Homo cultus. Istoriko teritorija

Ar Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą galima laikyti sovietinės civilizacijos „metastaze“? Kaip ir kokiu būdu mūsų gyvenimus veikia sovietmečio patirtys, šioje epochoje sukurti ir vis dar mūsų kasdienybėje tebeegzistuojantys reiškiniai, jos atminties vietos? Ką tikro istorikai gali pasakyti atsigręžę į Lietuvoje susiklosčiusią vėlyvojo sovietmečio visuomenę – sovietinės civilizacijos „kūrybos“...

Kaip galima prakalbinti, perprasti, patirti, konkrečios vietos dvasią arba genius loci? Kaip įsigyventi į mažo kaimelio, įsikūrusio Molėtų rajone dvasią bandė kritikas, muziejininkas, kuratorius Vidas Poškus ir dailininkas Mindaugas Skudutis, nesenai kartu išleidę knygą „Videniškiai: kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“? Kodėl Videniškiai yra Renesanso Lietuvoje žemėlapyje? Ar tikrai šią vietą...

Pokalbis apie Pirmąją Lietuvos Respubliką didžiojoje politikoje, apie bandymus išsaugoti taiką ir karo nuojautą tarpukario epochoje. Koks buvo „lietuviškasis projektas“ to meto didžiojoje politikoje? Ką galėjo nuveikti vienas žmogus susidūręs su galingomis ir grėsmingomis jėgomis, be atodairos laužiusiomis valstybių ir visuomenių likimus? Ko galime (jeigu galime) pasimokyti iš Pirmosios Lietuvos R...

Pokalbis apie čekų filosofo, fenomenologo ir disidento Jano Patočkos (1907-1977) paskutinį ir svarbiausią darbą, parašytą paskutiniaisiais šio mąstytojo gyvenimo metais, savilaida pasirodžiusį pogrindyje Čekoslovakijoje (1975). Kada prasidėjo istorija? Ar ji turi prasmę? Kodėl Europa nutolo nuo savo tikrosios idėjos? Ar autoritarinėje ar totalitarinėje valstybėje įmanoma išlaikyti ištikimybę gyven...

Kodėl europietiškumas šiandien nemenkos Lietuvos visuomenės dalies išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos savivokos ar net kaip lietuviškajai tapatybei priešingas bei pavojingas darinys? Ar įmanomas lietuviškosios tautinės tapatybės ribų ir pozityviųjų europietiškumo prasmių suartėjimas? Kiek ir kaip Rusijos Federacijos karas Ukrainoje skatina Europos visuomenės ir B...

Kaip Lietuvos politiniam elitui Nepriklausomybės epochoje sekėsi laviruoti tarp „auksinės provincijos“ ir „postmodernios imperijos“ strategijų bei jas įgyvendinti? Ar įgyvendinami vertybinę užsienio politiką galėtume pasimokyti iš Švedijos, kuri naudoja „anties metodą“? Ar tikrai pastaruoju metu Lietuvos valstybėje jaučiamas didžiųjų projektų stygius išduoda tam tikras mąstymo problemas? Kaip ir k...

Kas yra Metavista ir kaip suprasti ją kuriančio Marko Zuckerbergo pareiškimą, esą „realus pasaulis yra keistas konceptas“? Ką reiškia būti internete fizine, patyrimine prasme? Kokias įkvepiančias idėjas Metavisatą kuriantys žmonės surado Neal Stephenson romane „Snow Crash“ (pasirodžiusiame 1992-aisiais)? Kokios aplinkybės skatina mūsų „analoginių“ kūnų susiliejimo su skaitmeninėmis tapatybėmis ir...

Kultūros žmogų karo akivaizdoje apima bejėgystės ir beprasmybės jausmas. Atrodo, kad viskas, ką mes darome ir kuriame, smurto, niekšybės, kančių ir mirties akivaizdoje, yra nesvarbu. Kaip įveikti šią dvasinę apatiją? Ką šiandien veikia ukrainiečių rašytojai, poetai ir muzikantai? Kaip ši karo patirtis pakeitė ukrainiečių literatūrą? Kokie tekstai gimsta sėdint apkasuose, girdint kaip aidi šūviai,...

