Džiazuojanti istorija

„Dabar pasaulyje per dvi minutes padaroma tiek nuotraukų, kiek buvo padaryta per visą 19-ą amžių“, – su nusistebėjimu sako fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Kada ir kaip fotografija iš elitinės pramogos virsta visuotiniu reiškiniu? Kas formavo fotografijos madas ir kokių, galbūt net ir labai keistų, jų būta? Kodėl fotografijos istorija priklauso vyrams ir kaip šioje srityje reiškėsi moter...

Didžiausią internautų dėmesį garsioji Barbora Radvilaitė buvo patraukusi tuomet, kai Anželika Cholina pristatė miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjerą – taip byloja „Google Trends” duomenys. Kaip dažnai teatras ieško įkvėpimo žmonijos, regiono, tautos istorijoje? Kiek teatras pajėgus keisti mūsų santykį su istorija? Kaip geriau jos mokytis – atsivertus vadovėlį, ar nu...

Ar žinojote, kad Vilnius laikomas Dievo Gailestingumo miestu? Kodėl Lietuvos sostinė nusipelnė tokio titulo ir kaip šiuo atžvilgiu konkuruojame su Lenkija? Kas yra Dievo Gailestingumo kultas ir kuo jis gali būti įdomus šiuolaikiniam, netikinčiam žmogui? Kokių piligrimystės maršrutų yra mūsų sostinėje ir kokį Vilnių atrastume būtent per juos? Apie tai – pokalbis su Vilniaus piligrimų centro vadove...

Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną – tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas. Kodėl taip sunku suprasti Holokaustą? Kodėl apskritai jis įvyko ir kodėl būtent žydų tauta buvo laikoma mirtinais nacių priešais? Ką apie genocidą bei lietuvių vaidmenį jame žinojo ir manė pasaulis už Europos ribų? Pokalbis su Holokausto Lietuvoje tyrinėtoju, Milersvilio universiteto P...

Kodėl, nors Lietuvoje niekada nestovėjo Akropolis, taip noriai lankomės šio vardo prekybos centruose? Kodėl vieni istoriniai simboliai prigyja popkultūroje, o kiti ne? Kodėl žmonės mieliau renkasi istorijas, o ne mokslinius faktus? Apie tai, kam archeologija ir istorija reikalinga šiuolaikiniam žmogui, ir kokį vaidmenį čia vaidina komunikacija – pokalbyje su Vilniaus universiteto Komunikacijos fak...

Šį kartą kartu su Sigita Maslauskaite-Mažyliene nagrinėjame krikščioniškojo meno ištakas ir aktualumą šiandien. Ar žinojote, kad Baroko laikais buvo priimta šventuosius vaizduoti su tiems laikams būdingais kostiumais? Ar įsivaizduojate šiais laikais nutapytą Mergelę Mariją, dėvinčią džinsus? Ką galima laikyti krikščioniškuoju menu ir kiek jis dera su šiuolaikiniu menu? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir...

Apie Vilniaus Gaoną sklando daugiau legendų nei žinoma tikrų istorinių faktų. Kodėl Toros studijoms ir Talmudo taisymams pasišventęs išminčius, atsisakęs viešojo gyvenimo, sėdėjo kalėjime? Ir kodėl Vilniaus Gaonas svarbus mums šiandien? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jurgita Verbickienė

Ar įmanoma apie Simoną Daukantą kalbėti kaip apie tarp mūsų gyvenusį žmogų, neidealizuojant jo? Už kokius ir dabar vartojamus lietuviškus žodžius turėtume padėkoti Daukantui? Kiek žmonių ryžosi skaityti jo tūkstančio lapų knygą? Ir kodėl Daukantas pykosi su Motiejumi Valančiumi? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikas dr. Aurelijus Gieda. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpaviči...

Tarpukariu mokytojo alga siekė 600-800 litų per mėnesį – tai rodo, kokia prestižinė buvo mokytojo profesija. Tačiau ar buvo kam mokyti tuometę mažai raštingą tautą? Ir kaip tarp žmonių, neskiriančių šešeto nuo devyneto, atsirado mokslininkas, kurio kandidatūra buvo teikta Nobelio premijai? Apie švietimą ir raštingumą tarpukario Lietuvoje pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultet...

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Kaip kūrėsi pirmieji muziejai ir kaip kito idėja, koks turi būti muziejus? Ko muziejų darbuotojai tikisi iš lankytojų ir kaip pastarieji priima naujoves? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Laužiku ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovu, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balza. Ved...

Prieš šimtą metų įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Kodėl Nepriklausomybės aktą 1918 m. paskelbusi Lietuva į demokratinėms valstybėms įprasto parlamentinio gyvenimo kelią pasuko tik po dvejų metų? Kaip vyko politinė agitacija ir kokius pažadus dalijo politikai? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, dr. Algimantas Kasparavičius. V...

Šį kartą laidoje kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi pirmieji Europos universitetai, ir iš arčiau pažvelgti į Vilniaus universiteto istoriją. Kodėl Vilniaus universitetas vadinamas „labiausiai į rytus nutolusiu Europos universitetu“? Kaip studijų kokybę suprato XII amžiuje? Apie tai pasakoja istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė. Ved. Birutė Rutkauskaitė i...

