Gamta – visų namai

Gamta jau užkopė į savo šviesos viršūnę. Dabar ilgąją dieną paukščiai savo jaunikliams atneša šimtus lesalo porcijų, vabzdžiai aplanko milijonus žiedų ir kiekvieną akimirką gimsta nauja gyvybė. Ventės rago ornitologinės stoties specialistas Vytautas Eigirdas paaiškina, kodėl iki šiol laukuose būriuojasi daugybė gandrų, kodėl jie nekuria šeimų? Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėna...

Prieš 100 metų juodasis strazdas buvo baikštus ir atsargus miškų paukštis, rašė prof. Tadas Ivanauskas. Dabar juodieji strazdai ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje tampa žmonių aplinkos dalimi, tačiau dažnai soduose, sodybose juos sudrasko bešeimininkės katės. Šie metai naminėms pelėdoms buvo palankūs sako, ornitologė Gintarė Grašytė. Ji šį pavasarį sekė daugelio pelėdų šeimų gyvenimą ir pasakoja, k...

Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie Žuvinto pavasarį, apie paukščių gyvenimą ir Žuvinte naudojamas tvarkomosios gamtosaugos priemones. Kokia miškų kirtimo tvarka pavasarį, ar gali būti kertami miškai paukščių perėjimo metu? Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignevas Glazko atsako, kad jokiu būdu negalima, nebent būtina, kai naikinami...

Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkas Rimvydas Juškaitis pasakoja, kuo plėšrūs žvėrys praturtina savo racioną ir kodėl mokslininkas džiaugiasi, kad prie jo namų peri ir naktimis ūbauja pelėdos. Netrukus atsiras ir uodai. Kodėl daug kas uodų nemėgsta, kodėl uodai taip įkyriai zyzia pasakoja Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė, kuri...

Nacionalinės ekspedicijos idėjas vienija Dunojus, o koks jis Kroatijoje ir Serbijoje, kokias nacionaliniais parkais didžiuojasi Rumunija, Kroatija ir Serbija? Ar jau visi paukščiai sugrįžo? Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kodėl mažėja sugrįžusių paukščių, kaip jie jaučiasi? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje pagaliau brandus pavasaris. Bitininkas Jonas Jakaitis atidarė avilius ir pasakojo, ką šiuo metu veikia bitutės. Sveikina gegutė – turėkite pinigėlių. Kaip apginsime meškinį česnaką? Žvejui Eugenijui žvejyba – ne tik žuvų pilni krepšiai, svarbiausia, gerai leisti laiką. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyrius vedėjas Arūnas Grušas, daugybę metų gelbstintis į krantą išmestus ruonius, pasakoja, kaip gydomi paliegę, nusilpę ruoniukai. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis primena, kad pavasaris – jauniklių metas. Kai kurie žvėrių ir žvėrelių jaunikliai tik gimę yra stiprūs, gali patys keliauti kartu su mama, kitiems – reikalinga tėvų priežiūra. Išlei...

Pavasarį sula - vienas malonesnių gamtos atradimų, kurį gali paragauti. Tačiau - iš to paties medžio kasmet sulos tekinti nereikėtų, be to, kai jos jau būname prisiragavę, turėtume medžio kamiene išgręžtą skylę užkalti mediniu kaiščiu, užtepti tepalu, kad grybas neįsimestų. Jau žydi žibuoklės, plautės, rūteniai, bluznutės, vištapienės ir šalpusniai. Jų žieduose, net ir gana vėsiomis dienomis dūzgi...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ant kai kurių ežerų, tvenkinių, kūdrų – dar ledas. O ar žinojote, kad varlės ir rupūžės žiemoja tiek vandenyje, tiek sausumoje ? Dar herpetologė, Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė Dalia Bastytė – Cse primena, kad varlės ir rupūžės dar labai lėtos ir apsunkusios keliauja per kelius, todėl turime būti labai atsargūs. Ventės ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys pasakoja jog s...

Žmones, ištroškę gamtos, tyro oro, laisvės. Neries regioninio parko, esančio netoli sostinės, direktorė Audronė Žičkutė, pataria, kur galime keliauti, ką galime pamatyti ir kaip lankytis gamtoje, nes saugomų teritorijų ar miškininkų įrengti pažintiniai takai dažną laisvadienį primena judrią gatvę. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus edukologė Lina Marmaitė padeda orientuosis muziejaus ekspoz...

Vos atšilo, išdžiūvus pirmiems pernykštės žolės lopeliams, dega pievos ir laukai. Pavasariniai pievų gaisrai – didžioji bėda, sako biologas Eugenijus Tijušas ir svarsto, kad galėtų padėti – baudos, pokalbiai, aiškinimas? Vilniaus Universiteto Geochemijos mokslų fakulteto docentas, daktaras Jonas Volungevičius prisimena, kad kažkada Lietuvoje kiekvieno ūkio paribiu buvo želdinių juostos. Kokia lauk...

Tetervinas – palyginti stambus, ryškus, labai garsus paukštis, kurio burbuliavimą pavasario rytais galime girdėti iš toli. Ši paukščių rūšis – saugoma, įrašyta į Raudonąją knygą, todėl ypač turime atsargiai elgtis gamtoje ir netrikdyti tetervinų, sako ornitologas Liutauras Raudonikis. Daugelis vabzdžių buvo aktyvūs ir žiemą, o vasario pabaigoje jau apsiskraidė bitės. Entomologo Povilo Ivinskio liu...

