Homo cultus. Istoriko teritorija

Kaip ir kokiomis aplinkybėmis gimė roko grupė „Siela“? XX amžiaus dešimtas dešimtmetis buvo laikmetis, kuriame įvairūs Lietuvos miestai turėjo savo skirtingą skambesį. Jį kūrė savitos grupės, muzikavusios Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje. Kaip šioje epochoje skambėjo Utena? Ir kiek šį skambesį lėmė „Sielos“ egzistavimas? Kaip atsirado pirmasis „Sielos“ albumas „Vėjas, nešantis naktį“ (įrašytas 1990-a...

Prancūzų istorikas Philippe Ariès tyrinėdamas mirties supratimą Vakarų kultūros istorijoje suformulavo tezę, esą XX a. žmogus išsigando mirties ir daro viską, kad jos pėdsakus ištrintų iš savosios kasdienybės. O kaip šiandienos žmogaus santykį su mirtimi nusako filosofai? Tezę apie šiuolaikinio žmogaus nuolat patiriamą mirties baimę, iš pirmo žvilgsnio, sunku suderinti su masinėje kultūroje (kino...

Kada miestas tapo antropologijos mokslo tyrimo objektu? Kaip miestą „skaito“ antropologai? Kas yra vaikščiojimo etnografija? Ką reiškia antropologo sakomi žodžiai „suprasti miestą kaip procesą“? 1964 metais Alytaus, Marijampolės ir Plungės miestus tuometinė sovietų valdžia nutarė plėtoti kaip industrinius-regioninius centrus. Kaip pastarasis sprendimas pakeitė jų raidą? Nors Alytaus, Marijampolės...

1945 metais Nag Hammadi vietovėje Pietų Egipte, dešiniajame Nilo krante, surasti koptų kalba rašyti tekstai, sukėlė didžiulį Bažnyčios istorikų ir pasaulio visuomenės susidomėjimą. Vieni geriausiai dabar žinomų Nag Hammadi rastų tekstų – „Tomo evangelija“ ir „Evangelija pagal Mariją“, priskiriami apokrifų kategorijai. Kas yra „apokrifas“? Kokie tekstai vadintini „krikščioniškaisiais apokrifiniais...

Kokias galimybes praeities tyrimų lauko demokratėjimo ir vadovėlinių tiesų nyksmo procesas atveria žmonėms, kurie nėra mokslininkai, tačiau nori papasakoti savąją šiandienos Vilniaus istorijos versiją? Kokie žmonės gali pretenduoti į apibūdinimą „vilnietis“? Kodėl miegamuosius Vilniaus rajonus galima pavadinti miesto pasąmone? Ką galima rasti šiose, iš pirmo žvilgsnio nuspėjamai nuobodžiose, didmi...

Pokalbio epicentre – trys ciklo „Prabilę namai“ (leidykla „Aukso žuvys“) knygos, pasakojančios apie Vokiečių, Žydų ir Mėsinių gatves. Su kokiais svarbiausiais iššūkiais susiduria mokslininkai nusprendę tyrinėti XIX amžiuje arba XX amžiaus I pusėje Vilniuje gyvenusių žmonių buitį ir būtį mikroistoriniame lygmenyje? Kokiuose archyvuose saugomi ir kokie šaltiniai gali mums papasakoti konkrečių Vilnia...

Kas yra „mikroistorija“ ir kokius mikropasaulius ji tyrinėja? Su kokiais iššūkiais susiduria istorikai siekdami tirti konkrečios bendruomenės (ir joje gyvenančių pavienių asmenų) gyvenimus, veiklą, santykius su „išore“ ilgoje, šimtmečius besitęsiančioje, laiko perspektyvoje? Kuo išskirtiniai yra Kėdainiai senosios Lietuvos valstybės istorijos kontekste? Kėdainių kaip privačios valdos istorija atsk...

Kokius dalykus, vertus prisiminti, Viduramžių epochos žmogus visų pirma ryždavosi išguldyti raštu nebepasitikėdamas permaininga atmintimi? Kodėl 1387 m. šalies krikštas inspiravo rašytinės kultūros kaitą senojoje Lietuvos valstybėje? Kaip paaiškinti tai, kad XV a. padidėjo bendras visuomenės raštingumo lygis? Kokiose gyvenimo sferose tuo metu žmonės jau nebegalėjo išsiversti be rašto? Kodėl senojo...

