Aukso amžius

Europoje diskutuojama, apie ką papildomai žmones turėtų informuoti alkoholio gamintojai ir importuotojai, pvz., apie gėrimo kaloringumą. Tačiau ta informacija numatoma ne ant butelio. Seimo narys Aurelijus Veryga sako, kad reikia žengti toliau – apie žalą sveikatai informuoti etiketėje. Tai ar reikia butelius paženklinti įspėjimais taip, kaip paženklinti cigarečių pakeliai? Svečiai: Seimo narys, b...

Draudimo agentai išsinagrinėjo Eurostato duomenis. Pagal juos automobilių draudimas Lietuvoje šį spalį kainavo vidutiniškai 22 proc. daugiau nei pernai spalį. Didesnis metinis šuolis – tik Latvijoje ir Estijoje. Kodėl Lietuvoje apdrausti automobilį kainuoja tiek, kiek kainuoja? Rinkos atstovai sako, 200 tūkst. vairuotojų išvis nesidraudžia, jeigu tai darytų – įmokos visiems sumažėtų. Svečiai: Drau...

Nutolusi saulės elektrinė – geriau pirkti vienam ar kartu su dar keliais šimtais žmonių? Būtent tokį – kolektyvinį – saulės elektrinės pirkimą pradeda siūlyti nevyriausybininkait, Vartotojų aljansas. Bet ar žmonėms tokie tarpininkai tikrai naudingi? Ar apskritai dabar skubėti investuoti į saulės jėgainę? Svečiai: Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, bendrovės „Ignitis“ plėtros vadova...

Maistas Lietuvoje brangesnis nei visos kitos prekės. Ir nors bendra infliacija piką, panašu, jau pasiekė, maisto kainos kas mėnesį tebekyla. Spalį metinė maisto infliacija – 34,5 proc. Kodėl taip yra? Svečiai: SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis ir prekybos tinklo „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas. Ved. Irma Janau...

Metai dar nesibaigė, o vagysčių iš parduotuvių, Prekybos įmonių asociacijos skaičiavimu, šiemet – jau dvigubai daugiau nei pernai. Nuostolis – maždaug 60 mln. eurų. Prekybininkai sako, vagiamos ne vadinamosios skurdo prekės, kurias žmonės imtų sau, nes neįperka. Vagiamos tokios prekės, kurias po to galima lengvai parduoti, o vagišiai – nebaudžiami. Kas čia vyksta? Ir kas galiausiai tuos nuostolius...

Gyvenimo trukmė ilgėja, bet galinčiųjų išlaikyti vyresnius žmones, uždirbti jų pensijai mažėja. EBPO Lietuvai siūlo indeksuoti pensinį amžių pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, t. y., ilgėjant jai, vėliau išleisti žmones į pensiją. Ar tai gera idėja? Ar vis vyresni žmonės turės sveikatos dirbti? Ar darbdaviai norės senų darbuotojų? Jeigu pensinis amžius nebūtų vėlinamas, kokios kitos alternatyvos? Maž...

Sovietmečiu kiekvienas turėjo vadinamąją darbo knygelę. Jos nelikus, žmonės neša darbo aprašymus, kuriuose, dalis darbdavių sako, – ne visa informacija arba atvirkščiai – jos tiek daug, kad kyla abejonių, ar ji teisinga. O patikrinti, ar CV neprasilenkia su realybe, labai sunku arba išvis neįmanoma. Diskutuoja: Darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė, portalo „CV-Online“ marketi...

Lygiai po savaitės, lapkričio 1 d., mažėja leistinas kompensacijų dydis lauke dirbantiems darbuotojams ir tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. O kitąmet nuo birželio šių kompensacijų visai neliks. Profesinės sąjungos sako, pagaliau išnyks legalūs „vokeliai“. Naujovės priešininkų teigimu, tiesiog sumažės darbuotojų pajamos ir brangs bent dalis paslaugų. Diskutuoja: Profesinių są...