Nors iki tikrosios gandrų sugrįžimo dienos, Gandrinių, kovo 25-ją, dar beveik mėnuo, gandrai jau skrenda Lietuvos link. Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Dagys pasakoja, kur žiemojo mūsų gandrai, kada jų laukti Lietuvoje. Baltiesiems gandrams lizdus mūsų protėviai pradėjo kelti seniai, profesorius Tada Ivanauskas rašo, kad ne mažiau kaip 2 000 metų tęsias...

Vilkas – sena mūsų gamtos rūšis, visada turėjusi mokėti gyventi su žmonėmis. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pasakoja, kokius pokyčius mato šių dienų vilkų populiacijos įpročiuose ir veiksmuose. Lietuvoje stumbrai gyvena daugiau kaip 50 metų. Šiuo metu didžiausios bandos Panevėžio rajone, o ten mažai girių, tad, kol kas stumbrai perkeliami į Žvėr...

Profesorius T. Ivanauskas rašė, kad Lietuvos kurapkų populiacija visada priklausė nuo žiemos. Ypač sunki buvusi 1937-38 metų žiema, kai vaikai eidami į mokyklą rasdavo sušalusias kurapkas, o nusilpusias gaudė paukštvanagiai ir galabijo varnos. Kaip šiandien padėti kurapkom? Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis pasakoja, kodėl dažnai pelėdiniai paukšč...

Žuvinto biosferos rezervato ornitologas Arūnas Pranaitis pasakoja, kad nors pilkosios žąsys parskrenda tada, kai atrodo labai žiemiška, paskui jas – gulbės nebylės, tad, Žuvinte, kai kurie paukščiai jau pranašauja pavasarį. Kokie instinktai paukščiams praneša, kad Lietuvoje jau pavasaris? Kodėl paukščiai skuba? Prieš savaitę Mažeikių krašte po sniegu rasta žiedus kelianti triskiautė žibuoklė paglo...

Kalbininkas, lietuvių skalikų veislės puoselėtojas Marius Smetona, vienas monografijos „Lietuvių skalikai“ autorių, apžvelgia visą turimą veislės istoriją, pasakoja, kuo įdomus lietvuių skalikas ir kokios jo auginimo perspektyvos. Daugelio žvėrių ir paukščių jaunikliai iki suaugusių amžiaus neišgyvena. Tai – natūrali atranka. Nors juos reikia globoti, gydyti, suteikti būtiną pagalbą, tačiau vienai...

Žiemą Klaipėda ir Kuršių Nerijos gyvenvietės pakvimpa stintomis. Stinta - ypatinga žuvis, neršianti gėluose vandenyse, o auganti – jūroje, pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkas ichtiologas, daktaras Žilvinas Pūtys, paaiškindamas, kodėl stintos kvepia agurkais. Ar žinojote, kad giliuose Aukštaitijos ežeruose gyvena ežerinės stintelės, paprastai užaugančios iki 10 centimetrų ilgio? Tačiau, dėl...

Miškininkas, fotografas Jonas Barzdėnas, besidarbuojantis Aukštaitijos miškuose, primena, kad lesyklą įrengti reikėjo dar rudenį, mat, paukščius reikia pratinti prie tam tikros vietos. O kai paukščiai pripranta, juos galima nuo delno lesinti. Paukščiai – vieni krebžda šakose, kiti žarsto sniegą, dar kiti lekia prie žmonių, kur tikisi rasti lesalo. O kuo ir kodėl būtina lesinti paukščius? Profesori...

Daugeliui mūsų vilkas vis dar nežinomas girios padaras, kurio reikia bijoti. Tačiau vilkų elgesys keičiasi - jie jau ne tie baikštūs, žmogaus lyg ugnies bijantys girios žvėrys. Jie – išradingi ir protingi, sako Petras Dabrišius Telšių miškuose esančio Žvėrinčiaus sumanytojas ir įkūrėjas, bene geriausiai asmeniškai vilkus pažįstantis žmogus. Žaliaskarės eglutės mus džiuginusios visą mėnesį, šiandie...

Kaičiasi laidos vedėjų komanda, pokalbis su ilgamečiu laidos redaktoriumi Adolfu Drungilu. Gulbė nebylė – ypatinga rūšis, kuri išgyveno tik veista, globota ir saugota žmogaus. Tačiau jos globa, kaip sakė ornitologas Julius Morkūnas, nėra šių gulbių šėrimas žiemą vasarą ir jų prigimties tolinimas nuo gamtos. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Paskutinį šių metų šeštadienį apie visų metų paukščių pasaulio vaizdą, jo ypatybes, klausiame Ventės ornitologinės stoties vedėją Vytautą Jusį. Kaip atrodo žvėrių metai? Mes dažnai kalbame apie vieną rūšį, apie kitą, o štai kaip gyvuoja jie visi? Tai įdomu ir visiems rūpi. Apie tai kalbamės su Žemės ūkio akademijos mokslininku medžioklėtyrininku, mokslų daktaru Artūru Kibiša Ved. Selemonas Paltana...

Artėjant gruodžio viduriui prisimename profesorių Tadą Ivanauską. Gruodžio 16 dieną – jo gimtadienis, šiemet – jau 138-sis. Ir nors laikas mus tolina nuo šios iškilios asmenybės epochos, tačiau žinome, kad tai jis padėjo pagrindus mūsų gamtosaugai, biologijos mokslui, saugomoms teritorijoms. Profesorius įkūrė nemažai iki šiol mums visiems svarbių kultūros, mokslo ir tyrimų institucijų. Apie tai ka...