Pokalbio epicentre – ką tik pasirodžiusi Palmiros Galkontaitės ir Linos Šlipavičiūtės knyga „Ištrūkusios iš pragaro“, kurioje užfiksuotos 16-kos ukrainiečių moterų karo patirtys. Šios patirtys sukrečia ir kartu priverčia knygos skaitytojus užsiimti savistaba svarstant pamatinius egzistencinius klausimus. Kaip knygos autorės ieškojo iš Ukrainos į Lietuvą atvykusių moterų, kurios galėtų papasakoti a...

Pokalbis su Švedijoje gyvenančia ir su didžiausiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis dirbančia fotografe Joey Judita Abrait apie tai, kaip siekis atrasti pasaulį bei jame gyvenančius žmones tapo pašaukimu, gyvenimo būdu ir profesija. Kokia yra moters vieta klajojančių po šalis ir žemynus bei dramatiškus įvykius fiksuojančių fotografų bendruomenėje? Kaip žvelgiant per fotoaparato objektyvą atsis...

Pokalbis su kario ir istoriko amatą išbandžiusiu mokslininku dr. Kęstučiu Kilinsku apie karo ir istorijos sampynas, o taip pat – apie karo istorijos pamokų svarbą. Kiek su karyba susijusios patirtys padeda ir trukdo būti istoriku? Kaip civilinės ir karinės valdžios sąveikos Lietuvoje 1918-1940 metais tyrinėtojas atsakytų į klausimą, ar Pirmoji Lietuvos Respublika buvo „geopolitinė anomalija“ (t.y....

Kaip 1944–1956 m. politinę padėtį vertino Lietuvos gyventojai? Kodėl to meto Lietuvos visuomenėje būta optimizmo vertinant karinę bei politinę padėtį? Kaip įsivaizduotas išlaisvinimas iš sovietų režimo Lietuvoje? Kodėl vienu iš svarbių neišsenkančių gandų apie esą būsimą karą tarp SSRS ir Vakarų šaltinių buvo sovietinė žiniasklaida? Kiek šios nuotaikos ir lūkesčiai buvo specifinė pokario sovietizu...

Šiame pokalbyje istorikas, rašytojas, diplomatas Alfonsas Eidintas pasakoja apie savąjį kelią į praeities tyrimų pasaulį. Kas lėmė šio žmogaus apsisprendimą rinktis istoriko specialybę nors tai sovietmečiu buvo ne tik mokslo kiek ideologijos sfera? Kokios profesinės bėdos kamavo šioje epochoje gyvenusius ir dirbusius praeities tyrinėtojus? Kodėl A.Eidintas ilgainiui pradėjo ieškoti saviraiškos gal...

Nuo kada, kiek ir kokiais būdais sovietinė valstybė kišosi į šeimos gyvenimą ir vyro bei moters sprendimus, susijusius su motinyste ir tėvyste, kitaip sakant – užsiėmė biopolitika? Kodėl sovietinė ideologija skatino gimdyti ir auginti daug vaikų? Ar tai lėmė darbo rankų neefektyvioje pramonės arba žemės ūkio sistemoje poreikis? Kada „raudonoji moteris“ pirmą kartą turėjo gimdyti, kiek nėštumų jai...

Laida transliuojama sausio 25-tąją arba kitaip - Vilniaus dieną. Būtent šiandien prasminga prisiminti Vilniaus pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose septynių šimtų metų sukaktį. Vienas iš Gedimino laiškų viso pasaulio krikščionims buvo parašytas 1323 sausio 25 dieną. Kokios priežastys lėmė didžiojo kunigaikščio Gedimino sprendimą rašyti visam krikščioniškajam pasauliui adresuotus laiškus? Ką...

Žydų diasporos žūtis Katastrofos metu Lietuvoje grasino nusinešti į nebūtį ir visą turtingą, 700 metų trūkusią jos istoriją. Sovietmečiu buvo nutylimas žydų žudynių unikalumas ir išskirtinumas bei aptakiai kalbama apie „taikių tarybinių piliečių“ žūtį „Didžiajame tėvynės kare“. O ką sako sovietmečio epochoje gyvenusiojo rašytojo Marko Zingerio patirtis – kiek tuo metu buvo įmanoma praskleisti past...

Kaip šiandien derėtų rašyti ir pasakoti Klaipėdos istoriją? Kokie svarbiausi įvykiai turėtų tapti knygos „Klaipėdos istorija žaliems“ stuburu? Lietuvių tautos istorija Viduramžių epochoje įtelpa į tuo metu Vakarų Europos raidą lėmusią žemyninės istorijos paradigmą. Taigi, buvome ne jūrų, o sausumos karių ir plėšikų tauta. Tiesa, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vykdomoje sausumos politikoje Ryga kai...

