Homo cultus. Istoriko teritorija

Kiek lietuvių istoriografijai pažįstamos šeimos, motinystės, o taip pat - vaikystės senojoje Lietuvos valstybėje temos? Istorikai teigia, jog vaikai visais laikais buvo brangi ir neatsiejama šeimos dalis, tačiau pats vaikystės reiškinys per amžius patyrė ne vieną pokytį. Apie kokius svarbiausius pokyčius vaikystės (ir „požiūrio į vaikystę“) istorijoje galima kalbėti? Kodėl vienas iš svarbiausių po...

Pokalbio atskaitos tašku yra karštosios, prieš mūsų akis besiskleidžiančios, istorijos keliamos stiprios emocijos bei jų įtaka mūsų gebėjimui mąstyti, suprasti pasaulį, priimti sprendimus, būti empatiškiems Kito patiriamam skausmui. Rusijos karas prieš Ukrainą Europos demokratijoms yra iššūkis ne tik tradicine prasme (saugumas, ekonomika, pabėgėliai, etc.), bet ir visiškai nauju aspektu. Tai yra p...

Vienas įdomiausių ir dramatiškiausių epizodų Rusijos – Lietuvos santykių istorijoje yra Nepriklausomybės atgavimo laikmetis. Jame itin svarbų vaidmenį atliko vienas asmuo – Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Kaip suveikė „Landsbergio faktorius“ Rusijos ir Lietuvos istorijos „svarstyklių“ akivaizdoje? Ilgą laiką V. Landsbergio oponentams atrodė, kad šio asmen...

Kur prasideda ir baigiasi Rusija? Pastarąjį klausimą užduoda mokslininkai, siekiantys suvokti, kaip formuojasi Maskvos užsienio politika ir kodėl ji yra būtent tokia, kokia yra. Ar 2022 m. vasario 24 ir rugsėjo 30 d. riboženkliai leidžia mums aiškiau suprasti, ką Kremliuje susitelkę žmonės laiko jų esą kuriamos Rusijos imperijos ribomis? Kokiu būdu Lietuvai pavyko tapti dviejų prestižinių geopolit...

Pokalbis apie tai, ką reiškia būti ambasadoriumi Rusijos Federacijoje – šalyje, kurios valdžios koridoriai dažnai primena klaidžius labirintus, o visuomenės gyvenimas plėtojasi lyg romano „Alisa stebuklų šalyje“ puslapiuose. Kokią įtaką Lietuvos diplomatų veiklai Rusijos Federacijoje iki 2022 metų vasario darė Europos Sąjungos suformuluoti penki bendravimo su šia šalimi principai? Kaip ambasadoria...

Pokalbio epicentre – keletas pirmųjų Nepriklausomybės epochos metų, kurie buvo kupini dramatiškų įvykių bei iššūkių žmonėms, formavusiems Lietuvos užsienio politikos strategiją ir ieškojusiems galimybių Vilniaus bei Maskvos sambūviui. Kokiame tarptautiniame kontekste atsidūrė Kovo 11-ąją atgimusi Lietuvos valstybė? Kokią įtaką Lietuvos situacijai darė „nežinomi nežinomieji“? Kiek efektyvi buvo Mic...

Kokios buvo pačios svarbiausios užduotys užsienio politikos sferoje, kurias sprendė Lietuvos Respublika pirmaisiais savo egzistavimo metais? Kaip aukštai šiame lietuviškosios diplomatijos namų darbų „reitinge“ buvo santykių su Maskva kūrimas? 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta Lietuvos Taikos Sutartis su Rusija. Pirmuoju šios sutarties straipsniu Sovietų Rusija pripažino nepriklausomą Lietuvos valsty...

Ar galima teigti, jog skirtingas Lietuvos ir Rusijos „istorinis DNR“ tiesiog užprogramavo Maskvos ir Vilniaus konkurenciją, nuolat išvirstančią į karines priešstatas? Kitaip sakant – Maskvai iš principo buvo nepriimtinas Vilniaus, kaip antitezės jos kuriamai despotijai, egzistavimo faktas? Kada LDK valdovams kovojant su Maskva pavyko sukurti karinį pleištą ir įvaryti į rytų slavų pasaulį? LDK ir M...