Šį kartą archeologas, Valdovų rūmų muziejaus vyr. muziejininkas dr. Povilas Blaževičius atskleidžia geriausio žmogaus draugo – šuns – istoriją. Ar visada šuo Lietuvoje buvo žmogaus draugas? O gal šunys buvo laikomi ir maistu? Kodėl ir kaip anksčiau šunys naudoti žmogaus higienai? Kada atsiranda šunų veislės? Ir kaip savo mylimiausius šunis – Sibilę ir Grifą – lepino Žygimantas Augustas? Ved. Birut...

Prieš Velykas – metas pasidomėti, kaip joms ruošdavosi didikai XVIII a. O tai sužinosime per Izabelės Pliaterienės kasdienybę: kaip laikydavosi pasninko Gavėnios metu? Kas vykdavo Didžiąją savaitę ir kaip buvo sutinkamos Velykos? Apie tai pasakoja LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl ikimoderniais laikais LDK už garbės įžeidimą bausmės buvo didesnės nei už fizinius nusikaltimus? Kaip garbę ir orumą suprato miestiečiai, o kaip – bajorai ir kiti kilmingieji? Ar egzistavo garbės kodeksai? Apie tai pasakoja istorikas, Vidurio Europos universiteto doktorantas Povilas Dikavičius. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kaip skleidėsi lietuviškumo idėjos? Kodėl Vincas Kudirka niekada nevedė? Kiek prie Lietuvos modernėjimo prisidėjo moterys? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Tomas Balkelis. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Ar žinojote, kad šventasis Kazimieras į istoriją įsirašė ne tik savo atsidavimu tikėjimui, bet ir grožiu? Kodėl anksčiau jis buvo vaizduojamas kaip riteris, ant žirgo jojantis į mūšį, o dabar – akcentuojamas jo skaistumas? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl XVI-XVIII amžiuje lenkų bajorai kėlėsi gyventi į Žemaitiją? Kaip jiems sekėsi susikalbėti su žemaičiais ir integruotis į lietuvišką gyvenimą? Kokios garsios giminės, kurias dabar laikome lietuviškomis, išaugo iš šių imigrantų? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Jonas Drungilas. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

„Aš, kaip istorijos mokytojas, džiaugčiausi, nes tada mano alga būtų kaip Danijos ar Šveicarijos mokytojo“, - kokia Lietuva būtų šiandien, jei čia būtų įsitvirtinęs protestantų tikėjimas, svarsto profesorius Deimantas Karvelis. Kodėl bajorai dažnai kaitaliodavo savo tikėjimą? Kodėl protestantų tikėjimo nesirinko Lietuvos valdovai? Ir kodėl Reformacija sklido per Radvilas? Ved. Birutė Rutkauskaitė...

XVIII amžiuje, tarp įvairių tautų, Lietuvoje gyveno ir nemažai škotų. O toks škotas Augustinas Midletonas – Kauno pavieto bajoras – užėmė ir svarbias diplomatines pareigas: buvo ATR atstovybės Hagoje pasiuntinybės sekretorius ir dešinioji Mykolo Kleopo Oginskio ranka. O gal Midletonas tiesiog buvo šnipas? Ir ar jo gyvenimas ir karjera baigėsi geriau nei Oginskio? Šiuos faktus atskleidžia Lietuvos...

Šiandien Užgavėnės dažnam asocijuojasi su blynais, Kanapiniu, Lašininiu ir žiemos išvarymu. O kaip Lietuvoje istoriniais laikais Užgavėnes švęsdavo aristokratai? Apie porą mėnesių trukusias Užgavėnių linksmybes pasakoja architektūros istorikas Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vilniaus dailės akademijos doktorantas Marius Daraškevičius. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kaip dažnai valdovas buvo puolamas iš už nugaros? Kada atsiranda išdavystės samprata? Kokios bausmės laukdavo valdovo išdavikų? Ir kas buvo baisiau už mirties bausmę? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Andrejus Ryčkovas. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl vedybos buvo suvokiamos kaip šansas pagerinti socialinį statusą ir turtinę padėtį? Kiek sėkmingos buvo santuokos iš išskaičiavimo ir kaip dažnai vienas iš sutuoktinių bėgdavo iš naujųjų namų? Kodėl jaunikis turėdavo padvigubinti nuotakos atsivežtą turtą? Ar brangus buvo Barboros Radvilaitės kraitis? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Andželika Polinkevičiūtė. Ved. Biru...

Dažnas atpažintų garsųjį polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“, tačiau ar daugelis žino, kad jo autorius Mykolas Kleopas Oginskis iš tikrųjų nebuvo kompozitorius? Kodėl ir kaip Oginskis buvo ruošiamas diplomatinei karjerai nuo pat vaikystės? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmige...

Kodėl Lietuvoje taip sureikšminame Barborą Radvilaitę? Ką žinome apie šią asmenybę? Kodėl lenkų istorikai iki šių dienų Barborą lygina su laisvo elgesio moterimis? Ir kiek meilės, o kiek išskaičiavimo buvo legendinėje Barboros ir Žygimanto Augusto istorijoje? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.