Gamta – visų namai

Tetervinas – palyginti stambus, ryškus, labai garsus paukštis, kurio burbuliavimą pavasario rytais galime girdėti iš toli. Ši paukščių rūšis – saugoma, įrašyta į Raudonąją knygą, todėl ypač turime atsargiai elgtis gamtoje ir netrikdyti tetervinų, sako ornitologas Liutauras Raudonikis. Daugelis vabzdžių buvo aktyvūs ir žiemą, o vasario pabaigoje jau apsiskraidė bitės. Entomologo Povilo Ivinskio liu...

Nors iki tikrosios gandrų sugrįžimo dienos, Gandrinių, kovo 25-ją, dar beveik mėnuo, gandrai jau skrenda Lietuvos link. Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Dagys pasakoja, kur žiemojo mūsų gandrai, kada jų laukti Lietuvoje. Baltiesiems gandrams lizdus mūsų protėviai pradėjo kelti seniai, profesorius Tada Ivanauskas rašo, kad ne mažiau kaip 2 000 metų tęsias...

Vilkas – sena mūsų gamtos rūšis, visada turėjusi mokėti gyventi su žmonėmis. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pasakoja, kokius pokyčius mato šių dienų vilkų populiacijos įpročiuose ir veiksmuose. Lietuvoje stumbrai gyvena daugiau kaip 50 metų. Šiuo metu didžiausios bandos Panevėžio rajone, o ten mažai girių, tad, kol kas stumbrai perkeliami į Žvėr...

Profesorius T. Ivanauskas rašė, kad Lietuvos kurapkų populiacija visada priklausė nuo žiemos. Ypač sunki buvusi 1937-38 metų žiema, kai vaikai eidami į mokyklą rasdavo sušalusias kurapkas, o nusilpusias gaudė paukštvanagiai ir galabijo varnos. Kaip šiandien padėti kurapkom? Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis pasakoja, kodėl dažnai pelėdiniai paukšč...

Žuvinto biosferos rezervato ornitologas Arūnas Pranaitis pasakoja, kad nors pilkosios žąsys parskrenda tada, kai atrodo labai žiemiška, paskui jas – gulbės nebylės, tad, Žuvinte, kai kurie paukščiai jau pranašauja pavasarį. Kokie instinktai paukščiams praneša, kad Lietuvoje jau pavasaris? Kodėl paukščiai skuba? Prieš savaitę Mažeikių krašte po sniegu rasta žiedus kelianti triskiautė žibuoklė paglo...

Kalbininkas, lietuvių skalikų veislės puoselėtojas Marius Smetona, vienas monografijos „Lietuvių skalikai“ autorių, apžvelgia visą turimą veislės istoriją, pasakoja, kuo įdomus lietvuių skalikas ir kokios jo auginimo perspektyvos. Daugelio žvėrių ir paukščių jaunikliai iki suaugusių amžiaus neišgyvena. Tai – natūrali atranka. Nors juos reikia globoti, gydyti, suteikti būtiną pagalbą, tačiau vienai...

Žiemą Klaipėda ir Kuršių Nerijos gyvenvietės pakvimpa stintomis. Stinta - ypatinga žuvis, neršianti gėluose vandenyse, o auganti – jūroje, pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkas ichtiologas, daktaras Žilvinas Pūtys, paaiškindamas, kodėl stintos kvepia agurkais. Ar žinojote, kad giliuose Aukštaitijos ežeruose gyvena ežerinės stintelės, paprastai užaugančios iki 10 centimetrų ilgio? Tačiau, dėl...

Miškininkas, fotografas Jonas Barzdėnas, besidarbuojantis Aukštaitijos miškuose, primena, kad lesyklą įrengti reikėjo dar rudenį, mat, paukščius reikia pratinti prie tam tikros vietos. O kai paukščiai pripranta, juos galima nuo delno lesinti. Paukščiai – vieni krebžda šakose, kiti žarsto sniegą, dar kiti lekia prie žmonių, kur tikisi rasti lesalo. O kuo ir kodėl būtina lesinti paukščius? Profesori...

Daugeliui mūsų vilkas vis dar nežinomas girios padaras, kurio reikia bijoti. Tačiau vilkų elgesys keičiasi - jie jau ne tie baikštūs, žmogaus lyg ugnies bijantys girios žvėrys. Jie – išradingi ir protingi, sako Petras Dabrišius Telšių miškuose esančio Žvėrinčiaus sumanytojas ir įkūrėjas, bene geriausiai asmeniškai vilkus pažįstantis žmogus. Žaliaskarės eglutės mus džiuginusios visą mėnesį, šiandie...

