Gamta – visų namai

Ar žinote, kad žiogai yra medžiotojai ? Darže, sode gyvenantis žiogas nekelia grėsmės derliui, nes jis – ne skėrys. Jam tereikia vikšrų, lervų, jei pavyksta nutverti –muselių. Nuo pavasario žiogai augo ir visai neseniai pagaliau įgijo sparnus. Į kur per Žolinę skrenda bitės ir bitininkai ? Kaip keitėsi, vystėsi bitininkystė, pasakoja Senovinės bitininkystės muziejaus darbuotoja Danutė Indrašienė....

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius pasakoja, koks mūsų gandrų kelionių maršrutas, ar jis keitėsi per pastaruosius šimtą metų? Gegutės tyli, bet jos yra greta - tikėtina, kad kai kuriuose kalviukų, kielių, liepsnelių lizduose dar auga paskutiniai gegužiukai. Gegužiukai auga greitai, bet net pradėję skraidyti, kurį laiką dar maitinami savo įtėvių. O po to jie dar turi v...

Gamtos fotografijose išlieka bene tikriausia informacija. Molėtų krašte gyvenantis žinomas fotografas Jonas Danauskas pasakoja, kaip gamtoje ieško įdomiausių kadrų. Ne visiems gandrams pavyko perėti vienu metu, kai kas ankstino, kai kas vėlavo, tačiau baigiantis liepai, kai kurie gandriukai jau braido laukuose su tėvais. Evoliucijos bėgyje pakito gyvūnų anatomija, ypač akių sandara, todėl atsirado...

Gražinos ir Gedimino Skardžių specializuotas bitininkystės ūkis, esantis Utenos rajone Užpalių seniūnijoje, Mikėnų kaime – vienas didžiausių ir moderniausių Lietuvoje. Tačiau bitininkas Gediminas Skardžius labiausiai nerimauja dėl to, kad niekas Lietuvoje nemoko bitininkauti ir neaiški bitininkystės ateitis. Kuo ypatingas Šešuvos botaninis draustinis pasakoja Vidmantas Malinauskas, Kaišiadorių sav...

Labanoro regioniniame parke daugelis turi tradiciją įkopti į Mindūnų apžvalgos bokštą. Niekas šiaip sau neatsiranda, sako Molėtų savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Žvinys. Šiemet miestuose žiogams saugiai gyventi liko nešienautos pievos, vadinasi – niekas žiogų nesumalė, nesunaikino. Tačiau dėl vėsos groti jie pradės po kurio laiko, nes sparneliai, viena iš žiogų muzikinių instrumentų da...

Lietuvoje turime daug gero geriamo vandens, sako Geologijos tarnybos vyriausias specialistas Jonas Satkūnas ir pasakoja, kokį neįprastą Molėtų kraštą suformavo paskutinis ledynmetis. Čiurliai Lietuvoje gyvena tik trejetą mėnesių, kitus devynis praleidžia Afrikoje. Tačiau jie – mūsų paukščiai, nes čia jų gimtinė, čia jie išperėti, užauginti. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pastaruoju metu sodybas lanko laukiniai žvėrys. Ar tokį gyvūnų jaukumą turėtume vadinti nauju reiškiniu? Biologas Eugenijus Tijušas pataria, kaip elgtis, kai į kiemą ateina stirnos, lapės, lūšys ar barsukai? Sližių dvaro parkas Ukmergės rajone puoselėjamas ir atkuriamas energingų šeimininkų dėka. Viktorija Gorbatenko pasakoja, kodėl jie tiek daug dėmesio skiria parkui, kuris skaičiuoja kelis šimtm...

Prieš beveik 90 metų Žemaitkiemyje Ukmergės rajone pabiro ugninis meteoritų lietus. To meto žmonės pasakoja, kad regėjosi, lyg pasaulio pabaiga. Apie Žemaitkiemyje įsikūrusio klubo, kuris vienija besidominčius šiuo kraštu ir meteoritais, pasakoja Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė. Botanikos sodo botanikas Kęstutis Obelevičius ne tik pasakoja apie retus augalus Kaukinės draustinyje, bet ir paaišk...

