Blind spot

Baigiantis mokslo metams pasikalbėjome su dr. Reda Cimmperman, Akademinės etikos ir procedūrų kontroliere, apie tai, kas vyksta Lietuvos aukštosiose mokyklose ir kodėl akademinis sąžiningumas nėra savaime suprantamas dalykas. Ką sako skaičiai? Kasmet apie 12 tūkst. studentų sulaukia pasiūlymų, kad kažkas už juos parašytų darbą. Internete nuolat galima rasti iki 300 aktyvių tokių paslaugų skelbimų....

Ekonomistų darbas šiandien vis labiau primena meteorologų darbą. Apie tai kalbame su ekonomistu Arūnu Burinsku. Ar dar įmanoma prognozuoti ekonomiką, kai vienu metu turime geopolitinius konfliktus ir eksponentinę dirbtinio intelekto plėtrą? Šiandieninė situacija turi istorinių paralelių. XIX a. pradžioje technologinė pažanga smarkiai didino produktyvumą, tačiau darbo užmokestis nespėjo iš paskos....

Naujausias „Blind Spot“ pokalbis su kolega, komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovu Vytautu Matulevičiumi apie jo pirmąją knygą „Baimės frontas“ . Puiki knyga ir tikrai rekomenduoju. Ir tikiuosi, kad ji kada nors pasirodys ir kitomis kalbomis, nes tema aktuali ne tik Lietuvoje. O su Vytautu pakalbėjome plačiau apie Rusijos tikslus ir informacinės kovos tikslus. Pasak pašnekovo, Rusijos informaci...

Kalbėdamas su Justina Klyviene supratau vieną paprastą dalyką: mes per daug kalbame apie technologijas ir per mažai – apie mokymąsi. Dirbtinis intelektas, humanoidai, robotizuotos sistemos – visa tai įdomu. Bet ar mes patys esame pasirengę keistis greičiau nei to reikėdavo anksčiau? Justina taikliai apibūdino inovaciją žmogaus lygmenyje – tai gebėjimas dirbti chaose, kai nežinai atsakymų, bet vis...

Su Mantu prasiėjom per nemažą skaičių interesų atstovavimo aspektų, apie skirtingą požiūrį į lobizmą Lietuvoje ir Briuselyje. Kas yra ir kas nėra lobizmas? Kodėl Lietuvoje vis dar atsiranda politikų, kurie giriasi su niekuo nesusitikinėją. Pakalbėjom apie tai kodėl amerikiečių įstatymų leidėjai ir valdininkai susitinka su visų legalių industrijų atstovais, o Lietuvoje kažkas nusprendžia, kas daugi...

Kodėl tarp mokyklų skirtumai skaičiuojami ne procentais, o kartais? Ir kodėl priimami ne strateginiai sprendimai, o vis dažniau jie tampa gaisrų gesinimu? Pirmajame šių metų „Blind Spot“ pokalbyje kalbamės su Gintaru Sarafinu – ilgamečiu švietimo duomenų analitiku, žurnalo “Reitingai” redaktoriumi ir žmogumi, kuris kasdien mato realų Lietuvos mokyklų vaizdą, važinėdamas po visą šalį, kalbėdamasis...

Šiame Blind Spot epizode kalbuosi su advokate Giedre Rimkūnaite - Manke apie vis dažniau iškylančią situaciją: ką daryti, kai dirbtinis intelektas ima formuoti pasakojimus apie žmones ir organizacijas, nors informacijos tikslumas ne visada yra garantuotas. Su Giedre analizuojame kelis itin aktualius klausimus. Pirmiausia — reputacija. Kaip reaguoti, jei DI pateikia netikslius ar seniai pasenusius...

Viešojo kalbėjimo ekspertė ir „Wow World of Words“ įkūrėja Neringa Bliūdžiūtė dalijasi savo patirtimi – nuo darbo Prezidentūros ir NATO komunikacijoje iki viešojo kalbėjimo mokymų. Ji pabrėžia, kad kalbėti viešai nėra įgimta dovana, o išmokstamas įgūdis, kurį gali lavinti kiekvienas. Anot jos, Lietuvoje viešasis kalbėjimas vis dar romantizuojamas, o retorika – nepakankamai dėstoma net universitetu...