Kaičiasi laidos vedėjų komanda, pokalbis su ilgamečiu laidos redaktoriumi Adolfu Drungilu. Gulbė nebylė – ypatinga rūšis, kuri išgyveno tik veista, globota ir saugota žmogaus. Tačiau jos globa, kaip sakė ornitologas Julius Morkūnas, nėra šių gulbių šėrimas žiemą vasarą ir jų prigimties tolinimas nuo gamtos. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Paskutinį šių metų šeštadienį apie visų metų paukščių pasaulio vaizdą, jo ypatybes, klausiame Ventės ornitologinės stoties vedėją Vytautą Jusį. Kaip atrodo žvėrių metai? Mes dažnai kalbame apie vieną rūšį, apie kitą, o štai kaip gyvuoja jie visi? Tai įdomu ir visiems rūpi. Apie tai kalbamės su Žemės ūkio akademijos mokslininku medžioklėtyrininku, mokslų daktaru Artūru Kibiša Ved. Selemonas Paltana...

Artėjant gruodžio viduriui prisimename profesorių Tadą Ivanauską. Gruodžio 16 dieną – jo gimtadienis, šiemet – jau 138-sis. Ir nors laikas mus tolina nuo šios iškilios asmenybės epochos, tačiau žinome, kad tai jis padėjo pagrindus mūsų gamtosaugai, biologijos mokslui, saugomoms teritorijoms. Profesorius įkūrė nemažai iki šiol mums visiems svarbių kultūros, mokslo ir tyrimų institucijų. Apie tai ka...

Artėjant gruodžio viduriui prisimename profesorių Tadą Ivanauską. Gruodžio 16 dieną – jo gimtadienis, šiemet – jau 138-sis. Ir nors laikas mus tolina nuo šios iškilios asmenybės epochos, tačiau žinome, kad tai jis padėjo pagrindus mūsų gamtosaugai, biologijos mokslui, saugomoms teritorijoms. Profesorius įkūrė nemažai iki šiol mums visiems svarbių kultūros, mokslo ir tyrimų institucijų. Apie tai ka...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Vėlyvą rudenį skraido žiemsprindžiai – tokie gležni naktiniai drugiai, lekiantys į šviesą. Jų biologija ypatinga, labai žymus lytinis dimorfizmas – patelės visai nepanašios į patinėlius. Šie drugiai, ir ne viena jų rūšis, yra unikalūs. Apie juos pasakoja žinomas entomologas, gamtos mokslų daktaras Povilas Ivinskis. Gamtos tyrimų centro Puakščių ekologijos laboratorijos vadovo d...

Kalbama apie pilkąsias žąsis, jų keliones. Šiemet Žuvinte siųstuvėliais buvo paženklintos 2 pilkosios žąsys. Taip atsirado galimybė sekti jų migracijos kelią. Apie tai pasakoja biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Apie jau seniai išdžiūvusius upelius, jų gyventojus – jų ten knibždėjo daug, o kur jie dėjosi dabar? Mintimis dalinasi Gamtos tyrimų centro mokslininkas, profesorius Kęstuti...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė Gamta - visų namai. Tai, ką reikės įgyvendinti pagal ES Biologinės įvairovės konvenciją. Lietuvoje sumedžiota jau 70 vilkų. Aiškinamės, kas nutiko, kad vilkas tapo tokia, nemažai problemų keliančia rūšimi. Šiandien apie tai savo įžvalgomis dalinasi medžioklėtyrininkas Petras Adeikis. Prasideda tamsiausios - "pelėdų" naktys Ved....

Gamta – visų namai. Apie gyvūnus, iš savo girių keliaujančius į miestą, pasakoja biologas, puikus gamtos stebėtojas Eugenijus Tijušas. Savo įžvalgomis apie gamtoje gyvenančius danielius ir jų santykius su kitais žvėrimis dalinasi gamtininkas, gamtos fotografas Romualdas Barauskas. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Kiekvieno rudens dilema: ką daryti su nukritusiais lapais? Ar grėbti, ar palikti? O kur dėti sugrėbus? Žinoma, juos nušluoti, nugrėbti reikia nuo takų, tačiau kitur jie yra sunaudojami sliekų - suėmę už smaigalio, šie lapus įtraukia į savo urvelius ir ten suvirškina. Tai, kas lieka po jų puotos, patręšia dirvą. Sugrėbę lapus mes iš sliekų atimame visą maistą. Vadinasi – taip skriaudžiame ne tik ju...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Iš spalio gamtos. Gervės greta mūsų. Ką jos gali pasiūlyti mums. Apie meilę viskam, kas gyva. Naujos ir tikros žinios apie Lietuvos vilkų populiaciją.

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė

Gamta – visų namai. . Lašišos keliauja. Kaip šiemet jas žvejosime ir saugosime. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė