Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai

„Nėra tokio klausimo, kuris man nerūpėtų. Mane domina visi išoriniai ir vidiniai pasaulio reiškiniai. Aš kaip mažytis mažytis Faustas ar Andrejus Bolkonskis – ieškau gyvenimo prasmės, tikslo, tiesos. Mane kankina tvirto pagrindo neturėjimas. Abstraktūs, atitraukti atsakymai ir klausimai manęs nepatenkina“, – taip 1947-ais metais į auklėtojos Vandos Zaborskaitės klausimą apie tai, kokie klausimai d...

Praėjusioje „Mažosios Europos pokalbių“ laidoje pasivaikščioję po neįgyvendintą Vilnių, šįkart traukiame į įgyvendintą dešimtojo dešimtmečio Panevėžį, tiksliau į vieną jo rajoną – Rožyną su Amerikos gatve. Jį savo trumposios prozos knygoje, kuri taip ir vadinasi – „Rožynas“, puikiai aprašė Vilma Fiokla Kiurė. Socioekonominio virsmo akivaizdoje skaitome puikiai žodžiais nutapytus herojų, sukančių į...

Kaip būtų keitęsis Vilniaus miesto veidas, jei tam tikros vizijos ir projektai nebūtų likę tik popieriuje, o iš tiesų būtų įgyvendinti? Šį klausimą nagrinėjame skaitydami naują Vilniaus miesto muziejaus vadovės Rasos Antanavičiūtės ir architektės Marijos Drėmaitės knygą „Neįgyvendintas Vilnius“. XX amžiuje politinė valdžia Vilniuje keitėsi net 10 kartų ir akivaizdu, kad kiekviena jų siekė keisti V...

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ svečiuojasi Lenkijos instituto Vilniuje vadovė Malgorzata Stefanowicz-Pacela, su kuria kalbamės apie jos vaikystę Vilniuje ir apie daugiakultūrį Vilniaus miesto veidą bei jį atskleidžiančią literatūrą, apie hercerų judėjimą ir jo misiją, apie studijas Krokuvoje ir Lietuvos etninės politikos po nepriklausomybės tyrimus. Taip pat M. Stefanowicz-Pacela pasakoja a...

Ką apie Šiaurės ir Baltijos šalių tapatybės paieškas byloja literatūra? Kur slypi šiaurietiško detektyvo populiarumo priežastis? Kokias sovietmečio grimasas atskleidžia ir analizuoja literatūra? Kaip būti realistu ir siekti neįmanomo organizuojant literatūros festivalį? Apie visa tai – pokalbis su festivalio „Vilniaus lapai“ organizatore Rūta Kačkute. Ved. Donatas Puslys

Apie jaunosios kartos pilietiškumą, pastangas sudominti mokinius literatūra, pastangas, kad kiekvienas vaikas mokykloje patirtų mokymosi džiaugsmą ir sėkmę, autoriteto ir autoritaro skirtį ir tai, kokias supergalias gali ugdyti mokykla – pokalbis su „Renkuos mokyti“ dešimtosios kartos alumnėmis, Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos mokytojomis Kornelija Čepyte ir Asta Vainore. Ved. Donatas Puslys

Lapkričio 5-ąją dieną vyks konferencija „Mokyklos (ne)standartas“, kurioje mokyklų bendruomenės dalinsis savo patirtimi ir žiniomis tam, kad gerieji pavyzdžiai paskatintų teigiamus pokyčius. „Mes tikime, kad gerieji pavyzdžiai užkrečia, ir tai, ką mokyklos pačios išbandė ir įgyvendino praktiškai, padrąsina ir kitus žengti jų pavyzdžiu“, – teigia konferencijos organizatoriai. Apie pasitikėjimo svar...

