Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai

„Jis ne kartą tikino mane, kad istorija nėra praeitis. Kokia tolima ji bebūtų, visada vyksta dabar, mums gyvenant. Nes vien istorija padeda mums surasti save laiko žemėlapyje. Istorija yra visų mokslų mokslas“, – tai istorijos profesoriaus iš Wieslawo Mysliwskio romano „Adatos ąsa“, pripažinto geriausia verstine metų knyga, žodžiai. Ką šiandieniniai mūsų viešojoje erdvėje vykstantys įvairiausi gin...

Apie tai, ar vis dar egzistuoja skirtis tarp Europos Rytų ir Vakarų, naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos valstybių. Apie tai, ar ES yra pajėgi ne tik skatinti demokratizaciją sąjungai nepriklausančiose valstybėse, tačiau ir užtikrinti demokratijos veikimą šalyse narėse? Apie tai, ar ašarų pakalne dažnai pavadinama ES užsienio politika yra pajėgi daryti realų poveikį vis agresyvėjančiam Kremliui? Ko...

„Man metų europiečiai yra baltarusiai“, – teigia pirmą kartą Lietuvoje organizuotuose „Metų europiečio (-tės) 2021“ rinkimuose nugalėjęs ilgametis žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis. Rinkimuose jis buvo nominuotas už tai, kad po 2020 metais įvykusių suklas...

Apie šiandieninę Lietuvą kartais kalbame kaip apie antrąją respubliką, turėdami omenyje, kad pirmoji respublika gyvavo tarpukariu, kol jos nepražudė viena po kitos sekusios sovietinė, nacių ir vėl sovietinė okupacijos. O juk atrodo, kad galėtume kalbėti ir apie trečiąją respubliką, jei prisimintume ir Abiejų Tautų Respublikos, kuri taip pat yra mūsų istorijos dalis, laikus. Tai ypač aktualu šiemet...

Gegužės mėnuo gausus datų, susijusių su Europa. Minėjome 17-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą metines ir tuojau turėsime pirmą pilnamečių kartą, kuri bus gimusi ir užaugusi ES ir kuriai narystė ES veikiausiai atrodys tiesiog kaip duotybė. Taip pat minėjome ir Europos dieną prisimindami 1950 metais paskelbtą Schumano deklaraciją. Tuomet Paryžiuje pasakytoje kalboje Prancūzijos užsienio reikalų minis...

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – Lygių galimybių kontrolierės pareigas eiti pradėjusi Birutė Sabatauskaitė. Daugeliui Birutė veikiausiai pažįstama iš aktyvaus veikimo Lietuvos žmogaus teisių centre, kurio vadovė buvo. Tad su Birute pasikalbėsime apie tai, kokius uždavinius ji kelia sau naujose pareigose ir kokią patirtį ir pamokas atsineša iš ankstesnio veikimo nevyriausybiniame sektor...

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – rašytoja Aneta Anra. Kalbamės apie jos naują knygą „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Ši knyga atskleidžia Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje kalintos Judit Zapavičienės-Sperlingienės gyvenimo istoriją. Ir nors ši knyga atveria sudėtingą, tragišką, skausmo persunktą Lietuvos istorijos puslapį Holokausto metais, kartu ji supažindi...

Manoma, kad prieš karą Lietuvoje būta apie 200–240 žydų kapinių ir daugelis jų po Holokausto buvo užmirštos, apleistos, o kai kurių vietoje vyko statybos, kuriose panaudoti ir antkapiai. Išsaugoti ir dokumentuoti Lietuvos žydų kapines ėmėsi prieš dešimtmetį savo veiklą pradėjusi viešoji įstaiga „Maceva“. Apie tai, kokia yra kapinių vieta žydų kultūroje, apie tai, kaip dėmesys kapinėms apibrėžia ir...

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ svečiuojasi Seimo narė, TS-LKD frakcijos narė Paulė Kuzmickienė. Ji neseniai iš savo partijos kolegos istoriko Valdo Rakučio perėmė pirmininkavimą Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, kuri atsakinga ir už Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro parlamentinę kontrolę. Su P. Kuzmickiene kalbamės apie tai, kodėl istorinės...

Kaip gyvenimas išeivijoje keičia santykį su gimtine? Koks mūsų santykis su gausia lietuvių diaspora? Ar veiksminga yra globalios Lietuvos idėja? Kokia vieta globalios Lietuvos idėjoje tenka litvakams? Kaip kinta mūsų santykis su Lietuvos žydų istorija? Ar vadovaujamės etniniu ar pilietiniu patriotizmu? Ar antisemitizmas vis dar yra mūsų visuomenės problema? Apie visa tai – pokalbis su knygos „Pass...

Neseniai įvyko jau 6-asis nacionalinis švietimo lyderystės forumas, kuris siūlė apsvarstyti tai, kokią vertę šiandien kuria mokykla. Iš tiesų viešojoje erdvėje šiandien gausu diskusijų apie švietimą – mokyklų tinklo optimizavimą, įvairiausius sudaromus mokyklų reitingus, Lietuvos švietimo sistemos situaciją tarptautiniame kontekste atsižvelgiant į įvairiausius tyrimus ir reitingus, mokytojo profes...

„Mums reikia vado?“ – savo knygoje klausia VU TSPMI mokslininkas Mažvydas Jastramskis, parašęs knygą apie Lietuvos Prezidento institucijos raidą nuo pat Vytauto Landsbergio iki Gitano Nausėdos. Tai knyga, kuri atskleidžia Lietuvoje vykusius debatus dėl Prezidento institucijos sukūrimo ir konsensuso paieškas, analizuoja Konstitucijos prezidentui suteiktus įgaliojimus ir tai, kaip kiekvienas iš šį p...

