Aukso amžius

Prasidėjęs šildymo sezonas pradėjo tuštinti kaip niekad užpildytas dujų saugyklas Europoje. Gamtinės dujos rinkose kainuoja daug pigiau nei per piką. Bet atplukdomos į Lietuvą suskystintosios – brangesnės nei tos, kurios atiteka vamzdynu. Kaip tai veikia gyventojus, verslus? Kiek dujos visiems atsieis kitąmet? Diskutuoja Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė, „Amber Grid“ vadovas Nemunas Bik...

Gruodis – mėnuo, kai dauguma žmonių gauna daugiau pinigų nei kitais mėnesiais. Daug kam išmokami du atlyginimai (už lapkritį ir gruodį), kai kam – dvi išmokos. Bet specialistai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka abu atlyginimus gauti gruodį. Kuriems verta, kuriems ne? Kodėl išvis Lietuvoje įsitvirtinusi tokia algų mokėjimo praktika? Ir ar tai neužprogramuoja ekonomikos sąstingio sausį ir vasarį?...

Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas sako, kad rinkos reguliuotojo tvirtinami elektros persiuntimo dieniniai ir naktiniai tarifai nesikeičia nuo sovietinių laikų, o dabar šis apmokestinimas jau galėtų būti išmanesnis. Tai ar galėtų, koks konkrečiai turėtų būti ir kaip tai keistų galutinę elektros kainą žmonėms? Diskutuoja: energetikos vicemistrė Inga Žilienė, Energetikos reg...

Prieš 5 m. Konkurencijos taryba paskelbė, kad 26 vairavimo mokyklos Vilniuje, Kaune ir Jurbarke tarpusavyje buvo sudariusios kartelinį susitarimą. Tai reiškia, kad tie, kas mokėsi vairuoti, o tai – tūkstančiai žmonių, turbūt permokėjo už paslaugas. Dabar jiems yra galimybė susigrąžinti bent dalį pinigų. Vartotojų aljansas kviečia visus jungtis prie vieno bendro ieškinio. Ber ar verta kolektyviai k...

Šiemet vėl imti leisti per porą metų primiršti Vyriausybės taupymo lakštai. Dabartinis platinimas – ketvirtas ir baigsis lygiai po savaitės. Per pirmas tris šių popierių emisijas gyventojai šaliai paskolino 137 mln. eurų. Bet kaskart – vis po mažiau. Kodėl? Ar tokių investuotojų skaičius Lietuvoje ribotas, ar palūkanos už lakštus per menkai patrauklios? Vyriausybė neketina sustoti, tiesiogiai iš g...

Mokesčiui už žemę susimokėti lieka savaitė. Žemės sklypų Lietuvoje – 2,5 mln. Žemės savininkų – 1,07 mln. Ne ūkininkai sako, kad žemės mokestis jiems padidėjo procentais. Ūkininkai sako, dalyje regionų žemės mokestis išaugo dvigubai ir net trigubai. Kodėl? Kiek dar didės? Kiek verta visa žemė Lietuvoje? Diskutuoja Mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Ali...

Piniginis priedas prie algos, papildomas sveikatos draudimas, įmonių renginiai darbuotojams, kiti vadinamieji bonusai. O dabar dar ir sportas – yra sakančių, kad darbe labai svarbu turėti sąlygas pasimankštinti, pajudėti, galbūt net su apmokėtu treneriu. Ko nori patys dirbantieji ir ar tikrai geriau kas nors vis papildomo, užuot tiesiog apčiuopiamai padidinta alga, kad žmogus pats nusipirktų tai,...

Pagalbą pirmą būstą su paskola perkantiems ar jau turintiems žmonėms Lenkija jau teikia – dalį išaugusių palūkanų dengia iš biudžeto. Latvija svarsto naštą žmonėms lengvinti ne biudžeto pinigais, o bankų sąskaita. Įvairių įsigaliojusių iniciatyvų, kaip paremti paskolų turėtojus, yra dar bent keturiose šalyse. Ar Lietuva gali sekti kurios nors pavyzdžiu? Argumentai „už“ ir „prieš“, diskutuoja Bankų...

Bent 200 tūkst. Lietuvos gyventojų vėl artėja pasirinkimo akimirka. Metų pabaigoje baigiasi jų turimas fiksuotos kainos planas su elektros tiekėju. Tai ir vėl galvosūkis, kaip neprašauti. Lietuva praėjusią savaitę elektros pasigamino rekordiškai daug – 74 proc. viso šalyje sunaudojamo kiekio. Bet elektros kaina ūgtelėjo. Kaip ji keisis toliau? Diskutuoja Energetikos reguliavimo tarybos primininkas...