Kodėl sovietmetį išgyvenusių moterų atsiminimai ir pasakojimai apie šeimą blankūs, kupini ilgų pauzių ir nutylėjimų? Kas buvo „ideali šeima“ sovietinės ideologijos požiūriu? Kiek tokioje „idealioje šeimoje“ turėjo būti vaikų? Ar „idealios šeimos“ vaizdinys ilgainiui keitėsi, o gal svarbiausi idėjiniai – ideologiniai postulatai bei konkrečios praktikos išliko nepakitę? Kokia prasmė sovietmečiu buvo...

Kultūrinės atminties tyrinėtoja ir literatūrologė Aleida Assmann yra pasakiusi – literatūros kanonas steigia mūsų kolektyvinę tapatybę, ir visai nesvarbu norime mes to, ar ne. Ar tikrai kanonui priklausantys tekstai veikia lyg radiacija, kurios poveikio mes negalime akimirksiu užfiksuoti ir objektyviai įvertinti čia ir dabar situacijoje? Kaip formuojasi literatūros kanonai – ar jie susidaro iš tek...

Su kokiais iššūkiais susiduria filosofas, ėmęsis istorinio tyrimo? Kodėl Laurynas Peluritis, rašydamas disertaciją apie filosofų likimą sovietmečio epochoje, pagrindine tema ar metafora pasirinko olą? Kodėl disertacijos pavadinime yra minimos dvi saulės, o ne viena? Kaip sovietinei ideologijai turėjo tarnauti filosofai? Kuo jie galėjo būti naudingi sovietinės valdžios požiūriu? Ar komunistų partij...

Atspirties tašku šiam pokalbiui tapo Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Ribos ir paraštės. Socialinė kritika tarpukario Lietuvoje“ (kuratoriai – istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir menotyrininkė Gabrielė Radzevičiūtė). Atrodytų kad socialinės kritikos tema ir tarpukario Lietuvos epochos, kaip pažangos, optimizmo, visuotinio modernėjimo ar net aukso amžiaus, vaizdavimas tarpusavyj...

Aptariant lietuvių ir žydų santykius vyrauja dvi nuomonės. Pirmoji nuomonė grindžiama nuostata, esą lietuviai ir žydai nuo seno gana neblogai sugyveno iki pat nacių okupacijos laikotarpio. Antrosios nuomonės besilaikantieji mokslininkai teigia, kad lietuviai buvo gana priešiški žydams ir esant bent kokiai galimybei, šį priešiškumą reikšdavo. Koks požiūris yra arčiau tiesos? Kodėl istorikai laikosi...

Kodėl mūzos Klėjos bendradarbiai mėgsta futbolą? Gal į šį klausimą mums gali padėti atsakyti Nyderlandų istorikas Johanas Huizinga? Šis mokslininkas yra parašęs knygą „Homo ludens“, kurioje aptarė žaidimą kaip svarbiausią žmonijos kultūros elementą. O kiek pomėgis žaisti futbolą iš tiesų galėjo tapti kultūros ir kitų gyvenimo formų kūrybos paskata? Ar šį žaidimą būtų galima pavadinti vidaus politi...

Kokie iššūkiai laukia istorikų ir istorikių, kurie nori imtis tirti „nematomus“ Vilniaus gyventojus: prostitutes, elgetas, bedarbius? Kaip galima apibūdinti Vilniaus ūkinę padėtį po Pirmojo pasaulinio karo? Kodėl Vilnius ir Vilniaus regionas ekonomine prasme buvo labiausiai atsilikęs Lenkijos regionas? Kaip Vilniaus (neturėjusio tarpukario epochoje didelių pramonės centrų) „bedarbystės statistika“...

Kaip prasidėjo Gražinos Arlickaitės kelias į kino pasaulį? Ką visą gyvenime su kinu ir kine praleidusiam žmogui reiškia kino sąvoka? Amatą? Darbą? Egzistencijos formą? Ar galima būtų teigti, jog „Scanoramos“ gimimas tapo jos kūrėjos asmeniniu egzistenciniu manifestu, rodančiu, jog ši moteris siekė išsilaisvinti iš senųjų įžadų ir tuo pačiu – davė naujus, susiedama savo gyvenimą su „Scanorama“? Ar...