Džiazuojanti istorija

Sovietai nuo pat pradžių suvokė, kad vienuolijos buvo visuomenės pasipriešinimo bazė – tvirtina sovietologas Arūnas Streikus. Kaip XX a. antroje pusėje iki nepriklausomybės atgavimo pogrindžio sąlygomis veikė vienuolijos? Kokią intelektualinę veiklą plėtojo? Kodėl moterų vienuolijų veikla buvo aktyvesnė nei vyrų? Kodėl „parazitiniais reakcinės ideologijos židiniais“ laikytų vienuolijų vaidmuo ne t...

„Iš XVI-XVII a. literatūros man įstrigęs pasakymas, kad kai miršta vyras, lieka tik pusė moters. Ir jeigu ji toliau bando dalyvauti viešame gyvenime, ji atrodo kaip pusės žmogaus lavonas“, – pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Jolita Sarcevičienė. Ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterys apmąstė savo padėtį ir lyginosi su vyrais? Koks tuomet buvo vyrų įsivaizduojamas...

Džiazuojanti istorija. Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė Kokių istorinių augalų veislių rastume Lietuvoje ir kaip jas identifikuoti? Pokalbis su Gamtinės žemdirbystės instituto vadovu Gražvydu Jegelevičiumi.

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai, kraštotyra. Kaip neprofesionalų, žmonių neturinčių formalaus išsilavinimo toje srityje, kurios atlieka tyrimus, darbai pasitarnauja nacionaliniam mok...

Kodėl prieš 20 metų pradėjęs eiti LDK didikų Pacų giminės pėdsakais istorikas Mindaugas Paknys vis nesiliauja? Už kokių šiaurės barokų perlų atsiradimą Lietuvoje turime būti dėkingi Pacams? Kokiomis aplinkybėmis steigtas Pažaislio vienuolynas ir kodėl čia įsikūrė kamalduliai? Kokia jų vienuolinio gyvenimo specifika ir kodėl tai iš dalies nepritiko puošniems Pažaislio rūmams? Pokalbis su istoriku M...

„Tai buvo visuomenė, kuri gyveno žibalinėj, medinėj, šiaudinėj Lietuvoj“, – apie tai, kaip po Vasario 16-osios, tarpukariu gyveno valstybės žmonės, pasakoja istorikas doc. dr. Saulius Kaubrys. Kaip atrodė vasario 17-osios rytas, kaip žinia apie nepriklausomą Lietuvą pasklido tarp gyventojų ir kaip buvo sutikta? Kokia buvo to meto visuomenė – kiek išsilavinusi, pasiturinti, politiškai aktyvi? Kaip...

„Propaganda žudo, tik ne taip tiesiogiai kaip realūs ginklai“, – tvirtina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistentas, dr. Viktor Denisenko. Kodėl apie informacinius karus pastarąjį dešimtmetį kalbame itin intensyviai? Kodėl 2014-ieji žymi lūžį informacinių karų eroje ir ar galime kalbėti apie pandemijos lūžį? Kokios Lietuvos istorijos žinios yra jautriausi akmenėliai, kuriuos nuolat...

Kuo ypatinga ir žavinti yra patogią ir pažįstamą kasdienybę paaukojusių tautiečių misionierių veikla? Kokius kraštus siekia lietuvių misijos? Kaip vyksta svetimtaučio sąveika su vietine kultūra ir kokias rizikas ši sandūra kelia? Kokių kontroversiškų istorijų apie Lietuvos misionierius galima išgirsti? Pokalbis su istorike Alina Pavasaryte. Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Kinas istoriją leidžia pažiūrėti, o kompiuteriniai žaidimai – ją patirti“, – tvirtina humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė. Kokį santykį su istorija gali kurti kompiuteriniai žaidimai? Kiek Lietuvai svarbu būti matomai kompiuteriniuose žaidimuose ir kodėl lietuviai nekuria žaidimų apie savo istoriją? Ar mūsų...

„Kol šie įvykiai buvo politiškai aktualūs, tol jie buvo gyvi“, – sako istorikas Nerijus Šepetys, apgailestaudamas, kad Sausio 13-oji kol kas netapusi mokslinio pažinimo objektu. Kaip rašoma Sausio 13-osios istorija ir kokie šių įvykių vaizdiniai dominuoja? Kaip kuriamas jaunosios, tų įvykių nepatyrusios, kartos žinojimas apie tai, kas ir kodėl nutiko prieš tris dešimtmečius? Apie nestandartines Pa...

Kokie žmonijos įvykiai yra tapę vienos ar kitos metų skaičiavimo tradicijos atspirtimi ir kaip, kada pradėtas skaičiuoti laikas? Susikalba ar nesusikalba skirtingi kalendoriai? Kaip politinė valdžia ir jos kaita gali lemti laiko skaičiavimo tvarką? Pirmojoje 2021-ųjų „Džiazuojančioje istorijoje“ – pokalbis su istoriku dr. Martynu Jakuliu apie metų skaičiavimo tradicijas. Ved. Jurgita Verbickienė i...