Vyriausybė planuoja daugiau nei 3 mlrd. eurų didesnes įplaukas, bet ekonomistės vertinimu, tam nėra realaus pagrindo. „Gyventojų pajamų mokestį turime surinkti 17 procentų daugiau – netikiu, kad atlyginimai tiek didės. Pelno mokestis 19 procentų daugiau – irgi neįtikėtina. Labiausiai mane gąsdina PVM: planuojama surinkti 10 procentų daugiau.“ Toks augimas reikštų arba infliaciją, arba staigų šešėl...

Ką dirbtinis intelektas iš tiesų keičia versle ir visuomenėje, o kur jis lieka tik madingas žodis? Apie tai kalbamės su Domu Janicku – verslo kūrėju ir investuotoju technologijų srityje. Diskutuojame: * nuo pirmųjų DI pritaikymų versle iki šiandienos „buzzword“ fenomeno; * kaip skiriasi smulkių įmonių ir didžiųjų korporacijų galimybės pritaikyti DI; * kiek valdybose yra žmonių, kurie iš tiesų supr...

Žiniasklaidos tyrimo kompanijos “Mediaskopas” ir komunikacijos agentūra “Salve agency” tyrė kaip neigiamas informacijos kiekis žiniasklaidoje veikia politikų reitingus. Buvo pasitelkti „Mediaskopas“ ir nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenys, kad būtų galima įvertinti, kaip niegiama informacija apie politikus žiniasklaidoje skandalų metu koreliuoja su jų palankumo ir nepalankumo reitingų pok...

Pasak Lino Armalio, Lietuvos ekonominė temperatūra šiandien – gera. Nors bendras fonas šiek tiek nerimastingas, tačiau vidinis vartojimas, kuris tiesiogiai veikia smulkųjį verslą, laikosi stipriai. Prie to prisidėjo ir imigracija: „100 tūkst. naujų gyventojų – tai beveik 3 % prie Lietuvos gyventojų, ir tai – jauni, dirbantys žmonės, kurie vartoja, leidžia pinigus, judina ekonomiką.“ Euriboras: tyl...

Simona yra M.Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo valdybos narė ir šio fondo alumnė. Fondas daugiau nei dvidešimt metų remia gabius vaikus meno srityje. Fondas inicijavo Nacionalinės moksleivių akademijos sukūrimą, kuris užsiima gabių vaikų rėmimu mokslo srityje. Gabūs vaikai dažnai atrodo, kad jie viską gali patys, bet iš tiesų jiems pagalbos reikia dar daugiau nei kitiems. Nes jie dažnai bū...

„Cybernews“ vyriausioji redaktorė Jurgita Lapienytė sako, kad klausimas ne „ar nulauš“, o „kada nulauš”. „Cybernews“ jau penkerius metus rašo apie tai visai pasaulio auditorijai — net iki 60 % skaitytojų ateina iš JAV, nemažai ir iš Europos, Izraelio. Jų tekstus skaito ir cituoja rimčiausi užsienio technologijų šaltiniai. Jurgita prisimena, kaip žmonės Lietuvoje dar prieš penkis metus visai nesupr...

Pokalbyje Andrius dalijasi savo pirmąja patirtimi virtuvėje – kai būdamas vos šešerių liko vienas namuose ir nusprendė gaminti. Per 2008-ųjų metų krizę netekęs darbo reklamos agentūroje – jis išdrįso kardinaliai keisti kryptį ir pasuko į kulinarijos mokslus. Andrius kalba apie tai, kas jam yra lietuviška virtuvė – ne tik cepelinai ar šaltibarščiai, bet ir tai, ką galime užauginti čia, Lietuvoje. P...

Nors daugelis įsivaizduoja, kad visi grįžta į Vilnių ar Kauną, URM Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius pateikia statistiką: pagal santykį su gyventojų skaičiumi pirmauja... Kazlų Rūda, Palanga, Visaginas. „Dauguma grįžta ten, iš kur išvyko. Ir tai dažnai ne sostinė.“ Savivaldybių vaidmuo . Sėkmingos savivaldybės užsiima aktyvia vietos rinkodara, skleid...

Ką reiškia būti valdybos nariu šiais laikais? Ar pakanka turėti sertifikatą ir „verslo patirties“? O gal reikia gerokai daugiau – gebėti prižiūrėti, analizuoti, bendrauti ir net atsilaikyti prieš politinį spaudimą? Apie tai kalbamės su Ryčiu Ambrazevičiumi , vadovaujančiu Baltic Institute of Coprporate Governance, kuris formavo valdybų kultūrą Baltijos šalyse. „Geros valdysenos paskirtis – sumažin...

