Homo cultus. Žmogus ir miestas

Siekiant kokybiškos architektūros konkursai rekomenduojami kaip tiesiausias kelias į projekto sėkmę. Bent jau geresnio kol kas niekas nesugalvojo. Tačiau paskelbus naujo architektūros konkurso dalyvių idėjas arba išrinkus nugalėtojus pasigirsta šurmulys, kad ne taip tie architektai projektuoja, ne tiek tų dalyvių kiek reikia, ne tuos komisija renka ir ne ten užsakovai žiūri. Tad kokių architektūro...

Kalbantis apie gerą miestą vis rečiau kalbama apie miestus kuriuose nėra kamščių ir vis dažniau minima, kad geras miestas visų pirma turi būti patogus pėstiesiems. Judėjimas pėsčiomis apskritai yra vienas iš kertinių būdų patirti miestą, tai galimybė pasinerti į jo pulsavimą, klaidžioti, atrasti. Bet tam reikia miesto kuriame vaikščiotojas jaustųsi saugus ir nepatirtų įtampos tik todėl, kad jam re...

Tarptautinis gatvės teatro festivalis SPOT jau ketvirtus metus skatina vilniečius ir Vilniaus svečius naujai atrasti miesto erdves. Šiemet festivalis vyko liepos 8-11 dienomis. Judėjimas mieste buvo šių metų SPOT festivalio tema. Taigi, kaip mes judame mieste? Kaip gatvės teatro festivalis paskatina permąstyti judėjimo mieste ritmus, trajektorijas, įpročius? Kaip judėsime ateityje? Kaip utopijos,...

Homo cultus. Žmogus ir miestas. Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. Kaip formuojamas architektūros užsakymas? Pokalbis su architektu Audriumi Ambrasu.

Miestų upės jungia gyvenvietes bei jų gyventojus, ir įkvepia kūrybinėms veikloms. Savo patirtimi atrandant upių kultūrinį ir rekreacinį potencialą bei gaivinant upių pakrantes dalijasi festivalio „Švęskime upę” bendrakūrėjai bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” bendruomeninės programos „Fluxus Labas” dalyviai Romena Puikytė, Daiva Vaišnorienė, Kęstutis Žižys. Laidos vedėja – miesto antropo...

Kaip erdvė siejasi su politika ir kaip miestų valdžios veikia architektūrą? Apie tai kalbame su kultūros politiką tyrinėjančia daktare Skaidra Trilupaityte. Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kas paskatino Lietuvos kurortų atsiradimą, kaip formavosi lankymosi paplūdimiuose tradicijos ir poilsiui skirta architektūra apžvelgia architektūros istorikė, „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė, leidyklos „Lapas“ leidinių, skirtų architektūrai, bendraautorė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė. Kauno upių kaip kultūrinio laisvalaikio vietos atgaivinimą komentuoja Romena Puikytė, „Kau...

Kokio būsto reikia startuolyje dirbančiam ir į dalijimosi ekonomiką pasinėrusiam šių dienų nomadui? Arba ekologija besidominčiam miesto aktyvistui? Apie būsto startuolius ir gyvenimą bendruomeniniame būste kalbamės su Švedijoje gyvenančia režisiere Marta Dauliūte ir Viktorija Šiaulyte - kuratore ir tyrėja dirbančia tarp architektūros, šiuolaikinio meno ir kino sričių. Ved. Justinas Dūdėnas ir Mata...

Mūsų dėmesio centre – Visagine įkurtos menų rezidencijos „Taškas“ istorija ir jos vadovų patyrimas kuriant pasitikėjimo ir kūrybinių eksperimentų erdvę. Apie atvirų erdvių poreikį, neformalų ugdymą, „cosplay“ (angl., persirengimo ir vaidybos) kultūrą bei apie tai, kas gali pritraukti jaunus žmonės sugrįžti į savo miestelius, pasakoja rezidencijos vadovas, menininkas, neformalaus švietimo praktikas...

Gamtinio karkaso apsauga ir puoselėjimas yra svarbi gyventojų sveikatingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąlyga. Jis jungia ekologiniu, rekreaciniu, o taip pat ir kultūriniu požiūriu svarbias teritorijas į vientisą tinklą, kuris užtikrina šių teritorijų gamtinius ryšius. Šis tinklas sušvelnina žmogaus neigiamą poveikį gamtai ir prisideda prie darnaus vietovių vystymo. Tačiau miestams plečia...

Šiuolaikiniai miestai palaipsniui persmąsto savo pramoninį paveldą ir atsigręžia į jo istorijas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailies muziejuje veikianti bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“, kurią įkūrė menininkė Auksė Petrulienė, tiria Kauno fabrikų („Drobė“, „Kaspinas“, „Inkaras“, Juliaus Janonio popieriaus fabriko ir kt.) atmintį. Apie fabrikų darbuotojų mažąsias istorijas, išradimus...

Atviro miesto koncepcija žada mums įvairovės kupinas erdves, aplinką kurioje sugyvena skirtingiausios žmonių grupės ir laisvę. Laisvę be kurios urbanistinėms erdvėms būtų sunku pulsuoti gyvybe. Bet kiek laisvės lieka profesionalų suplanuotose, išbaigtose ir iki smulkmenų suprojektuotose viešosiose erdvėse? Dviejų dalių pokalbis apie atvirą miestą ir mus supančias viešąsias erdves su sociologe Dali...

Gamtinio karkaso apsauga ir puoselėjimas yra svarbi gyventojų sveikatingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąlyga. Jis jungia ekologiniu, rekreaciniu, o taip pat ir kultūriniu požiūriu svarbias teritorijas į vientisą tinklą, kuris užtikrina šių teritorijų gamtinius ryšius. Šis tinklas sušvelnina žmogaus neigiamą poveikį gamtai ir prisideda prie darnaus vietovių vystymo. Tačiau miestams plečia...