Kaip filosofai apibrėžia, kas yra vaizduotė ir kur ją galima pritaikyti? Kokių būna utopijų? Ar kurti jas yra prasminga veikla? Kodėl mes išsigandome utopijų? Kodėl manome, kad jos visuomet virsta į savo priešpriešą – distopiją? Kodėl distopijos žanras suklestėjo būtent XXI amžiuje? Kokios aplinkybės tai lėmė - karai ir didžiųjų pasakojimų pabaiga? O gal kapitalizmas ir naujos prekės intelektualin...

Ar neperlenkėme lazdos vieni kitus gąsdindami dramatiškais klimato pokyčiais ir mūsų laukiančiu rūšių išnykimu? Ką visų pirma reikėtų daryti klimato krizės akivaizdoje? Ar tikrai pagrindiniu mūsų tikslu reikėtų laikyti iki nulio sumažinamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą? Kodėl šioje sferoje mums labiau sekasi skelbti gražias deklaracijas nei imtis konkrečių veiksmų? Kiek pa...

Kokiu būdu antropocenas tapo didžiuoju pasakojimu, kuris užpildė tiek akademinę erdvę, tiek populiariąją kultūrą, tiek ir mūsų kasdienybės plotmę? Kaip šioje epochoje, apgaubusioje mus nerimo ir netikrumo atmosfera, kinta žmogaus santykis su laiku bei erdve? Kiek antropocene pati gamta dar lieka tikrovė, o kiek – „hibridas“, utopija, vieta, į kurią mus grįžti motyvuoja nostalgija? Ką apie žmogaus...

Kodėl gyvendami liberalios demokratijos, kapitalizmo, perprodukcijos ir nuolatinio vartojimo pasaulyje mes vis tiek norime kažką keisti? Kuo svarbi istoriko Rutger Bregman knyga „Utopija realistams. Kaip mes galime sukurti idealų pasaulį“? Kaip vertinti šioje knygoje išsakomą idėją apie bazinių pajamų sistemą, kuri, anot R. Bregman, suteiktų gyvenimo be skurto teisę visiems Vakarų visuomenės naria...

Kodėl šiandieninė popkultūra mums tiek daug kalba apie žmonijai gręsiančias katastrofas ir galimas istorijos pabaigas? Kokia yra žanrinio, apie apokalipsę pasakojančio kino formulė XXI a.? Kodėl žmonės eina į kino teatrus arba leidžia ilgas valandas internetinėse platformose nuolat žiūrėdami pagal tą patį modelį sukurtus filmus apie technogenines katastrofas, pasaulines pandemijas, ateivių invazij...

Paneriai yra stambiausias masinių žudynių Lietuvoje memorialas, primenantis apie patį baisiausią Lietuvos istorijos etapą XX amžiuje. Kaip būtų galima nusakyti Panerių vietą nacių politikos visumoje? Kas buvo Ypatingasis būrys? Kokią vietą jis užima masinių žudynių vykdytų Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose istorijoje? Kaip buvo suformuota ir kiek laiko Paneriuose veikė vadinamoji degintojų...

Kino režisierių Sergejų Loznicą be išlygų galima pavadinti istoriku, todėl laidoje kalbamasi apie jo darbo metodą: šis kūrėjas kino kalba apmąsto svarbias istorijos ir atminties temas. Kaip S. Loznica mokėsi kino režisieriaus-dokumentalisto amato? Kokius žmones jis galėtų pavadinti savo mokytojais? Kas svarbiau kuriant dokumentinį kino filmą – idėja ar scenarijus? Kaip vyksta darbas archyvuose? Ar...

Pokalbis apie mistiškas, dramatiškas, makabriškas istorijas, nutikusias tarpukario epochoje ir Antrojo pasaulinio karo metais Kėdainių krašte. Paskata šiam pokalbiui tapo Sonatos Dirsytės romanas „Fata morgana“, pasakojantis šias, anot autorės, neišgalvotas istorijas ir skatinantis iš naujo apmąstyti mūsų santykį su nesena praeitimi: kodėl verta išsaugoti iš lūpų į lupas perduodamas, šeimos rate p...

Pokalbis apie vertėjo, mokslininko, pedagogo, redaktoriaus, Lietuvos žydų kultūros puoselėtojo Zeligo Kalmanovičiaus dienoraštį „Viltis stipresnė už gyvybę“ (rašytą nuo 1942 m. gegužės 16 d. iki 1943 m. rugpjūčio 30 d.), kuris jo skaitytojams atskleidžia tragišką Vilniaus geto gyvenimo ir mirties tikrovę. Kada šis žmogus pateko į getą? Ką veikė taip vadinamoje „Popieriaus brigadoje“? Kaip Z.Kalman...

