Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai

Nyderlandų kultūros istorikas Janas Huizinga apibrėžia žaidimą, kaip svarbiausią klestinčios visuomenės veiklą. Be viso kito, žaidimas yra kažkas nekasdieniško, kažkas, kas ištraukia mus iš kasdienio gyvenimo ir kas teikia mums didelį džiaugsmą beigi malonumą. Lygiai kaip ir kelionės, leidžiančios mums pailsėti nuo “tikro” gyvenimo. Bet viena žaidimų rūšis turi stigmą. Tai – kompiuteriniai žaidima...

Kelionės, turizmas mums asocijuojasi pirmiausia su teigiamais dalykais: pabėgimas nuo kasdienės rutinos, pažinimo džiaugsmas, atradimo netikėtumai ir, žinoma, poilsio malonumas. Dar daugiau, turizmas atneša ekonominę naudą. Daugybė vairuotojų, padavėjų, suvenyrų pardavėjų, kambarinių ir be jokios abejonės gidų gauna darbo. Plėtojasi verslai, ekonomika kyla, gyvenimas gerėja. Tokios šalys kaip Grai...

Šįkart laidoje aptariame Nyderlandų architekto ir rašytojo Reinier de Graafo knygą „Keturios sienos ir stogas. Sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“. Ši knyga pasirodė svarbi dėl kelių priežasčių. Dažnai architekto profesija yra romantizuojama. Štai Ayn Rand romane „Šaltinis“ architektas vaizduojamas kaip laisvas herojus, kuriantis mūsų gyvenamų miestų veidą. Tuo tarpu savo knygoje de Graafas...

Keliaudami dažnai lankome garsiausius objektus – Eifelio bokštą, Romos Koliziejų, Atėnų Akropolį ar Plitvicos ežerus. Su miniomis žmonių braunamės prie kasų, stumdomės ant laiptų siauruose praėjimuose, užtverdami kelią fotografuojamės ir galiausiai nusikamavę sėdame užtarnauto gėrimo gretimoje kavinukėj. Rašytojas Andrzejus Stasiukas kviečia keliauti visiškai kitaip. Jis ragina leisitis didžiausio...

Šiandienos „Mažosios Europos pokalbių“ cikle „Keliaujantis žmogus“ pasikalbėsime apie knygas. Knygas kaip kelionių gidus, kurie tampa kelionės palydovais, atskleidžiančiais mūsų lankomų vietų ypatumus, padedančiais susidėlioti maršrutus. Tačiau knyga gali būti ir tarsi skraidantis kilimas, galintis nunešti mus į žmogaus fantazijoje pagimdytus įsivaizduojamus pasaulius. Arba laiko mašina, suteikian...

Dažnai kelionę įsivaizduojame kaip kažką malonaus – naujas patirtis, naujus pažinimo horizontus, poilsį, sutiktus žmones ir t.t. Tačiau ne visos kelionės yra tokios. Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą į kelionę skatina pažvelgti kitoje šviesoje. Pagalvokime vien apie daugiau nei 5 mln. karo pabėgėlių Ukrainoje, kurie buvo priversti palikti savo gimtinę ir prieglobsčio ieškotis svetur. Dar 7 mln...

Kelionės kai kuriems mūsų yra didelė gyvenimo dalis. Tai nuotykis, tai poilsis, tai pažinimo džiaugsmas, tai pabėgimas, atsitraukimas nuo kasdienybės. Kai kurie, pavyzdžiui, gidai, gyvena iš kelionių. Lankyti svečias šalis, pasakoti apie nematytas vietas, dovanoti keliautojams atradimo, naujo patyrimo malonumą – tai jų duona. Tad be kelionių gyvenimo jie net neįsivaizduoja. Ir kaip visada mums žmo...

Regimanto Dimos romane apie Joną Prosperą Vitkevičių skaitome apie „kelio žmones“, kurie gyvena keliaudami. Šiuo terminu galima apibūdinti tolimųjų reisų vairuotojus, stiuardeses, jūreivius ir, be abejo, gidus, kuriems kelias yra kasdienybė, o buvimas namuose – tik laikas pasiruošti naujai kelionei. Kaip tampama gidu? Kas yra geras gidas? Kodėl Vladą vaikystėje žavėjo net klaikūs indiški filmai, k...