„Pseudomokslininkai mano atstovaujantys vieninteliam tikram, nuo mūsų neva nuslėptam mokslui. Jiems nereikia jokių teorijų ir argumentų, jie kalba su mumis labiau kaip pranašai, o ne mokslininkai“, –sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Aurimas Švedas, naujos knygos „Istoriko teritorija“ autorius. Kuo istorija skiriasi nuo pseudoistorijos? Kodėl šiandienos kontekstas yra kone ide...

„Atėjo laikas pasakoti žmonių, o ne politinių įvykių istoriją“, – įsitikinusi seniausio šalyje Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė, archeologė dr. Rūta Kačkutė. Kokių bendruomenių istorija vis dar neatspindima mūsų muziejuose? Kodėl ir kaip istorijos žinios praverčia kultūros politikos srityje? Pokalbis su prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimui ir kultūrai buvusia muziejininke Rūta...

„Jei gyventume 17 a., laisvai COVID-19 pandemiją galėtume vadinti maru ar Dievo bausme“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, medicinos istorikė Monika Ramonaitė. Kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsiranda pirmieji gydytojai? Kokias ligas jie atpažino ir kokių „nugydymo“ praktikų pasitaikydavo? Koks buvo medicinos ir religijos santykis? Pokalb...

Kai išgirstate žodį „akropolis“, apie ką pirmiausia pagalvojate – Senovės Graikijos miestą ant kalno, ar prekybos centrą? Apie istorijos ir archeologijos įkvėptus šiuolaikinius prekės ženklus – pokalbis su tuomet dar tik besikūrusio prekybos centro „Akropolis“ rinkodara besirūpinusiu Lietuvos marketingo asociacijos valdybos nariu, konsultantu Giedriumi Juozapavičiumi ir VU Ekonomikos ir verslo adm...

„Vyskupui keliami reikalavimai turbūt yra aukštesni už tuos, kuriuos prezidentas dabar kelia kandidantams į ministrus“, – sako istorikas Liudas Jovaiša. Kokie tie reikalavimai? Kokį vaidmenį senojoje istorijoje atliko vyskupai, buvę svarbiais ir politiniais, ir ekonominiais ir kultūros veikėjais? Kaip keitėsi vyskupo statusas? Kodėl vyskupų gyvenimus galima skaityti kaip glaustą Lietuvos istoriją...

Kodėl sidabriniu vadinamas XVII amžius LDK tyrimuose sulaukia mažiau dėmesio nei kiti? Ką išgyveno Vilnius ir Abiejų Tautų Respublika, patyrusi agresiją tiek iš švedų, tiek iš maskvėnų? Kaip savo veidą Vilnius pakeitė po „Tvano“ – pirmosios šio miesto okupacijos? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vadovu dr. Gintautu Sliesoriūnu. Ved. In...

Archeologas, prof. Vykintas Vaitkevičius yra puikiai įvaldęs netipines istorijos komunikacijos formas – jo inicijuoti „Vykinto keliai“ kviečia į žygius, kurie padeda pažinti baltų kultūrą, o stovyklos jaunimui „Laisvės kovų atmintis“ leidžia prisiliesti prie herojiškosios – partizanų – istorijos. Kiek veiksmingos šios komunikacijos priemonės ir kokį poveikį bei emocijas sukelia žmonėms, ypač jauni...

„Nesvarbu, kas ant tavo stalo atguls – miesto prostitutė ar pats karalius, su jais turi elgtis vienodai pagarbiai“, – sako bioarcheologė, antropologė dr. Justina Kozakaitė. Kodėl istoriniai dokumentai gali pagražinti realybę, tačiau žmogaus kaulai nenutylės nieko? Kaip atrodo mirusiųjų palaikus tyrinėjančių mokslininkų darbas? Ką palaikų analizė mums pasakoja apie Lietuvos partizanų istoriją, Adol...

Kokios istorijos slypi herbuose, vėliavose ir antspauduose bei kaip jas išnarplioti? Kaip dažnai klastojami šie simboliai ir kokios baudos už tai grėsė? Kokią pagarbą turime skirti valstybinei simbolikai? Pokalbis su šiuolaikinių Lietuvos heraldikos studijų pradininku ir šiuolaikinės Lietuvos Heraldikos kūrėju dr. Edmundu Rimša. Ved. Indrė Kaminckaitė ir Jurgita Verbickienė

Kada ir kaip žmogus susiduria su gelbėjimo ir prevencine archeologija? Kodėl būtent dėl tokių darbų archeologija dažniausiai patraukia žiniasklaidos dėmesį? Prevencinis ar gelbėjimo archeologas dažniau yra statybininko draugas ar priešas? Kuo Lietuvai buvo svarbūs Napoleono kapavietės kasinėjimai Šiaurės miestelyje? Kodėl dažnai nutariama nekasinėti masinių kapaviečių? Pokalbis su archeologu, Viln...

Džiazuojanti istorija. Kvapą gniaužiantys atradimai bažnyčių spintose, rūsiuose ir palėpėse „Bažnyčios buvo kaip kapsulės, kuriose užkonservuota didžioji dalis Lietuvos dailės“, – sako dailės istorikė dr. Dalia Vasiliūnienė. Kaip atrodo jos drauge su kolegomis vykdomos išvykos po Lietuvos bažnyčias ir vienuolijas? Ko ten ieškoma ir kokiais netikėtais būdais atrandama? Koks yra kadaise išnaikinto,...