Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai

Su Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu, panevėžiečiu Arnoldu Pranckevičiumi pokalbis apie tai, kokia Europa regėjosi Arnoldui žvelgiant iš Panevėžio ir koks Panevėžys bei apskritai Lietuva atsivėrė žvelgiant iš Briuselio. Kaip lietuviams sekėsi vaduotis iš provincialumo gniaužtų? Kokia yra šiandieninė Europa, susiduriant ir su geopolitiniais iššūkiais išorėje, ir su demokratijos problemo...

Griuvus Berlyno sienai atrodė, kad liberali demokratija triumfuoja, kad jai nebėra jokių rimtų sisteminių alternatyvų, o mes, tariant istoriko Timothy Snyderio žodžiais, įžengėme į neišvengiamybės epochą, kurią įsivaizdavome kaip nuspėjamą, nes nepaisant to, ką bedarytume, viskas baigsis gerai ir skirtingos valstybės pamažu demokratizuosis, žmogaus teisės taps priimtinos ir įtvirtintos vis daugiau...

Gilbertas Keithas Chestertonas – XIX-XX amžių sandūroje gyvenęs ir kūręs anglų rašytojas savo amžininkų ir biografų buvo pakrikštytas paradoksų karaliumi, sveiko proto apaštalu. Lietuvos skaitytojams jis gali būti pažįstamas iš tokių knygų kaip „Ortodoksija“, „Žmogus, kuris buvo Ketvirtadienis“, „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“, „Rutulys ir Kryžius“ ar „Tėvas Braunas“. G.K. Chestertono kūryba ši...

„Medžiojant tėvą“ – debiutinis žurnalisto Dovydo Pancerovo romanas, kuriame atskleidžiami žurnalistinių tyrimų komandos „Skarabėjai“ darbo užkulisiai ir konkretus tyrimas, leidęs viešumon iškelti įtarimus dėl politinės korupcijos. Kas paskatino iki tol dvi publicistines knygas – „Kyborgų žemė“, kur pasakojama apie karą Ukrainoje, ir „Kabinetas 339“, kur analizuojama Sauliaus Skvernelio vyriausybės...

„Vertingiausias liberalizmo sandas man ir yra atsidavimas netobulumui. Žmogus – trapi, klystanti, save koreguojanti, netobula būtybė, bet vardan to, kad ji galėtų keistis ir taisytis, verta kovoti už tą orumo ir pagarbos pamatą, kuris ir leidžia žmogų įgalinti kritikuoti bei koreguoti save. Niekaip kitaip nepaaiškinsi viso žmogaus teisių diskurso“, – teigė Leonidas Donskis. Šiuos mąstytojo žodžius...

Rugpjūčio 21 dieną po trumpos kovos su vėžiu mirė seras Kenas Robinsonas. Gyvenimo kelyje jis derino įvairius vaidmenis – mokytojo, rašytojo, tyrėjo, patarėjo ir viešojo kalbėtojo – tam, kad inicijuotų įvairiausius nacionalinius ir tarptautinius švietimo projektus, skatintų reikalingas švietimo reformas, kurios ne užgniaužtų, o leistų skleistis žmogaus kūrybiškumui. Kenas Robinsonas savo misija la...

Spalio 7 dieną sukako 20 metų nuo to laiko, kai po taikių masinių protestų Belgrade iš valdžios buvo priverstas trauktis Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius. Ko šis įvykis moko mus šiandien apie taikius protestus prieš autoritarinius lyderius? Kas galiausiai lėmė Miloševičiaus nuosmukį? Kokias pamokas iš to galbūt galime pritaikyti kad ir šiandieninei Baltarusijai? Ar pakanka norint n...

Pastaruosius kelerius metus gausu knygų, kurios analizuoja demokratijai kylančius iššūkius. Nemažos dalies jų pavadinimai skamba perspėjamai ar net bauginamai – „Kaip miršta demokratijos“, „Fašizmas. Įspėjimas“, „Po Europos“, „Apie tironiją“, „Kelias į nelaisvę“ ir t.t. Praėjusiais metais skelbtas „Freedom House“ tyrimas taip pat atskleidė, kad jau 13 metus iš eilės laisvės pasaulyje mažėje. Banal...