Ignalinos atominė elektrinė jau penkiolika metų nebegamina elektros. Tačiau tai nereiškia, kad ji prarado reikšmę – priešingai. Šiandien čia vykdomas vienas sudėtingiausių infrastruktūrinių projektų Europoje, kurio vertė neapsiriboja vien Lietuva. Tai unikali žinių, technologijų ir procesų platforma, kurios stebėti ir mokytis atvyksta įvairių šalių atstovai. Tokią situaciją Lietuva jau yra patyrus...

Jei tikėti statistika, 2023 metais Lietuvoje futbolą žaidė per 18000 vaikų ir jaunuolių, o krepšinį per 17000, bet tai nereiškia, kad jau tapome futbolo šalimi. Tam kad ją taptume reikia valstybės ir verslo dėmesio. Kol kas į futbolą daugiausia investuoja vaikų tėvai. Robertas pabrėžia, kad tėvų tikslas turėtų būti - vaikų sportavimas, o ne pasiekti rezultatai ir nesvarbu nuo kokios sporto šakos v...

Kalbėdamas apie derybas, Gražvydas Jukna nėra linkęs apibendrinti. Tačiau kai pokalbis pakrypsta link Donaldo Trumpo – jo vertinimas aiškus. Tai, ką JAV prezidentas vadina „derybų menu“, G.Jukna vadina jėgos strategija – metodu, kuris veikia tik trumpą laiką, tam tikrose sąlygose ir dažnai sugadina daugiau, nei sukuria. „Trumpas veikia pagal jėgos strategiją. Jis parašė tai savo knygoje, ir šiandi...

Ši citata tapo išeities tašku pokalbiui su Ryčiu apie tai, kaip veikia mūsų baimės, įpročiai ir – galbūt svarbiausia – vaizduotės stoka. Kalbėjomės apie, karo grėsmę, visuomeninį nuovargį. Apie tai, kodėl taip dažnai žinome, bet neveikiame. Ir kodėl net dešimtadalis pilietiškai aktyvių žmonių gali būti vilties užtaisas – jei tik leidžiam jiems veikti. Jeigu įkrenti į neigiamų naujienų srautą – ilg...

Apie tai kalbamės su Aleksandra Ketleriene – LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja. Kai kurios temos, pasak Aleksandros, visuomenėje tiesiog laikomos per jautriomis. Narkotikų politika, lytinis švietimas, socialiniai skirtumai — apie tai dažnai nutylima, nes viešas kalbėjimas rizikuoja išprovokuoti nepasitenkinimą, kritikos bangą arba tiesiog numušti politikų reitingus. Dalis temų lieka nepa...

Kai žodis nieko nebereiškia Pokalbyje daug dėmesio skirta politinės kalbos devalvacijai. Aistis prisimena laikus, kai viešas pasisakymas dar turėjo reikšmę – kai pasakytas žodis sukeldavo veiksmą. „Anksčiau žodis buvo svaresnis. Dabar – pašnekėjom, ir kas iš to?“ A.Zabarauskas pažymi, kad vienas iš didžiausių dabartinės valdžios aklųjų zonų – Vyriausybės priemonių planas. Dokumentas egzistuoja, be...

Su Psichologė Monika Kuzminskaitė kalbėjomės apie senąsias ir naująsias priklausomybes. Iki XX a. vidurio alkoholizmas ar narkomanija dažniausiai buvo laikomi moralinėmis ydomis, valios trūkumu. Tik po Antrojo pasaulinio karo medicinos pasaulis pradėjo formuoti priklausomybę kaip diagnozuojamą sutrikimą, o visuomenė – kaip legitimų gyvenimo trukdį. Naujosios priklausomybės – nuo socialinių tinklų,...

Mintis įsirašyti pokalbį su Kauno miesto poliklinikos vadovu P.Kibiša kilo po jo pranešimo “Verslo žinių” konferencijoje “Viešasis sektorius. Pokyčiai, patirtys, praktikos”. Su pokyčiais, kaip ir su krizėmis, labiausiai žinomi nesėkmingi atvejai. Apie išvengtas krizės niekas nepasakoja, o sėkmingi pokyčiai atrodo savaime suprantamas dalykas. Mokydamiesi iš kitų klaidų, mokomės tik tai, ko nedaryti...