Bitininkas Gediminas Skardžius iš Mikėnų kaimo nerimauja dėl to, kad neaiški bitininkystės ateitis, mat, niekas Lietuvoje nemoko bitininkauti. Pelėdžiuko nuotykiai ir kitos žiedavimo istorijos. Kas sutrikdė palėdžiuko jauniklį, kodėl reikia žieduoti tokius paukščius, aiškino ornitologai Saulius Rumbutis ir Deividas Dementavičius. Kaišiadorių rojonas – beveik Lietuvos centre. Žvalgomės po Kaišiador...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žieduoti plėšriuosius paukščius labai sudėtinga, juk erelio lizdas susuktas daugiau nei 20 metų aukščio medyje, pats lizdas ne mažiau 2 metrų, o ir nagučiai, net jauno paukščio, tvirti ir aštrūs. Kartu su ornitologais Sauliumi Rumbučius ir Deividu Dementavičiumi dalyvaujame jūrinio erelio žiedavime. Prasidėjo Nacionalinė ekspedicija. Sužinosime keliautojų planus. Kuo mus sutinka vasara? Ekologinė...

Gegužraibiniai augalai arba orchidėjos augalijos pasaulyje – retenybė. Bronius Šablevičius iš Aukštaitijos išleidęs knygą apie Lietuvos gegužraibinius augalus pasakoja, kad atkurti šių labai įdomių augalų buveinių beveik neįmanoma. Kodėl? Gamtos Tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė aiškina, kaip biologiniais preparatais reguliuojama mašalų populiacija. Griežlė – vie...

Žiemą stirnos išgyveno lengvai, šiuo metu jau veda jauniklius, kuriuos aptikti galime net laukuose, sako biologas Eugenijus Tijušas. Be to, kai kurie keičia kailį ir ragus, tad, nebaidykime gyvūnų. Kas gamtoje dar likę iš pavasario? Ankstyvieji pavasario augalai seniai nužydėjo, kiti net sėklas subrandino ir kyla naujam, kitų metų gyvenimui. Paukščių pavasaris jau baigiasi, o kai kas jau galvoja a...

Meškinis česnakas - labai jautus, retas augalas. Nuo antradienio nebegalima prekiauti meškiniu česnaku, jo gaminiais ir dalimis. Už tokią veiklą bus įspėjimas arba bauda. Miškuose mamas briedes jau lydi briedžiukai. Jie tokie ilgakojai, didžiaausiai, didžiaakiai. Jei gamtoje radote briedžių, stirnų, elnių jauniklius, netempkite jų namo, sako Vytautas Gustaitis, Gyvūnų globėjų asociacijos atstovas....

Ornitologas Gediminas Petkus pasakoja, kokią įtaką čiurlių perėjimui turi daugiabučių renovacija. Čiurlys net medžiagą lizdui naudoja tik tą kurią nutveria ore – tai plunksnos, vėjo nuo žemės pakelti šapeliai ar kažkas panašaus. Viešvilės valstybinio rezervato reindžeris Saulius Bartminas pasakoja, kad rezervatuose yra kameros, kurios fotografuoja ne tik gyvūnus, bet ir ...miško lankytojus ar paže...

Į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį Stėgalių gamtinį kompleksą sėkmingai perkelta pirmoji stumbrė. Stumbrininkas Rytas Papšys pasakoja, kaip pasikeitė laisvėje gyvenanti jų populiacija, koks tai gyvūnas, kuo jis panašus į liūtą. Karšuvos girioje stebime jūrinio erelio perimvietę, šuoliuojantį kiškį ir skaičiuojame danielius kartu su Karšuvos girininku Bronislovu Ambrosu. Ar jau pasveikino gegut...

Paskelbus apie planus Rūdininkų girioje steigti poligoną, kai kurie gyventojai sukruto svarstyti – ar tai drastiškai nepaveiks biologinės įvairovės? LIFE programos projekto, skirto metodiškai tirti NATURA 2000 teritorijas mokslininkė Dalyte Matulevičiūtė pasakoja, kaip ji mato poligono augalijos ir gyvūnijos ateitį? Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate yra įkurtas vienintelis Lietuvoje kur...

