurtas edukacinis mini miesto projektas suteikė galimybę vaikams kurti ir valdyti savo miestą. Jame veikė pilnaverčiam miesto gyvenimui reikalingos įstaigos ir įmonės, vaikai jame mokėsi, dirbo, pramogavo ir užsiėmė politika. Jie patys priimdavo sprendimus aktualiais klausimais ir galėjo kurti savo taisykles. „Mini-Munich“ modelis įkvepė daugelį kitų pasaulio m...

Paniręs žaliame šlaite nutįsta architektūrinis darinys virš kurio sklendžia masyvus prasivėrusio stogo mėnulis. Kauno Nemuno saloje baigiamas statyti ir tuoj atsidarys išskirtinio dizaino Mokslo ir inovacijų sklaidos centras. Apie techninių ir kultūrinių iššūkių kupiną projekto realizavimo procesą, apie kūrybą, požiūrį į kritiką ir Kaune vykstančius architektūrinius pokyčius kalbamės su architekta...