Istorikas ir gidas Deimantas Ramanauskas persikėlęs gyventi į Kauno Vilijampolės rajoną netrukus ėmė jame rengti ekskursijas. Su juo kalbėjomės apie mažųjų istorijų, kurios supažindina ir suartina žmogų su artimiausia jo gyvenama aplinka, svarbą. Ar nostalgija yra būdinga tik istorikams? Kadangi Vilijampolė mena ir tragišką Holokausto epochą, kai rajone buvo įsteigtas Kauno getas, aptarėme mūsų sa...

Apie filosofiją sklando gausybė mitų. Vieni mano, kad tai tik savotiškas laisvalaikio užsiėmimas, kai žmonės užuot dirbę rimtus darbus turi pakankamai atliekamo laiko, kad kalbėtų apie aukštas materijas ir klausimus, kuriais eiliniai žmonės sau galvos nekvaršina. Kiti aiškina, kad daugelio to, apie ką diskutuoja filosofai, apskritai neįrodysi, nes gi čia ne gamtos mokslai, o tik nuomonės ar tikėji...

Filosofė, žurnalistė Kristina Tamelytė savo tinklalaidėje „(Ne)sąmoningai“ su pašnekovais ėmėsi nagrinėti moderniąsias ideologijas. Kas tai – bandymas pasikapstyti po istoriją, kad atrastum ištakas idėjų, kurios šiandien jau yra mažai aktualios? Juk ne kartą kalbėta apie ideologijų mirtį ar bent jau tai, kad pastarosios paseno, todėl senos iškabos jau nebeatspindi pasikeitusios tikrovės. O gal vis...

Šiemet Lenkija mini Solidarumo profesinės sąjungos gimimo keturiasdešimtmetį. Pirmos nepriklausomos profsąjungos gimimas Gdansko laivų statykloje buvo tektoninis lūžis ne tik Lenkijos, tačiau ir viso regiono, buvusio Rytų bloko istorijoje. Tad jubiliejiniai metai yra puiki proga pakalbėti apie idėjas, kurios rengė dirvą Solidarumui. Gretose svarbių idėjinių Solidarumo įkvėpėjų buvo Leszekas Kolako...

Prieš kurį laiką su Lenkijoje veikiančio Paribio fondo įkūrėju Krzysztofu Czyzewskiu kalbėjausi apie tai, ką jis remdamasis poetu Adomu Mickevičiumis vadina „zbójeckie książki“ – rizikingomis knygomis, kurios keičia žmonių gyvenimus. Anot jo, tokių autorių kaip Czeslawas Miloszas, Tadeuszas Konwickis, Tomas Venclova ar kitų, kalbančių apie paribio žmonių pasaulėjautą, etosą, knygų skaitymas yra as...

„Teatras tapo instrumentu tirti save, aplinką, gyvenimą, mūsų visuomenę. Teatras virto ir užrašų knygute, ir veidrodžiu, kuriame aš matydavau savo, mūsų pasaulio atspindį, regėdavau žiūrovus kaip svarbų šio pasaulio fragmentą“, – apmąstydamas jau dvidešimtmetį trunkančią savo vardo teatro kelionę teigia režisierius Oskaras Koršunovas. Su juo kalbėjomės apie teatro ištakas, kopimą į pasaulio teatrų...

Įvykiai Baltarusijoje, kur piliečiai pakilo prieš įgrisusį diktatorių, laiko prikaustę mūsų dėmesį. Tačiau ar gerai pažįstame Baltarusijos visuomenę ir joje vykstančius pokyčius? O gal tai, ką pasakojame apie savo kaimynus, daugiau pasako apie mus pačius ir mūsų stereotipus, o ne pačius kaimynus? Koks yra žiniasklaidos vaidmuo ir atsakomybė kalbant apie Baltarusijai skiriamą dėmesį. Apie visa tai...

Minime Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines. Ta proga Seimo sprendimu 2020-ieji paskelbti ne tik Vilniaus Gaono, tačiau ir Lietuvos žydų istorijos metais. Kuo šiandienai aktuali Vilniaus Gaono asmenybė? Kaip keičiasi mūsų visuomenės santykis su Lietuvos žydų istorija? Ar iš visų šiems metams skirtų minėjimo iniciatyvų gims kažkas, kas turės ilgalaikę išliekamąją vertę? Apie visai tai – pokalbis...