Šelmeninės kregždutės jau parlėkė, sako Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis. O ar paukščiai Velykoms jau sudėjo kiaušinių? Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas Saulius Rumbutis pasakoja apie muziejuje esančią didžiulę paukščių kiaušinių kolekciją. Kokie kiaušiniai rečiausi? Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato reindžeris Saulius Bartminas aiškina, kodėl pelkė...

Pastaruoju metu blindės nukenčia nuo vadinamų biokuro gamintojų. Tuo tarpu, Miškų instituto Miškininkystės ir ekologijos skyriaus mokslininkas Gintautas Urbaitis sako, kad blindė per kelias pavasario savaites išlaiko, pamaitina visus vabzdžius. Taip pat aiškina, kodėl ne visur Lietuvoje kadagiai auga ir kokia kadagio vieta miško ekosistemoje? Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos la...

VU Gyvybės mokslų centro Zoologijos muziejaus vedėja, moliuskų specialistė Grita Skujienė pasakoja, kokiomis aplinkybėmis Lietuvoje atsirado invaziniai šliužai ir kaip su jais tvarkytis. Vilkas buvo ir liks mūsų gamtos dalis. Apie naujausius Lietuvoje vykdomus vilkų populiacijos tyrimus pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkė Renata Špi...

Kai kurie gandrai paženklinti siųstuvais, kurie siunčia signalus apie jų buvimo vietą. Gandrų kelius sekantis Gamtos tyrimų centro Ornitologijos laboratorijos vadiovas, dr. Mindaugas Dagys, bet to, paaiškina, kodėl jie parskrenda būtent į savo namus. Jei nuo stulpo virsta gandro lizdas? ESO elektros tinklų operatoriaus projektų vadovas Paulius Kalmantas aiškina, ką daryti, jei nuo elektros stulpo...

Ukrainos zoologijos sodų gyvūnai taip pat evakuojami. Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis biologas Benas Noreikis pasakoja, kad dalis didžiųjų žvėrių iškeliavo į Lenkijos zoologijos sodus. Kuršių nerijos nacionalinio parko biologas Modestas Naudžius dalijasi įspūdžiais iš Kuršių Nerijos, pasakoja, kad į savo koloniją sugrįžo didieji kormoranai ir pilkieji garniai. Lyg niekur nieko, sodybose po ū...

Nemuno deltos regioninio parko ekologas Povilas Bagdonas sako, kad šiuo metu jau parskridusios žąsys ir kiti paukščiai, tad, juos stebėti - puikus metas, tuo tarpu, Sartų ir Gražutės regioninių parkų ekologas Arūnas Čerkauskas pasakoja, kad parke dar žiemiška ir sučirška vos vienas kitas paukštelis. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas, dr. Vytautas Tamutis aiškina, ar apžiūrėjus...

Rusvosios varlės jau renkasi į savo neršto vietas. Gamtos tyrimų centro mokslininkė, dr. Jolanta Rimšaitė sako, kad, nors kai kuriuos ežerus Lietuvoje dar dengia ledas, varlėms tokios sąlygos tinka. Varliagyviai – vieni jautriausių mūsų gamtoje, juos veikia ir karštos vasaros, ir nerštaviečių trūkumas. Ornitologas, geriausias Lietuvoje inkilų konstruktorius ir gamintojas Darius Musteikis pasakoja,...

Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Mindaugas Dagys, kuris mato visų siųstuvėliais paženklintų gandrų kelią, pasakoja, kaip gandrai neapsigauna ir pasiekia savo kraštą. Biologas Eugenijus Tijušas primena, kaip, važiuojant automobiliu, saugoti save ir gyvūnus, kokia gyvybė jau kruta laukuose, stebisi, kodėl žmonės pavasarį iki šiol degina žolę. Jei į kiemą atėjo...stirna. Ved. Selemonas Paltanavi...