Gamta – visų namai

Gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kad nors Aukštaitijoje dar tikra žiema, pelėdoms lututėms tai - nė motais, tuo tarpu, ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvinte jau girdėti pavasario giesmės, ir juodieji strazdai jau gieda pavasarį. Ar žinote, kuo kvepia tirpstantis sniegas? Meškos jau bunda, nes pajuto pavasarį. Ir nors meškoms Lietuvos giriose nėra lengva, tikimasi, kad jos palengva s...

Apie pašėlusį kranklių pavasarį, kai paukščiai įgauna daugybę iki tol neturėtų balsų. Apie gyvūnų meilę, apie zoologijos sodo gyventojų gyvenimo užkulisius pasakoja Lietuvos zoologijos sodo žinduolių kuratorė Rimgailė Pėtelytė – Brazaitienė. Pavelas Trusovas, Švenčionių rajone radęs žiemą gimusius šerniukus aiškina, kaip atrodo šernės lizdas, kuriame vedami jaunikliai, kuo jis skiriasi nuo įprasto...

Šiuo metu vyksta lapių vestuvės, o kada laukti lapiukų? Apie šį lapių gyvenimo etapą pasakoja biologas Eugenijus Tijušas. Be lapės neišsiverčia jokia pasaka. O ar be jos gali būti miškai, laukai, pievos? Nors Lietuvoje detalesni lapių tyrimai nevykdomi, tenka kliautis kitų šalių mokslininkų darbais. Ar kada matėte baltą varną ar kitą neįprastos spalvos paukštį? Ventės rago ornitologinės stoties ve...

Medžiotojų ir žvejų draugijos Švenčionių rajono skyriaus pirmininkas Pavel Trusov papasakojo, kaip medžiotojai aptiko šernų guolį su keliais tik gimusiais šerniukais. Tai labai per anksti. Ką tai sako apie klimatą, o gal tiesiog šernų banda atsistato? Apie paukščių globą pasakoja laidos klausytojas kaunietis Jonas Palys, kuris paukščius pažino, būtent, juos lesindamas. Barsukas nusprendė, kad žiem...

Laikas tam tinkamas, nes žiemą jie atviri. Kur keliauti ir ką naujo galima pamatyti, pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė, kuri primena, kad nepamiršumėte nusipaveiksluoti ir atsiųsti nuotrauką lankytojų centrui. Kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais šiuo metu gyvena gamta? Medžiotojas Dainius Skukauskas pasakoja, kad šiuo metu barsukas ne tik nemiega, bet ir akty...

Kaip žiemą padėti ežiui? Geriausia skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir pranešti gyvūnų globėjams arba – neštis namo, o ten laikyti ežį vėsioje, nešaltoje patalpoje, kur jis galėtų saugiai miegoti iki pavasario. Ar žiemos palingavimai pavojingi augalams? Kauno VDU universiteto Botaniko sodo Floros specialistas Kęstutis Obelevičius sako, kad nors botanikos sode auga tūkstančiai augalų rūšių, vie...

Ką tik buvo Trys Karaliai, o šiandien - atsiveikiname su eglutėmis. Tie, kas jas puošė prieš pat Kūčias, kartu su stebuklinguoju medeliu gyveno dvi savaites. Na, o kur toliau keliaus eglutės? Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis pasidalijo, kokie buvo praėję metai, kaip buvo gydomas Platelių parko uosis. Ventės rago paukščių žiedavimo stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys...

Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė priminė, kad parke sukurta patogi lankymo bei informavimo sistema. Kiekviena žiema gamtoje atlieka nelemtą atrankos vykdytojo darbą. Įprastų rūšių, kad ir didžiųjų zylių, gausa žiemą sumažėja net keletą kartų, bet galima laukti naujų lesyklos lankytojų, ypač žaliukių, svilikų, alksninukų, karklažvirblių. Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriaus r...