Pokalbis su Tautinių bendrijų tarybos pirmininku Daumantu Levu Todesu apie įvairius, nuosekliai be didelio šurmulio daromus šio žmogaus darbus, kurie papuošia mūsų gyvenimus, daro juos šiek tiek šviesesniais ir jaukesniais. Kaip režisieriui Almantui Grikevičiui gimė filmo „Nusišypsok mums, Viešpatie“ sumanymas, vėliau virtęs legendiniu tapsiančio spektaklio kontūrais? Kodėl režisierius Rimas Tumin...

2022 m. rugpjūčio 20 d. futbolo klubo „Žalgiris“ Facebook’o paskyroje atsirado toks užrašas: „1982 metais Žalgiriui kovojant dėl patekimo į aukščiausią lygą įvairiuose stadiono sektoriuose pradėjo būriuotis aktyviausi aistruoliai Pirmą kartą, kiek pamena to meto liudininkai, į vieną vietą palaikyti komandos jie susirinko prieš 40 metų rugpjūčio 20 dieną rungtynėse prieš Maskvos „Lokomotiv“. Po tri...

Kodėl istorikai, gebantys atskleisti sudėtingiausias praeities paslaptis ir atsakyti į klausimą „kas nutiko?“, dažnai pasijunta bejėgiais susidūrę su atminties plotme, mėgindami suprasti ką, kaip ir kodėl mes prisimename apie nutikusius dalykus. Kas yra atminties vieta? Kaip atminties vietos gimsta, kokiu būdu jos įkraunamos tam tikrais pasakojimais bei emocijomis, kaip tokios vietos auga, kinta,...

Pokalbio tema iš pirmo žvilgsnio keista – zombių apokalipsės vaizdinys mūsų kolektyvinėje vaizduotėje. Kita vertus, pati zombių kaip daugiareikšmio simbolio tema „Istoriko teritorijai“ nėra nauja. Kaip antai, dar 2019-ųjų balandžio mėnesį kartu su filosofu dr. Viliumi Bartninku laidoje įvairiais aspektais aptarinėtas amerikiečių kabelinės televizijos AMC serialo „Vaikščiojantys negyvėliai“ fenomen...

Atspirties tašku pokalbiui tapo Vilniaus muziejuje liepos pabaigoje atidaryta paroda, pasakojanti apie vilniečių būsto revoliuciją, esmingai pakeitusią miesto gyventojų kasdienybę. Kodėl lūžiu laikoma XIX amžiaus pabaiga–XX amžiaus pradžia? Kokios technologinės inovacijos, kokia įranga atsirado vilniečių butuose tuo metu? Nepaisant skambaus „revoliucijos“ termino, svarbiausių buitinių patogumų die...

1992-aisiais pasirodė Dariaus Kuolio knyga „Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje. Renesansas, Barokas“, atvėrusi Lietuvos visuomenei duris į LDK rašytinio palikimo erdvę. Kaip filologas ryžosi ateiti į į istorikų teritoriją ir kodėl jis (kai kurių kolegų nuomone) visą gyvenimą rašo tą pačią knygą tyrinėdamas LDK epochoje gimusius tekstus ir juose besis...

Pokalbis apie Urugvajuje gimusį žurnalistą, rašytoją, svajotoją ir maištininką Eduardo Galeano (1940-2015), kurio kūryba peržengia įprastų literatūros žanrų ribas, nes joje susipina istoriniai faktai ir vaizduotė, magiškasis realizmas ir socialinė bei politinė kritika. Kiek reikia žinoti E. Galeano biografiją tam, kad suprasti ką ir kaip jis rašė? Kai kuriems kritikams atrodė nepatogiu E. Galeano...

Mes esame tyrinėję savo pirmojo Lietuvos istorijos lietuvių kalba autoriaus biografiją, tačiau daug ko apie šį asmenį vis tiek nežinome. Kaip antai, nežinome ar Daukantas iš tiesų pėsčias 1814-aisiais keliavo į Vilnių siekti mokslo? Antra mįslė susijusi su Jono Šliūpo pasakojimu apie Daukanto pasižadėjimą gyventi vien tik dėl gero savo žmonių po to kai jis esą vienoje Vilniaus bažnyčioje išgirsta...