Atviro miesto koncepcija žada mums įvairovės kupinas erdves, aplinką kurioje sugyvena skirtingiausios žmonių grupės ir laisvę. Laisvę, be kurios urbanistinėms erdvėms būtų sunku pulsuoti gyvybe. Bet kiek laisvės lieka profesionalų suplanuotose, išbaigtose ir iki smulkmenų suprojektuotose viešosiose erdvėse? Dviejų dalių pokalbis apie atvirą miestą ir mus supančias viešąsias erdves su sociologe Dal...

Kokybiški želdynai, puoselėjama žalia aplinka yra miestų tvarumo sąlyga, todėl dėmesys parkų ir skverų projektams bei želdinių išsaugojimo klausimams nuolat auga. Deja, miestų želdynų ir želdinių apsauga yra viena iš ryškių konfliktinių sričių Lietuvos miestuose. Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, kurios steigiamos prie Lietuvos miestų savivaldybių administracijų, y...

Menininko kūrybinė rutina sukasi ne tik namuose ar studijoje, bet ir meno rezidencijoje, kur nors toli nuo įprastos, kasdienės aplinkos. Tai nėra namai arba tai yra kiti namai. Kodėl menininkams reikia rezidencijų ir pabėgimo iš miesto? Ar rezidencija yra vieta, ar procesas? Apie tai, pokalbis su architekte Julija Reklaite. Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Ar galima kalbėti apie architektūros ir miestų progresą, ar bent jau evoliuciją? Kokie technologiniai ir kultūriniai virsmai juos keičia? Šiuos plačius, neatsakomus, bet paradoksaliai būtinus klausimus aptarinėsime su architektu Andriumi Ropolu. Laidos vedėjai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Besiplėsdami miestai įsiveržia į gamtines zonas, todėl greta mūsų miestuose gyvena įvairūs gyvūnai, kurių išlikimas ir gerovė priklauso nuo to, kiek žmogus yra sąmoningas savo ir gyvūnų poreikių atžvilgiu. Ar turi ekologinio jautrumo. Be laukinių gyvūnų, miestuose gyvena ir sulaukėję naminiai gyvūnai. Kaip sukurti palankesnes sąlygas žvėrims ir paukščiams? Kaip besirūpinant gyvūnais jiems nepakenk...

Vykstant spartiems urbanizacijos procesams, aktyvūs gyventojai siekia įsitraukti į savo aplinkos (kiemo, rajono, miesto) formavimą. Daugelyje Lietuvos miestų susiformavo bendraminčių grupės, kurios siekia išsaugoti miestų žalią aplinką. Jautrumas savo aplinkai dažnai lydimas nerimo. Aplinkos psichologijos specialistai, nagrinėjantys ekologinio nerimo reiškinį, pateikia įžvalgas apie tai, kodėl gyv...

Atrodo, kad šiandien nėra žmogaus nežinančio kas yra loftas, nors ne taip seniai Lietuvoje tai buvo nauja ir negirdėta. Terminui tapus nekilnojamojo turto rinkos kasdienybe loftais imti vadinti ne tik buvę pramonės pastatai, bet rekonstruoti silikatinių plytų garažai ar net kai kurie naujos statybos būstai. Bet kur slepiasi tie tikrieji loftai? Ir kodėl loftuose svarbi ne tik erdvė, bet ir kūrybin...

Upės yra svarbi miesto gyvenimo ir įvaizdžio dalis, tačiau laikui bėgant, kintant ekonominėms, ūkinėms veikloms, keičiantis kultūrinio laisvalaikio formoms, ryšis su upėmis nusilpsta, plečiantis miestams upės užkasamos, tampa nematomos. Upių rekreacinį potencialą nusilpinina ir šiuolaikiniai infrastruktūros plėtros projektai, atskiriantys upes triukšmingais keliais. Šiuo metu daugelyje Europos mie...

Ką architektai galvoja apie miesto ir architektūros pigumą, brangumą ir pinigus? Pigesnis būstas gyventojams reiškia galimybę dalyvauti didesnėje, dinamiškesnėje ekonomikoje, o ekonomikai - galimybę turėti daugiau darbo jėgos. Bet yra ir kita medalio pusė - aplinkos, o ir mūsų gyvenimo (beje, ne tik materialaus) kokybei nepakanka tik pigių ir lengvai įperkamų kvadratinių metrų. Apie tai - pokalbis...

Ekskursijos yra vienas iš būdų iš naujo atrasti ir pažinti savo miesto erdves, jų istoriją, vietos dvasią. Nuo ko prasideda ekskursijų maršrutų parengimas? Koks yra vaizduotės ir atsitiktinumo vaidmuo kuriant pasakojimus apie miesto vietas? Savo patirtimi sudarant Vilniaus maršrutus ir įžvalgomis apie sparčius miesto pokyčius dalijasi platformos „Gatvės gyvos” įkūrėjas, gidas Albertas Kazlauskas i...

Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie protesto kaip pilietinės valios raišką šiuolaikinėje architektūroje, mieste ir jo erdvėse. Joje kalbėsimės su žymiu menininku ir Masačiusetso Technologijos instituto profesorium Gediminu Urbonu, bandydami išsiaiškinti, kokiomis formomis ir būdais protestuojama architektūroje, aptarsime Protesto laboratorijos „Lietuva be kabučių“ istoriją ir rezultatus. L...

Apie erdvės fenomenus, kvadratinius metrus ir architektūros kokybę pokalbis su architektu Mindaugu Reklaičiu. Laidos autorius ir vedėjas Tomas Grunskis