Gamtoje žiema dar neišgasdino nei šalčiu, nei badu. O kai kas netgi įvenčia. Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kad šernai jau kelia vestuves ir po kelių mėnėsių atsives ne vieną, o kelis šerniukus. Kodėl Letuvoje šiaurinių elnių neturime, ar jie giminės mūsiškiam tauriajam elniui, klausiame laukinės gamtos žinovo Petro Adeikio? Šiomis dienomis pelėdos pradeda parėti. Prie Vilniaus esančio Pelėd...

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių skyrius vedėjas Saulius Rumbutis pasakoja, kad naminės pelėdos - prieblandos ir nakties paukščiai, o juos pamatyti padeda siųstuvėliai. Ir dar - kada pelėdoms kelti inkilus? Gal jau šiandien? Baltijos aplinkosaugos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas – vilnietis, savo gyvenimą mieste iškeitęs į būtį vidury miškų esančiame kaime. Jis pasakoja apie na...

Dzūkijoje tikra žiema ateina tada, kai sukaustomos dzūkų marios. Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis sako, kad nors kai kurie ežerai jau po ledu, žvejams patariama būti atsargiems. Beje, jeigu ežeruose daug paukščių susitelkė properšoje ir jiems trūksta maisto, lesinkite juos tik natūraliais pašarais, ne batonais ar maisto atliekomis. Entomologas Giedrius Švitra Vilniaus universi...

Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis biologas Benas Noreikis pasakoja, kaip dabar atrodo zoologijos sodas? Kas nugriauta, kas statoma, kada lankytojams bus atvertas rekonstruotas zoologijos sodas. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos specialistė Laura Janulaitienė džiaugiasi naujo gyvūnų globos centro statybomis ir primena, ką dabar reikėtų daryti, radus sužeistą, paliegusį gyvūną. Primename, ka...

O kaip gyvena ir gyvens miško žvėrys, ar žiema jų neužklups nepasiruošusių? Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kada žvėrys keičia “rūbą”, kodėl šiemet lapių gausu. Žąsys kol kas niekur neskuba - iki dabar laukuose dar matomi jų pulkai. Žuvinto bisoferos rezervato vyriausiasis ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie žąsų gyvenimą tarp rudens ir žiemos, kaip siųstuvėlių pagalba mokslininkai stebi...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos mokslų centro Žuvų ekologijos laboratorijos specialistė dr. Eglė Jakubavičiūtė pasakoja, kokie šiuo metu yra žuvų ištekliai Kauno mariose, kokie mėgėjiškos ir verslinės žvejybos mastai? Kasmet Europoje nušaunama iki 150 milijonų paukščių - medžiojami strazdai, vieversiai, pempės, kikiliai, sniegenos ir kiti. Ar Lietuvoje gali būti nelegaliai naikinami paukščiai, ar yra kokia teisinė spraga,...

Kodėl turėtume saugome net vieną medį ? Klausytojas Marijus Pileckas pasakoja apie ypatingą eglę Dzūkijoje, kurią apglėbti gali keli žmonės. Kokia tokio medžio ateitis, nes auga ji vieniša beveik plyname miške? Aplinkos viceministras Danas Augutis pasakoja apie valstybės miškų politiką, apie naująjį Glazgo susitarimą, kuriame beveik 100 pasaulio valstybių vadovai priėmė susitarimą dėl miškų apsaug...

Mokslininkai skelbia, kad pasauliniame vandenyne dėl didžiųjų žuvų gaudymo silpsta populiacijos. Kokią vietą gamtoje užima ir kokią reikšmę turi didžiosios žuvys, pasakojo ichtiologas Egidijus Bukelskis. Gamtos tyrimų centro mokslininkas Andrius Kučas primena, kaip elgtis kelyje sutikus laukinį žvėrį ir kokia tai žala pačiai gamtai? Jei rasite ežio lizdą, nebandykte jo traukti iš savo migio, nežad...