Ved. Aurimas Švedas

Kaip, kam ir kada pavyksta atsispirti poteriomanijai? O kaip užgriuvusius išbandymus šlove ir pinigais atlaikė rašytoja Joanne Rowling? Ką rodo patirtis – kada menininkams pavyksta neišsikraustyti iš proto išsipildžius jų drąsiausioms svajonėms ir gyventi daugiau – mažiau normalų gyvenimą? O kaip žinomiems, populiariems, turtingiems rašytojams pavyksta viešojoje erdvėje laviruoti tarp aštrių versl...

Kultūrologas Michailas Jampolskis teigia: „Kai ideologijos žlugo, staiga kilo susidomėjimas fantasy. Manau, kad „Žiedų valdovas“ ir „Haris Poteris“ – tai mitologiniai didžiųjų ideologijų pakaitalai.“ Ar tikrai XXI amžiaus žmogui pasakojimas apie Harį Poterį yra sėkmingas didžiųjų ideologijų pakaitalas? Platonas yra pasakęs, kad filosofija prasideda nuo nuostabos jausmo. Šį jausmą, be jokios abejon...

Ką laimėjo ir ko, galbūt, neteko Joanne Rowling leidusi Warner Brothers kompanijai ekranizuoti savąsias knygas? Ar Holivudo sapnų fabrikas gali mums pasiūlyti formos ir turinio prasme įdomias knygų ekranizacijas? J.K.Rowling pardavė pirmųjų keturių knygų ekranizacijos teises už 1 milijoną svarų. Tačiau su viena sąlyga: filmuose pagrindinius vaidmenis turi atlikti britų aktoriai (išimtis buvo padar...

Pirmoji knyga apie Harį Poterį, Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusi 1997-ųjų birželio pabaigoje, sukėlė sprogusios bombos įspūdį, o septynių romanų cikas (užbaigtas 2007-aisiais) prieš skaitytojų akis atvėrė ištisą pasaulį, kurį mielai tyrinėja ne tik vaikai bei paaugliai, bet ir suaugusieji. Kita vertus, Joanne K. Rowling rašydama savąsias knygas ėjo ganėtinai įprastu keliu: pagrindiniu pasakojim...

Atspirties tašku šiam pokalbiui tapo dar 1936 metais išleista Nyderlandų istoriko Johano Huizingos knyga „Rytdienos šešėliuose: mūsų laikų dvasinės negalios diagnozė“. Tai tekstas kuriame išraiškingai aptariama Europos kultūros krizė, kaip dabar žinome, nemenka dalimi lėmusi Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lietuvių kalba minėta J. Huizingos knyga pasirodė tik 2020-aisiais metais. Ne vienas „Rytdi...

Istorijos teoretikas Jörnas Rüsenas yra suformulavęs tezę, jog po 1989-ųjų mes turėjome galimybę stebėti utopinio mąstymo (tokia forma, kokia šis mąstymas darė įtaką Vakarų istorijai nuo Thomo More’o knygos „Utopija“ publikavimo) pabaigą. Tiesa, minėtas mokslininkas daro prielaidą, kad XXI a. žmogus gyvena naujos utopinės mąstysenos radimosi sąlygomis, o ji esą neišvengiamai paveiks ir mūsų istori...

Ar yra pagrindo teigti, jog XIX ir XX a. dalyvavimas sukilimuose bei karuose tapo svarbiu socialinio virsmo procesu, kurio metu moterys ėmė vaduotis iš stereotipinių socialinių vaidmenų? Kokią vietą sau 1794, 1831 ir 1863 metų sukilimuose rado moterys? Ar jų vaidmuo kovoje dėl tėvynės laisvės šiuose sukilimuose kito? Ką istorikai žino apie moterų dalyvavimą Lietuvos kariuomenės kovose prieš bolšev...

Pokalbis apie Romo Kalantos auką ir šio žmogaus poelgio prasmę mums, gyvenantiems laisvoje Lietuvoje. Ką tikro žinome apie devyniolikmetį vaikinuką, kuris ryžosi pačiai radikaliausiai (kokia tik įmanoma) protesto formai – vardan laisvės idėjos aukodamas savo gyvybę? Ar iš egzistuojančių šaltinių galima daryti prielaidą, kiek R.Kalantos sprendimas buvo spontaniškas arba – apgalvotas, ilgai brandint...