Kaip ispaniškai skamba Kristijono Donelaičio ir Antano Baranausko kūryba, išgirsite „Mažosios Europos pokalbiuose, kuriuose svečiuojasi vertėja Carmen Caro Dugo. Jos dėka ispaniškai pasirodė K. Donelaičio „Metai“ ir A. Baranausko „Anykščių šilelis“. Neseniai Carmen į ispanų kalbą baigė versti ir Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus apie Sibiro tremtį „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Kodėl ją sudomino...

Kodėl rinkimų prognozės Vakaruose labiau primena meteorologų darbą prognozuojant orus, kai tuo tarpu Lietuvoje politikos tyrėjų situacija artimesnė seismologų užduočiau numatyti žemės drebėjimus? Kaip socialiniai tinklai keičia mūsų kalbėjimą apie politiką ir kokį vaidmenį juose atlieka politologai – mokslininkų ar influencerių? Ar mūsų politiniam žodynui negresia devalvacija? Šiuos klausimus apta...

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ved. Donatas Puslys Apie lyčių stereotipus ir moteris Lietuvos istorijoje.

Liepos 11-12 dienomis vilniečių ir miesto svečių laukia šventė – Architektūros fondo organizuojamas pasivaikščiojimų savaitgalis Open House Vilnius, kurio metu pasakojimuose atgimsianti architektūra primins skirtingus miesto laikotarpius, pažadins juose vykusį gyvenimą bei nušvies ateities vizijas. O jau rugsėjo mėnesį Architektūros fondas kvies į Panevėžį, kur vyks festivalis „Pastatai kalba“, kv...

„Nepriklausomybės atkūrimo metu viena iš raktinių temų buvusi žmogaus teisių problematika per šiuos tris dešimtmečius atsidūrė politinės darbotvarkės paraštėse. Tiksliau, ne atsidūrė, o buvo pamažu nustumta“, – įžangoje į Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą ataskaitą „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019“ rašo filosofas Paulius Gritėnas. Apie tai, kodėl taip nutiko, kokia...

2019 metų Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indeksas pranešė džiugią naujieną – mūsų visuomenės pilietinė galia yra didžiausia nuo pat to laiko, kai šis indeksas buvo pradėtas skaičiuoti, t.y. 2007 metų. Kas lėmė tokį gana ženklų – beveik 3 procentinių punktų – augimą? Kurios visuomenės grupės yra pilietiškiausios? Kur slypi dar ženklesnio pilietinės galios augimo potencialas ir kodėl dalis vi...

Kaip teatralai išgyveno karantino laikotarpį be gyvų spektaklių? Ar virtualioje erdvėje per šį laikotarpį būta įdomių projektų? Kuo Lietuvos teatras yra svarbus ir įdomus Europos kontekste ir kaip Lietuvos teatro scenoje pavyksta analizuoti skaudžius mūsų istorijos puslapius? Apie visa tai – pokalbis su teatrologe Daiva Šabasevičiene. Ved. Donatas Puslys.

„Kiek žmonių, tiek ir Vilnių. Kiekvienas jį išvaikštome, išbraižome pagal savo gyvenimus: kartais einame ten, kur mums patinka, kartais – kur reikia, mindom tuos pačius takus link mokyklos, darbo, namų, vienur einame linksmintis, kitur – nusiraminti. Kartais vieni, kartais – su ilgalaikiais arba sezoniniais pakeleiviais“, – taip savo knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ pristato gidė Gabija Lunevi...

„Geriau tegul kelias būna šiek tiek duobėtas ar interjeras labiau apšiuręs, kad tik turėtume pasišventusių eruditų mokytojų, kurie mylėtų vaikus“, – štai taip apie švietimo svarbą kalba Arūnas Gelūnas. Pokalbyje su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi aptariame švietimo svarbą mažinant socialinę atskirtį, iššūkius liberaliajai demokratijai, liberaliosios minties perspektyvas, Europo...