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ved. Donatas Puslys

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ved. Donatas Puslys

Su Vytauto Didžiojo universiteto docentu Andžėjumi Pukšto kalbamės apie J. Giedroyco forumo išsakytus pasiūlymus dėl Liublino ketverto iniciatyvos plėtros. Kas yra siūloma vardan tolimesnės regiono demokratizacijos? Taip pat aptariame iššūkius demokratijai mūsų regione, kur, anot „Freedom House“ atliekamo tyrimo „Nations in Transit“ (Valstybės pereinamajame laikotarpyje), 29 stebimose Vidurio ir C...

Su politologu, Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala kalbamės apie analitinių centrų įvairovę bei jų misiją šiandieniame pasaulyje. Kokią situaciją kalbant apie analitinius centrus šiandiena turime Lietuvoje ir į kokius gerus pavyzdžius galime lygiuotis? Ko reikėtų siekiant stiprinti analitinių centrų potencialą ir jų įtaką? Su kokiais trumpalaikiais ir ilgalaikiais iššūkiais šiandien sus...

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ keliamės į Izraelį, kur Lietuvos kultūros atašė pareigas jau antrą kadenciją eina Elena Keidošiūtė. Su Elena kalbamės apie tai, kas paskatino ją susidomėti žydų kultūra ir istorija ir ką įdomaus atskleidė jos daktaro disertacijos tyrimas, analizavęs katalikiškas misijas ir žydų konversijas Lietuvoje XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje. Izraelis – Lietuvos...

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ aptariame Nyderlandų istoriko Johano Huizingos knygą „Rytdienos šešėliai“. Ši 1935 metais pasirodžiusi knyga argumentuoja, kad to laiko krizė savo esme buvo politinė, finansinė ar ekonominė. Visa tai tėra simptomai, o negalavimų priežastis yra kultūrinė, o dar tiksliau – dvasinė. Pabrėždamas, kad kultūra yra natūros suvaldymas, Huizinga knygoje teigia, kad šiu...

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ svečiuojasi Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė. Su ja kalbamės apie kultūrinės diplomatijos uždavinius ir tai, kuo kultūros atašė darbas panašus į dirigento profesiją? Kokius renginius Lietuva organizavo Lenkijoje siekdama paminėti 2020-aisiais paskelbtus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus ir ko mes galime pasimokyti iš Lenkijos kal...

„Juk kas yra provincialas? Žmogus, kuriam jo gyvenamoji vieta kelia menkavertiškumo kompleksą. Mėgindamas jį išgydyti, ieško savojo centro kur nors kitur, nei jam lemta gyventi“, – savo knygoje „Mažasis pasaulio centras“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Vytautas Dekšnys, rašo Paribio fondo įkūrėjas bei vadovas Krzysztofas Czyzewskis. Anot jo, provincialo problema yra ta, kad „jis nemyli savo vietos...

Ką Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, byloja jaunajai kartai, kuri apie tą sausio naktį žino tik iš savo tėvų ar senelių pasakojimų, t.y. neturi asmeninės tos nakties patirties? Kaip jai yra pasakojamas ir aktualizuojamas tas laikotarpis, kurio metu Lietuvos piliečiai stojo ginti atkurtos nepriklausomybės? Ką ši data byloja apie pilietiškumą, laisvę, atsakomybę ir solidarumą. Apie visa tai pasik...

„Mes vis greičiau turime bėgti tik tam, kad liktume toje pačioje vietoje“, – štai tokia iš Lewiso Carrollo kūrinio „Alisa Stebuklų šalyje“ pasiskolinta metafora mūsų perkaitusią kasdienybę apibūdina sociologas Thomasas Hylandas Eriksenas. Kitaip tariant, kad kažko pasiektume, turime daryti vis daugiau ir daugiau. Kartu baiminamės sustoti, nes taip esą prarasime savo pozicijas, tapsime nekonkurenci...

„Kiekvienas baltarusis, dalyvaujantis taikiame proteste prieš smurtą ir neteisėtumą, yra didvyris. Kiekvienas iš jų yra drąsos, atjautos ir orumo pavyzdys... Baltarusiai nuo rugpjūčio 9-osios rinkimų protestuoja kiekvieną savaitę. Jie protestuoja dėl savo ir tų, kurie ten negali būti, ateities. Jie protestuoja už baltarusių, europiečių, jūsų ir mūsų laisvę bei orumą. Be laisvos Baltarusijos Europa...

Nerimas yra nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas. Tą ypatingai gerai galime jausti dabar, laukdami Šv. Kalėdų. Nerimavome, ar galėsime sutikti jas su artimiausiais žmonėmis, ar vis tik pandemija, o gal, verčiau dera sakyti, mūsų visuomenės neatsakingumas uždarys mus mūsų namuose, kaip, deja, ir nutiko. Nerimavome, ar spėsime nupirkti visas dovanėles ir ar spėsime laiku iki metų pabaigos spėsime užba...

Sako, kad karantinas ir artėjančios šventės yra geras metas daugiau laiko skirti knygoms. Benas Arvydas Grigas yra tas žmogus, kurio patarimai jam dirbant knygyne gausybei skaitytojų padėjo atrasti gerą kokybišką literatūrą. Tad su leidyklos RARA įkūrėju kalbamės apie tai, kas yra geras knygynas ir gera literatūra, jo mylimas knygas ir su jomis susijusias svajones, pasirinkimą tarp elektroninių ir...