„Mano brangioji Nili, aš abejoju, ar kada nors sugebėsiu Tau atsilyginti ir atsidėkoti už šį Paryžių, persunktą tavuoju jaukumu. Gal pakaks tik švelniausių gyvenime prisiminimų“, – taip 1948 metų gruodžio 30 dieną rašytame laiške mylimajai Nijolei Bražėnaitei rašė pro geležinę uždangą į Vakarus prasiskverbęs ir Paryžiuje kuriam laikui apsistojęs partizanas Juozas Lukša. Šiandien išlikę judviejų la...

Penkioliktojo festivalio „Nepatogus kinas“ proga su jo organizatoriais Gediminu Andriukaičiu ir Agne Pakšyte kalbamės apie tai, kas daro kiną nepatogų, koks yra meno ir politikos santykis, kokias žmogaus teisių problemas iliustruoja kinas, kaip šiandien suvokiame radikalumą, kokius klausimus nagrinėja Lietuvos kino kūrėjų darbai, kaip pandemija paveikė mūsų gebėjimą susikalbėti ir kaip pasiekti ki...

Lapkričio 7 dieną bus paskelbta, kas taps šių metų Nobelio literatūros premijos laureate ar laureatu. Tačiau šios dienos „Mažosios Europos pokalbiuose“ kalbamės apie poetą, kuris šią premiją gavo dar 1980 metais ir savo laureato kalboje teigė, kad „GERA YRA GIMTI mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur per šimtmečius drauge gyveno įvairios kalbos ir religijos. Aš kalbu apie Lietuv...

Šiandien „Mažosios Europos pokalbiuose“ svečiuojasi režisierė Giedrė Žickytė, kurios dokumentinis filmas „Šuolis“ jau sulaukė apdovanojimų užsienyje, o po premjeros ir Lietuvoje buvo palydėtas gausiomis ovacijomis. Filmas įspūdingas dėl savo istorijos. 1970-ieji, iš Griškabūdžio kilęs jūrininkas, radistas Simas Kudirka iš sovietinio žvejybos laivo „Sovietksaja Litva“ peršoko į JAV pakrančių apsaug...

„Vilnius skaito“ skaityklos įkūrėja, festivalio „Open Books“ vadovė, knygų apžvalgininkė Jurga Mandrijauskaitė teigia, kad jos misija – būti tiltu tarp leidėjų ir autorių, tarp autorių ir jų skaitytojų. „Mažosios Europos pokalbiuose“ su Jurga kalbėjomės apie skaitymo skatinimo ir populiarinimo akcijas, knygų festivalius, jų pasiūlą ir nišas, kurias užpildo naujos iniciatyvos, naujus knygų pristaty...

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ved. Donatas Puslys

Prasidedant naujiems mokslo metams – pokalbis su programos „Renkuosi mokyti“ vienuoliktos ir dvyliktos kartos atstovais – istorike Agne Poškiene ir fiziku Mantu Pastoliu. Kodėl verta rinktis mokyti? Kas jauną žmogų atvilioja į mokyklą ir net paskatina atsisakyti karjeros Vakaruose galimybių? Kokius uždavinius mokytojai sau kelia ir kaip jų įgyvendimui rengiasi? Su kokiais iššūkiais susiduria ir ka...

Netrukus lietuvių kalba pasirodys kunigo jėzuito Jameso Martino SJ knyga „Statant tiltą. Kaip Katalikų Bažnyčia ir LGBT bendruomenė galėtų užmegzti pagarba, užuojauta ir taktu pagrįstus santykius“, kurią į lietuvių kalbą išvertė ilgametis dienraščio Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas. Nuo ko pradedame šio tilto statybas čia, Lietuvoje? Kiek mūsų visuomenėje homofobijos ir iš kur ji kyla?...

Senelis, gal net prosenelis, tėtis ir anūkas – visi vienijami tos pačios futbolo komandos, kurią karštai palaiko. Ištikimybę klubui lemdavo ne tik šeimos tradicijos, tačiau ir tai, kad skirtingos komandos atspindėdavo ir įkūnydavo ne tik konkrečių miestų tapatybę, tačiau ir esminius tos visuomenės socialinius, politinius, etninius ar kitus lūžius. Tad ne veltui Vakaruose apie futbolą kaip pas mus...