Lietuvos miškuose gyvena daugiau kaip 12 tūkstančių danielių. Medžioklėtyrininkas Algimantas Kamičaitis pasakoja, kad tai ne mūsų krašto žvėrys. O kaip jie į Lietuvą atkeliavo, kaip jie dera su kitais elniniais žvėrimis? Kada stirninai praranda ragus, pasakoja biologas Eugenijus Tijušas. O jeigu gamtoje rastume ragus – ar galime juos pasiimti, juk žvėrims jų nereikia, o gal gamtoje jie kam nors įd...

Arklių slėnyje, kuris įsikūręs netoli Vilniaus, šiuo metu jėgas atgauna daugiau nei dvi dešimtys kadaise nukamuotų, pusbadžiu gyvenusių, iškankintų arklių. Arklių slėnio vadovė Olga Choroškova sako, kad šiandien jie savo dienas leidžia tarytum, arklių pensionate. Žvėrys, paukščiai augina žieminius kailius ir plunksninius apdarus, ropliai kuriasi giliuose urveliuose, į žiemojimo vietas keliauja var...

Ruduo – ne tik paukščių, geltonų lapų, vilkų medžioklės, bet ir lašišų kelionių į neršto vietas metas. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos darbuotojas, dr. Justas Dainys paaiškina, kada lašišos nukeliaus iki nerštaviečių. Prieš keletą dienų minėjome Gyvūnų globos dieną. Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos narė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitiene primena, kas yra gyvūnų globa...

Viešvilės gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris pasakojo, kad prieš dešimtį metų, kai buvo planuojamas kurtinių veislynas, daug kas netikėjo jo sėkme. Šiuo metu veislyne gyvena 17 paukščių, kasmet nauji kurtiniai atkeliauja ir iš kitų šalių. Spalio pradžia - didysis paukščių sujudimas. Soduose, kiemuose,miįke ir laukuose šiuo metu juda kaip niekada daug zylių, kikilių, pečialindų, liepsnel...

Gamtos tyrimų centro botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius smagiai papasakojo, kaip tampama botaniku, kodėl jie studijuoja naujausias technologijas ir kaip tai susiję su Žaliuoju kursu. Šiuo metu prieš srovę upėm iš jūros keliauja lašišos ir šlakiai. Jų kelionės tikslas – maži upeliukai, kur yra nerštavietės. Tačiau ne visos jos pasiekiamos. Štai N...

VU Botanikos sodo uždaro grunto augalų kuratorė Teresė Jokšienė sako, kad sodo oranžerijoje galima susipažinti su augalais iš beveik visų žemynų, o vasara ten būna visus metus. Kaip atrodo rudeninė paukščių migracija, geriausiai supranti būdamas Ventės rage arba Kuršių nerijoje, kur paukščiai susitelkia į vieną srautą ir keliauja pagal jūros nubrėžtą liniją, pasakoja Juodkrantės gamtos tyrimų stot...

Čepkelių valstybinio rezervato mokslininkė Onutė Grigaitė pasakoja, kuo ypatingas Čepkelių raistas, kaip rinkdavo spalgenas anksčiau ir kaip spanguoliaujama dabar. Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Auksė Meiduvienė sako, kad spanguoles paprasta užsiauginti ir sodo sklype, primena, kokios veislės gerai dera. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnai...

Kiekviena botanikos sodo Kairėnuose augalų kolekcija, skirta bendram supažindinimui su augalų įvairove pasirinkta tema : augalai iš natūralios gamtos ar daugeliui pažįstami vaismedžiai, vaiskrūmiai. Ateityje planuojama kolekcija, atspindinti augalų evoliucijos istoriją. Didžiulėje Kairėnų botanikos sodo teritorijoje gali sutikti briedį ir stirną, kiškį ar voveraitę. Ved. Selemonas Paltanavičius ir...