Nauja problema Lietuvos ekonomikai. Taip įvardijamas eksporto lėtėjimas. Ką tai reiškia įmonėms, kurios gamina užsienio rinkoms. Ką tai reiškia jų darbuotojams. Ir ką pačiai šalies ekonomikai. Diskutuoja „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius, „Lukšių tekstilės“ gamybos vadovas Sigitas Bendorius, „Arginta Engineering" vadovas Tomas Jaskelevičius ir „INVL“ vyriausioji ekonomist...

Karas, ekonominiai neramumai, infliacija, didėjančios bazinės palūkanų normos – visa tai brėžia naują realybę ir kreipia pasaulio pinigų srautus. Šiandien kalbame, į kur. Kokie sektoriai, kokie verslai traukia pinigus ir nuo ko investuotojai nusisuka pasaulyje ir Lietuvoje. Kur nugula lietuvių pinigai, ne tik pensijų fondų. Diskutuoja Verslo angelų fondų valdytoja Daiva Rakauskaitė, „INVL“ portfel...

Šiek tiek daugiau nei penktadalis elektros vartotojų gyventojų už kilovatvalandę moka daugiau nei 24 centus. Ir sako nesuprantantys, kur ta išgirtoji rinkos liberalizavimo nauda. Negana to, daliai žmonių, kurie elektros kainą užsifiksavę porai metų, sutartys baigiasi ir nauja kaina jau bus didesnė. Kada ateis tas metas, kai bus galima sakyti, kad elektros tiekimo rinkos liberalizavimas išties pala...

Beveik pusmetį kiekvieną mėnesį žmonės perka vis mažiau. Ir maisto, ir ne maisto prekių. Kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvą jau apima vartojimo krizė. Ką tai reiškia visai ekonomikai ir kiekvienam dirbančiam žmogui? Diskutuoja „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Ved. Irma Janauskaitė

Nei pandemija, nei energetinė krizė nesustabdė Europos komisijos. Diena, kai ji priims sprendimą, ką daryti su 1 ct ir 2 ct, artėja. Beliko sulaukti naujausios gyventojų nuomonės: ar jiems šios smulkiausios monetos – pinigas ar tik vargas. Prekybininkai sako, pirkėjai naujovei kol kas nepasiruošę. Diskutuoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė ir Pr...

Nekilnojamojo turto vystytojai skelbia, kad vidutinė naujos statybos butų kaina per rugpjūtį smuktelėjo. Bet sako, tai jokiu būdu nereiškia būsto brangymečio pabaigos. Tačiau sandorių rinkoje – jau mažiau, veiksmas sulėtėjo net pajūryje. Mažuosiuose miestuose ir gyvenvietėse ir kainos, ir norinčiųjų pirkti bei parduoti nepalyginamai mažiau nei didmiesčiuose, bet ten ant prekystalio žemės ūkio pask...

Įmonėms – egzistencinis klausimas. Daugybė verslų sako, kad gyvuoti tapo sunkiau nei per pandemiją – tiek pabrango elektra ir dujos. Skelbiama apie veiklos stabdymus, išaugusį bankrotų skaičių. Neabejojama – į Lietuvą atkeliauja recesija. Bet registruotas nedarbas vasarą buvo mažesnis nei prieš metus. Dalis ekonomistų sako, būtent situacija darbo rinkoje signalizuoja apie Lietuvos ekonomikos būklę...

Augantis pasipiktinimas bankais: pelnus žeriasi, o klientui – jokios pagarbos. Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvoje kasmet šimtai ginčų dėl prastai atliktų darbų, ir jų skaičius auga. Defektų padaugėjo, nes, kai visi stato, skuba, dirbti ėmė ir neprofesionalai – meistrais tapo bet kas. Vis dėlto Statybininkų atstovas sako, norint sumažinti broko, reikia dviejų dalykų: kad visas Lietuvoje parduodamas būstas būtų ne su daline apdaila, o visiškai įrengtas, ir kad dirbti tokius darbus galėtų tik tie, kas...