„Daug kartų mėginau, tačiau mano šaknys visuomet būdavo paviršinės ir mane išraudavo menkiausias vėjo virptelėjimas. Nemokėjau žembėti, neturėjau šito augalų gebėjimo. Nesiurbiau syvų iš žemės, esu anti-Antajas. Energijos semiuosi iš judėjimo – iš autobusų kratymo, iš lėktuvų ūžesio, iš keltų ir traukinių supimo“, – byloja Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk knygos „Bėgūnai“ pas...

Neskubėk paklusti, gink institucijas, prisiimk atsakomybę už tai, kaip atrodo pasaulis, aukok geriems tikslams, išgirsk pavojingus žodžius – tai tik kelios iš dvidešimties dvidešimtojo amžiaus pamokų, kurias istorikas Timothy Snyderis įvardija kaip būtinas išmokti siekiant apsisaugoti nuo tironijos pavojaus. Ką ši Donaldo Trumpo prezidentavimo metu parašyta knyga, vėliau išleista ir kaip bendras d...

„O aš braunuosi per laiko brūzgynus, per sustingusią vaizduotę, kapstausi per asmeninę skausmo upę, turiu pasiekti kitą jos krantą, kur beviltišką slogių laikų, niūrios epochos, bejausmės istorijos, tarytum potvynio banga, plūstančios paskui mus, šalia mūsų, mums priešais, akimirką lėtai sensta panaitė Helena Konwicka, mano močiutė“, – byloja Tadeuszo Konwickio romano „Baina“ pasakotojas, nukelian...

„Knygą rašiau du mėnesius. Iš ryto sukurdavai skyrių, po pietų jį gaudavo mano vertėja į prancūzų kalbą Jeanne Hersch. Tas greitumas literatūros tyrinėtojų neturėtų klaidinti – jis tik įrodo, kad ilgus metus tai nešiojausi savyje ir dėliojau galvoje, kol pagaliau mano plunksna visa išdėstė popieriuje“, – po daugelio metų prisimindamas, kaip gimė vienas iš dviejų jo romanų „Valdžios užėmimas“, rašė...

Šiandieniniame kontekste liepsnojant Rusijos karui prieš Ukrainą dažnai galime išgirsti svarstymus apie tai, ar mes Vakaruose išmokome istorijos pamokas. Juk sakoma, kad išmintingas mokosi iš svetimų klaidų, o kvailas – iš savo. Tačiau pats žvilgsnis į istoriją atskleidžia ne tik praeities pamokas mūsų dienoms, tačiau ir tai, kokios idėjos formuoja mūsų žvilgsnį į praeitį. Kokios idėjos formavo mo...

Su trisdešimtmetį mininčio Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte kalbamės apie gimtadienio šventimą ne gaunant, o dovanojant dovanas, instituto vaidmenį viešojoje erdvėje, studijų programų raidą siekiant atsakyti opiausius laikmečio iššūkius, buvusius ir esamus studentus ir tai, kaip išugdyti valstybininką. Ved. Donatas Puslys

Valdovės, menininkės, mokslininkės, mistikės, herojės, lėmusios miesto ir pasaulio istoriją. Nuo Julijonos Algirdienės iki Loretos Asanavičiūtės jos liudija apie moterų vaidmenį skirtingose istorijos epochose. Žydės, lenkės, baltarusės, totorės, austrės – jos puoselėjo daugiakultūrį Vilnių. Šiandien „Mažosios Europos pokalbiuose“ apie Vilniaus istorijoje ryškų pėdsaką palikusias moteris pasikalbės...

„Ersilijoje, įtvirtinant miesto gyvenimą palaikančius ryšius, žmonės tiesia gijas, sujungiančias kampus, baltas, juodas ar pilkas arba juodas ir baltas, priklausomai nuo to, kokius ryšius jos žymi: giminystės, mainų, valdžios ir atstovavimo. Kai gijų susikaupia tiek, kad jau nebegali pro jas praeiti, gyventojai Ersiliją apleidžia: namai išardomi, lieka vien tik gijos bei jų ramsčiai. Nuo kalno šla...

Analizuojant korupciją, dažnai dėmesys sutelkiamas į įvairiausių atsakingų institucijų veiklą ir efektyvų teisinio reguliavimo įgyvendimimą. Kartais girdime akcentuojant ir socioekonominę situaciją, kuri taip pat gali sudaryti palankias sąlygas korupcijai. Vis tik svarbu analizuoti ne tik tai, bet ir visuomenės kultūrines nuostatas, lemiančias tai, ar asmenys yra linkę pateisinti korupciją ir kaip...

