Gamta – visų namai

Lietuvą palieka gandrai, tačiau regime vis didesnius gervių pulkus, nes jų šeimos glaudžiasi viena prie kitos. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie gervių paros režimą. O Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius – apie Deltuvos bitininkų kursus, kuriuose mokėsi Gabrielė Petkevičaitė Bitė. Kada regėsime paukščius jų namuose? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarū...

Kamanių populiacija Lietuvoje – gyvybinga. Tiesa, intensyvaus ūkio regionuose, ten, kur sėjami dideli monokultūrų plotai, kamanių nebelikę. Kaip jas galima susigrąžinti? Lietuvoje medunešės bitės žmonėms tarnauja apie 1000 metų. Kaip keitėsi, vystėsi bitininkystė, galima sužinoti Ignalinos rajone, Stripekių kaime esančiame senovinės bitininkystės muziejuje. Ar visuomet saldus muziejaus gyvenimas,...

Entomologas Povilas Ivinskis pasakoja, kad šiuo metu drugių skraido ne pirma karta. Kovai prie žmonių laikosi ir aktyviai veikia ne visus metus. Jei netoliese yra kolonija, o laukuose kovai randa maisto, jų bus daug. Kaip jų išvengti? Juos išbaidyti gali tik dronas, prie kurio pririštas vanago ar sakalo siluetas. O apie paukščių ankstyvąsias keliones pasakoja Ventės rago ornitologinės stoties vedė...

Vasara pateikė neįprastų, netikėtų reišinių – Lietuvoje kepėme kaitroje, skalbė ir plovė lietus, o Europa plūdo potvyniais ir kentėjo stichijas. Įspūdžiai iš Nacionalinės ekpedicijos. Čiurliai – labai nepaprasta rūšis, kurios į ranką nepaimsi, o tik akimis ore sekiosi. Lietuvoje jie gyvena tik trejetą mėnesių – per tą laiką inkile ar palėpėje, pastogės plyšyje suspėja padėti 2 baltus kiaušinius, i...

Žvėrių jauniklių gyvenimas nėra toks nerūpestingas, išbandymai juos lydės visą gyvenimą. Kova už būvį ir išlikimą yra daugiau nei egzaminas. Pasakoja medžioklėtyrininkas Petras Adeikis, kuris daug metų tyrinėja plėšriuosius gyvūnus. Dar jis paaiškina, kodėl nereikia bijoti vilko. Lankomės Asvejos regioniniame parke, prie Dubingių esančiame Jurkiškio upelio slėnyje ir dairomės, kokie augalai auga r...

Žalvarnių Lietuvoje peri vos keletas porų, ir tos visos dzūkų miškuose, nors prieį keliasdešimt metų, jų buvo šimtai. Lietuvos žalvarnių populiacijos būklę sekantis ornitologas Laimonas Šniaukšta aiškina, kodėl nyksta žalvarniai, kas jų priešai, kaip atstatyti jų populiaciją. Javai yra duona, sako, šventa Ona, javų laukai yra namai daugeliui gyvūnų. Kas dar gyvena javuose ir kokia javų laukų reikš...

Prasideda stirnų ruja ar vestuvės. Biologas Eugenijus Tijušas sako, kad šis laikotarpis - labai atsakingas metas, nuo jo priklauso ne tik šių stirnų ramybė, bet ir kitų metų stirniukų sėkmė. Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja apie sode auginamus retuosius augalus, kurių Lietuvoje yra gal po vieną ar dvi augavietes. Kodėl tenka saugoti Lietuvoje augančius retus augalu...

Žalčiai - Asvejos regioninio parko emblema. Kaip saugomi žalčiai, kiek jaukūs šie gyvūnai, pasakoja Asvejos regioninio parko rekreacijos vadybininkas Nerijus Brusokas. Kauno Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius sumažindina su retu augalu - tulpmedžiu ir primena, kad sode taip pat yra žalčių. Didžiosios zylės peri jau antrąją vadą. Kol patelė šildo kiaušiniukus, patinėlis randa...

Verkių ir Pavilnių regioninių parkų ekologas Rokas Butkus pasakoja, kaip ir kodėl parke saugomos varlės, kas daroma, siekiant atkurti lašišų populiaciją. Primena, kad Verkių parke teka upelis Cedrono vardu pavadintas, šalia kurio įrengtas pažintinis takas. Lietuvoje – vasara. Prie savo inkilo gieda margasparnės musinukės patinėlis, o jo patelė peri jau antros vados dėtį. Ved. Selemonas Paltanaviči...

Kauno zoologijos sodas ruošiasi uždarymui, netrukus prasidės rekonstrukcija. Snieginiai leopardai išvyko į Vengriją, nykštukinė begemotė skrenda į Pietų Afrikos respubliką. Žirafos lieka zoologijos sode, joms bus statomas laikinas, visus reikalavimus atitiksiantis statinys. Po poros metų, Lietuvos zoologijos sodas atitiks tarptautinius reikalavimus, o lankytojai galės ne tik stebėti gyvūnus, bet i...

Joninės - didžiausia vasaros šventė. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius priminė, kad papartis niekuomet nežydi, tačiau turi sporas, kuriomis dauginasi. O, kodėl mes manome, kad papračiai žydi? Vilniuje, Verkiuose pristatyta ką tik išleista ketvirtoji Lietuvos raudonoji knyga. Knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos i...