Pensijų fondų turtas nuvažiavo žemyn, finansų rinkose – nepastovumas, o infliacija perkopė 20 proc. Pinigai netenka vertės ir apie tai, kas bus toliau, jau svarsto net ir tie, kas neturi gausių santaupų, o atsidėję tūkstantį ar du tūkstančius eurų. Ekspertai sako, jokia investicija dabartinės infliacijos neaplenks, bet visi sutaria, kad brangymetis – proga apskritai revizuoti savo finansus. Diskut...

Viešiesiems pirkimams valstybė kasmet išleidžia 5–6 mlrd. eurų. Jau beveik pusmetis, kai Rusijos ir Baltarusijos verslas prie šių pinigų neturėtų prieiti. Bet ir teisininkai, ir verslo bendruomenė sako, ambicingas tikslas neveikia. Jau planuojami pakeitimai. Diskutuoja Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, advokatas Karolis Kačerauskas ir...

„Linava“ skelbia, kad jau dabar tūkstančiai vilkikų stovi tušti, užuot vežę krovinius. Priežastis – nėra vairuotojų. Netrukus jų trūkumas bus kritinis – reikės 30 tūkst. vairuotojų. Vežėjai ragina Vyriausybę lengvinti darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių procedūras. Kur tie vairuotojai dingsta? Ar kažkas iš esmės ne taip su visu transporto sektoriumi? Ar bėda ne jis, o jaunimo nenoras vairuoti su...

Europos centrinis bankas praėjusią savaitę žengė dešimtmečio žingsnį – padidino bazines palūkanų normas. Ar tai reiškia, kad indėlių turėtojai Lietuvoje jau gali džiūgauti – pagaliau pradės gauti labiau pastebimas, labiau apčiuopiamas palūkanas už tai, kad laiko savo pinigus banke ar kredito unijoje? Kada įvyks tai, ko nebuvo nuo praėjusios finansų krizės? Indėlių suma Lietuvoje – 20 mlrd. eurų. D...

Atidėti gyventojų ir įmonių mokėjimai pasiekė rekordą – 14,45 mlrd. eurų. Ir tai tik per tris šių metų mėnesius. Kas kam už ką laiku nesusimoka, kokios to pasekmės? Ekonomistai sako, tai - signalas ne tik apie verslo ir gyventojų finansinius sunkumus, bet ir apie artėjančią ekonominę krizę. Laidos svečiai: Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Pramonininkų konfed...

Pavalgyti tapo brangiau, nei apsirengti. Bet tekstilės ir drabužių pramonės vis tiek priskirtos prie tų, kurioms prognozuojama daugiausia rizikų. Ką tai reiškia gamintojams ir pardavėjams, diskutuoja rizikos valdymo bendrovės „Coface“ direktorius Baltijos šalims Mindaugas Sventickas, SBA bendrovės „Utenos trikotažas“ valdybos pirmininkė Dovilė Tamoševičienė ir mažmeninės drabužių prekybos grupės „...

NT savininkų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Bet tais savininkais iki šiol visada buvo gyventojai. Tačiau dabar Lietuvoje – nauja tendencija. Būstą sparčiai perka įmonės. Kodėl jos tą daro, atsakymo ieško Lietuvos bankas. Kokią įtaką tai turės visai NT rinkai ir ką pakeis naujo būsto norintiems fiziniams asmenims? Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direkto...

EK siekia apibrėžti, kada darbas per skaitmenines platformas turėtų būti prilygintas darbo santykiams. Sąlygas numatytų direktyva. Pagal ją, pavyzdžiui, keleivių pavežėjai ar maisto kurjeriai gali būti prilyginti samdomiems darbuotojams ir, užuot dirbę individualiai, su platforma turėtų sudaryti darbo sutartis. Dirbančiųjų „Uber“, „Bolt“, „Wolt“ ir pan. platformose padaugėjo per pandemiją. Visoje...