Kokį Kauną būtume išvydę 1919 metais? Kas skatino laikinosios sostinės veido kaitą? Kokie architektai paliko ryškiausią pėdsaką miestovaizdyje? Koks mūsų šiandieninės visuomenės santykis su architektūriniu paveldu? Kiek kainavo būsto nuoma prestižiniu tampančiame Žaliakalnio rajone ir kas jame kūrėsi? Apie meilę miestui, gilinimąsi į sudėtingą jo istoriją kalbamės su gido profesiją pasirinkusia ir...

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – poetė Aušra Kaziliūnaitė. Skaitytojai jau gali džiaugtis jos penktąja eilėraščių knyga „Jūros nėra“. Laidoje kalbamės ne tik apie šią knygą, jos gimimo aplinkybes, tačiau ir poezijos svarbą bei užduotį šiandien, įtampą tarp estetinių ieškojimų ir siekio žodyje atspindėti tikrovę, filosofijos, tikėjimo įtaką Aušros kūryboje, santykį su skaitytojais, poez...

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ved. Donatas Puslys Po Lietuvos dvarus su architektūros istoriku Mariumi Daraškevičiumi.

Šiandien „Mažosios Europos pokalbiuose“ diskutuosime apie daugiaperspektyvį požiūrį į istorijos ugdymą mokykloje. Juk ir savo kasdienybėje veikiausiai pastebime tai, kad net ir sutardami dėl istorinių faktų kartais išsiskiriame vertindami tuos praeities įvykius ir visa tai gali lemti tiek mūsų skirtingos politinės pažiūros, tiek socialinė padėtis ar kiti svarbūs kintamieji. Kaip šias skirtingas in...

Tikiuosi, kad šios dienos „Mažosios Europos pokalbių“ laida paskatins jus leistis į kelią ir išbandyti piligriminį kelią „Camino Lituano“. „Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų piligriminio kelio nuo Žagarės iki pat Sienos su Lenkija. Piligrimystė yra puiki proga ne tik išbandyti savo fizinį pasirengimą, geriau pažinti Lietuvą – jos gamtą, istorinį paveldą –, ieškoti dvasinio atokvėpio ir įkvėpimo....

Pirmosios po Kovo 11-osios Vyriausybės laukė labai sudėtingi iššūkiai – ne tik perėjimas iš planinės į rinkos ekonomiką, tačiau ir apskritai pastanga siekti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir atlaikyti Sovietų Sąjungos spaudimą, darytą tiek pasitelkiant ekonomines priemones, tiek žvanginimą ginklais. Apie tai, ar pirmoji Vyriausybė savo sudėtimi prilygo šiems iššūkiams. Apie šios vyriausybės...

Apie leidybinę viziją, knygą kaip meno kūrinį, santykį su skaitytojais ir kūrybingas knygų pristatymo idėjas, o taip pat ir apie tai, kaip leidyklos išgyvena užsitikrindamos finansinį tvarumą, ką gali pasiūlyti siekdamos pritraukti aukščiausio lygio vertėjus ir redaktorius. Pokalbis su leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaite ir leidyklos „Phi knygos“ vadovu Tomu Šinkūnu. Ved. Donatas Puslys

„Europos socialdemokratijos krizė“, „Kas nužudė Europos socialdemokratiją?“, „Keista Europos socialdemokratijos mirtis“ – tai tik kelios antraštės iš įvairių tarptautinių leidinių, liudijančios apie tai, kad socialdemokratija Europoje, kur ji buvo svarbi pokario tvarkos dalis, stiprinusi gerovės valstybės pamatus, šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus, net ir ten, kur ji atrodė neatskiriam...