Pokalbis apie ukrainiečių rašytojo Andrij Liubka romaną „Karbidas“, pasakojantį kaip vieno Užkarpatės provincijos miestelio istorijos mokytojui Michalo Čvakui šauna į galvą beprotiška idėja – iškasti tunelį kuris sujungtų Ukrainą ir Vengriją bei tokiu būdu 40-čiai milijonų ukrainiečių atverti kelią į išsvajotąją Europos Sąjungą. Kodėl šis keistas sumanymas sulaukia tiek daug palaikymo iš pačių įva...

Kas žinoma apie Juozo Krikštaponio (Krištaponio) biografiją Pirmosios Lietuvos Respublikos epochoje? Ar turimų duomenų pakanka už trafaretinių oficialios Lietuvos karininko biografijos frazių pamatyti asmenybę? Kas apie J.Krikštaponio (Krikštaponio) veiklą sakoma dviejose - Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimų Centro ir Lietuvos istorijos instituto – mokslininkų parengtose pažymose,...

Kaip Kauno IX fortas padeda mums pažinti carinės Rusijos imperijos, Pirmojo pasaulinio karo ir kaizerinės okupacijos, tarpukario epochos ir Pirmosios Lietuvos Respublikos, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto Lietuvoje, o taip pat – pirmosios ir antrosios sovietinės okupacijų istoriją? Kaip IX fortas iš istorijos veikėjo virto muziejumi? Kokius sovietinio istorinio pasakojimo akcentus buvo siekia...

Šiandien kalbėsime apie mūzos Klėjos likimą mokykloje ir istorijos mokytojų akistatą su auklėtinių užduodamu klausimu: „Kokia visų šių datų, kurias mus verčiate mokytis, prasmė?“ Kas yra svarbiausia vaikui, o vėliau ir paaugliui, žengiančiam į praeities teritoriją? Kaip galima apibūdinti, kas yra sėkminga pamoka? Kaip mokytojai kovoja su rutinos ir egzistencinio nuobodulio pavojaus? Pokalbis su mo...

Kaip turėtų reaguoti istorikas matydamas, jog visuomenė su filmų, komiksų, televizijos serialų pagalba susikuria intriguojančius, tačiau nebūtinai ką nors bendrą su istorine realybe turinčius, praeities vaizdinius? Ką ir kaip reikia daryti, kad muziejus išvengtų praeities kaip senienų saugyklos (į kurią žmonės dažniausiai neturi jokio noro užsukti) likimo? Kaip istorijos pasakojamos „TikTok“ socia...

XX a. II pusėje Vakarų istoriografija ėmė domėtis kaip valdovams įtaką galėjo daryti (ir neretai darė) jų žmonos, dukterys, disponavusios neformaliais įtakos svertais, pajungusios gyvenamojo laikotarpio politinę ir socialinę konjunktūrą savo tikslams pasiekti. Kada ir kaip politinio elito viršūnėse esančios moterys tapdavo svarbiomis žaidėjomis politiniame lauke? Ar aktyvus Lenkijos karalienės ir...

Sandros Bernotaitės romano „Akys chimeros“ epicentre – mikrosiužetas, aprėpiantis viso labo vieną dieną (1939-ųjų liepos 25-ąją), kurios metu lenkų ir lietuvių rašytojai garlaiviu „Klaipėda“ plaukia iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį. Pasakojimas apie šią kupiną tragikomiškų nuotykių ir nesusipratimų dieną romano autorei tampa pretekstu apmąstyti įvairius Pirmosios Lietuvos Respublikos valstybės i...

Kodėl prisimenant 1791 metų gegužės 3-iosios dienos Konstitucijos 230-iųjų metines dėmesys kreipiamas ne tik į gegužės 3-iąją, bet ir į spalio 20-ąją dieną (kuomet buvo pasirašytas „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“)? Kaip šiais metais vykę renginiai, susiję su Konstitucijos paminėjimu, leido suaktualinti XVIII-ąjį amžių, jame gyvenusias asmenybes, pastarųjų asmenybių subrandintas idėjas ir...