„Neparašė knygų, nepastatė bažnyčios ir rūmų, neįsteigė organizacijų, nesuorganizavo streikų, o vis dėlto jis atmenamas dažniau ir pagarbiau už daugelį žymūnų. Brangus ir kaip vaižgantiškas žmogus“, – taip apie jį kaip apie šviesulį atsiliepė kun. Marijonas Vaclovas Aliulis. Tas žmogus – monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kurio metus šiemet minime. Šiemet sukanka 100 metų nuo dvasininko, išgyven...

„Mažosios Europos pokalbiuose“ jau viešėjęs fotografas Tadas Kazakevičius, su kuriuo tąkart kalbėjome apie jo ciklą „Tai ko nebebus“, fiksuojantį kintantį Lietuvos provincijos gyvenimą, šįkart sugrįžta papasakoti apie savo naująjį ciklą „Pernykštis sniegas“, kuris gilinasi į vaikų, kartu su savo šeimomis ištremtų į Sibirą, tačiau sugrąžintų į okupuotą tėvynę, likimus bei jų santykį su šia skaudžia...

Vienas iš įtakingiausių praėjusio amžiaus mąstytojų ir mokslinės fantastikos autorių. Futurologas ir eseistas, kurio darbai išversti į 41 kalbą ir visame pasaulyje parduoti daugiau nei 27 mln. Vienetų tiražu. 1976 metais jis buvo laikomas labiausiai pasaulyje skaitomu mokslinės fantastikos autoriumi. 1921 metais gimęs Lvove, jis nuo 1946-ųjų gyveno Krokuvoje, kur ir mirė 2006 metų kovą. 2021-aisia...

„Kiekviena pasaka – tai stebuklingas veidrodis, kai kuriais atžvilgiais atspindintis mūsų dvasinį pasaulį ir žingsnius, kuriuos būtina žengti, kad iš nebrandžių taptume brandūs“, – savo knygoje „Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba“ rašė vaikų psichologas ir psichiatras Bruno Bettelheimas. Anot jo, pasakos vaikui suteikia tai, kas jam labai svarbu bręstant – įrankius suvaldyti savo...

2109 metai, Maskva. Skambantis elektroninis žadintuvas skelbia Antrosios pamainos budraus ciklo pradžią. Bunda ir dešimtį metų anabiozėje miegojusios seserys. O viskas prasidėjo dar ketvirtajame XXI amžiaus dešimtmetyje, kai dėl klimato kaitos ir spartaus planetos gyventojų skaičiaus augimo ėmus stigti geriamo vandens vienas po kito pasaulį sudrebino du Pasauliniai vandens karai. Po jų įvykusi mil...

1945 metais dienos šviesą išvydo filosofo Karlo Raimundo Popperio knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“. Šioje „Mažosios Europos pokalbių“ laidoje kartu su Atviros Lietuvos fondo vadove Sandra Adomavičiūte aptariame tai, kaip šiandien apibrėžiame atviros visuomenės idėją. Ar iš tiesų atviros visuomenės idėja reiškia kovą prieš įsitvirtinusius papročius ir tradicijas? Su kokiais iššūkiais šiandie...

Stanislovas Lukošius – bajoriškos kilmės žemaitis, kurio du broliai pokario metais prisidėjo prie partizaninio judėjimo. Savo gyvenime jis regėjo tiek carinės Rusijos valdomą Lietuvą, tiek abu pasaulinius karus, tiek tarpukario Lietuvos Respubliką, tiek ilgą sovietinę okupaciją, o galiausiai sulaukė ir Kovo 11-osios. Galbūt šie gilūs tektoniniai pokyčiai paskatino Stanislovą fotografuoti ir nuotra...

Kaip užčiuopti kalėdinę dvasią nepasiduodant kasdieniam skubėjimui ir vartotojiškumui? Kokia turėtų būti krikščionio laikysena šiandieninėje visuomenėje, kurioje vis gilėja poliarizacija? Ko išmoko patirtis buvimo mažumoje? Kaip šiandien suvokiame toleranciją ir kokio solidarumo siekiame savo visuomenėje? Apie visa tai kalbamės su Vilniaus universiteto kapelionu, jėzuitu Eugenijumi Puzynia. Ved. D...