Kelionę pradėjome Dubingiuose Asvejos regioninio parko Lankytojų centre, toliau, aplenkdami Gurakalnės pažintinį taką, pasivaikščiojome Liudgardo pažintiniu taku, kuris yra aukštesnis už Gedimino kalną. Tai - status, brandžiu pušynu apaugęs šlaitas tarp Baluošos upelio žiočių ir Giraičių kaimo. Iš čia atsiveria puikus vaizdas į Asvejos ežerą. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamta jau užkopė į savo šviesos viršūnę. Dabar ilgąją dieną paukščiai savo jaunikliams atneša šimtus lesalo porcijų, vabzdžiai aplanko milijonus žiedų ir kiekvieną akimirką gimsta nauja gyvybė. Ventės rago ornitologinės stoties specialistas Vytautas Eigirdas paaiškina, kodėl iki šiol laukuose būriuojasi daugybė gandrų, kodėl jie nekuria šeimų? Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėna...

Prieš 100 metų juodasis strazdas buvo baikštus ir atsargus miškų paukštis, rašė prof. Tadas Ivanauskas. Dabar juodieji strazdai ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje tampa žmonių aplinkos dalimi, tačiau dažnai soduose, sodybose juos sudrasko bešeimininkės katės. Šie metai naminėms pelėdoms buvo palankūs sako, ornitologė Gintarė Grašytė. Ji šį pavasarį sekė daugelio pelėdų šeimų gyvenimą ir pasakoja, k...

Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie Žuvinto pavasarį, apie paukščių gyvenimą ir Žuvinte naudojamas tvarkomosios gamtosaugos priemones. Kokia miškų kirtimo tvarka pavasarį, ar gali būti kertami miškai paukščių perėjimo metu? Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignevas Glazko atsako, kad jokiu būdu negalima, nebent būtina, kai naikinami...

Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkas Rimvydas Juškaitis pasakoja, kuo plėšrūs žvėrys praturtina savo racioną ir kodėl mokslininkas džiaugiasi, kad prie jo namų peri ir naktimis ūbauja pelėdos. Netrukus atsiras ir uodai. Kodėl daug kas uodų nemėgsta, kodėl uodai taip įkyriai zyzia pasakoja Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė, kuri...

Nacionalinės ekspedicijos idėjas vienija Dunojus, o koks jis Kroatijoje ir Serbijoje, kokias nacionaliniais parkais didžiuojasi Rumunija, Kroatija ir Serbija? Ar jau visi paukščiai sugrįžo? Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kodėl mažėja sugrįžusių paukščių, kaip jie jaučiasi? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje pagaliau brandus pavasaris. Bitininkas Jonas Jakaitis atidarė avilius ir pasakojo, ką šiuo metu veikia bitutės. Sveikina gegutė – turėkite pinigėlių. Kaip apginsime meškinį česnaką? Žvejui Eugenijui žvejyba – ne tik žuvų pilni krepšiai, svarbiausia, gerai leisti laiką. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyrius vedėjas Arūnas Grušas, daugybę metų gelbstintis į krantą išmestus ruonius, pasakoja, kaip gydomi paliegę, nusilpę ruoniukai. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis primena, kad pavasaris – jauniklių metas. Kai kurie žvėrių ir žvėrelių jaunikliai tik gimę yra stiprūs, gali patys keliauti kartu su mama, kitiems – reikalinga tėvų priežiūra. Išlei...

Pavasarį sula - vienas malonesnių gamtos atradimų, kurį gali paragauti. Tačiau - iš to paties medžio kasmet sulos tekinti nereikėtų, be to, kai jos jau būname prisiragavę, turėtume medžio kamiene išgręžtą skylę užkalti mediniu kaiščiu, užtepti tepalu, kad grybas neįsimestų. Jau žydi žibuoklės, plautės, rūteniai, bluznutės, vištapienės ir šalpusniai. Jų žieduose, net ir gana vėsiomis dienomis dūzgi...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ant kai kurių ežerų, tvenkinių, kūdrų – dar ledas. O ar žinojote, kad varlės ir rupūžės žiemoja tiek vandenyje, tiek sausumoje ? Dar herpetologė, Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė Dalia Bastytė – Cse primena, kad varlės ir rupūžės dar labai lėtos ir apsunkusios keliauja per kelius, todėl turime būti labai atsargūs. Ventės ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys pasakoja jog s...

Žmones, ištroškę gamtos, tyro oro, laisvės. Neries regioninio parko, esančio netoli sostinės, direktorė Audronė Žičkutė, pataria, kur galime keliauti, ką galime pamatyti ir kaip lankytis gamtoje, nes saugomų teritorijų ar miškininkų įrengti pažintiniai takai dažną laisvadienį primena judrią gatvę. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus edukologė Lina Marmaitė padeda orientuosis muziejaus ekspoz...

Vos atšilo, išdžiūvus pirmiems pernykštės žolės lopeliams, dega pievos ir laukai. Pavasariniai pievų gaisrai – didžioji bėda, sako biologas Eugenijus Tijušas ir svarsto, kad galėtų padėti – baudos, pokalbiai, aiškinimas? Vilniaus Universiteto Geochemijos mokslų fakulteto docentas, daktaras Jonas Volungevičius prisimena, kad kažkada Lietuvoje kiekvieno ūkio paribiu buvo želdinių juostos. Kokia lauk...