ES imasi to, ką ir žadėjo, – kurti fondą, kurio pinigai turėtų išlaikyti verslą Europoje, neleisti nutekėti investicijoms ir kuris būtų atsvara Kinijos ir JAV subsidijų politikai. Kas tas naujas Suverenumo fondas? Ar netrukus visur skambės „Pirk prekę europietišką, nepirk kiniškos ir amerikietiškos“? Ir kas iš viso šito darbdaviams ir darbuotojams Lietuvoje? Laidos svečiai: profesinės sąjungos „So...

Ketvirti metai nuo pandemijos, kuri visus, ką tik įmanoma, išvarė dirbti nuotoliu. Bet dabar darbdaviai vienas po kito darbuotojus jau varo atgal į biurus. Priežastis – našumas krinta, žmonės be socialinių ryšių vienišėja, dalis jaunimo darbo rinkoje startavo nuotoliu ir kitokios rutinos nežino, įmonės vidinė politika praranda prasmę. Užsienyje jau girdima svarstymų, kad dirbantys nuotoliu ir dirb...

Įdomi veikla, geros pajamos, o ir kasdien nuo 8 val. iki 17 val. dirbti nereikia. Taip kartais suprantamas valdybų darbas. Valdybų narių Lietuvoje – dešimtys tūkstančių. Bet kas, jeigu valdybos sprendimas lemia verslo bankrotą? Kodėl valstybės įmonių valdybos kartais tiesiog išvaikomos? Laidos svečiai: „Ilaw Lextal“ partnerė, advokatė Džiuginta Balčiūnė, SBA grupės Verslo kontrolės vadovė, „Utenos...

Ved. Irma Janauskaitė

Įmonių, kuriose yra vienas darbuotojas, „Sodros“ duomenimis, užpernai Lietuvoje buvo daugiau nei 33 tūkst., pernai – daugiau nei 35 tūkst., šiemet – daugiau nei 36 tūkst. Tokios įmonės gali statyti privačius dangoraižius, gali laimėti milijoninius valstybinius konkursus, gali vystyti bet kokį verslą. Bet ar tai problema? Diskutuoja: Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, P...

Vasarą Austrijos kancleris iškėlė siūlymą – Konstitucijoje įtvirtinti teisę naudoti grynuosius pinigus. Jis sako, to reikia, nes žmones pasiekia prieštaringa informacija, kad grynųjų, kaip mokėjimo priemonės, gali nelikti. O grynieji Austrijoje, kaip ir kaimyninėje Vokietijoje, paplitę. Grynųjų apsauga įstatymu – populizmas ar puiki idėja? Ir kaip suvienodinti grynųjų naudojimą planuoja EK? Svečia...

Dešimtys Lietuvos įmonių remia iniciatyvą, pavadintą „41 proc. mažiau naftos“. Atsinaujinančių išteklių verslas nori, kad Seimas įstatymu įtvirtintų konkretų tikslą – kad 2030 m. iš naftos gaminamo benzino ir dyzelino sunaudojimas būtų sumažėjęs kone perpus. Degalinių tinklų savininkai sako, idėja graži, bet neįgyvendinama. Ar vienų siekis atsikratyti iškastinio kuro, kas yra nafta, reiškia, kad p...

Kūryba, iš kurios gyvenama. Bet daugelis menininkų dirba pagal individualios veiklos pažymą. Kiek menininkas šiais laikais yra verslininkas? Ir kiek jį gali paliesti mokesčių reforma? Svečiai: Šiaulių Angelo muziejaus įkūrėjas Rytis Milkintas ir kūrybininkė, reklamos ir komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė. Ved. Irma Janauskaitė

Aklavietė. Taip verslo atstovai sako apie pustrečių metų galiojantį reikalavimą, kuris asociacijas bei jų vadovus prilygino lobistams. Vieni lobistais registravosi patys, kaip fiziniai asmenys. Kiti lobistais registravo savo atstovaujamą organizaciją. Tačiau tiesa esą ta, kad jau nebeaišku, kaip teikti idėjas, pastabas, siūlymus teisės aktams, kai iškart esi laikomas įtartinu, turi teisintis, numa...

Statybos yra tai, kas lėmė ekonomikos augimą antrąjį šių metų ketvirtį. Tą paskelbė statistikai. Bet ekonomistai sako, augo ne būsto statybos, o visos kitos, kur vyrauja valstybės biudžeto ir ES pinigai. Taigi, kas statoma? Ką tai rodo? Ir kas apskritai vyksta nekilnojamojo turto rinkoje? Svečiai: NT rinkos analitikas, „RealData“ vadovas, ekonomistas Arnoldas Antanavičius ir „Newsec“ strateginės a...

Verslas sako, ombudsmenas būtų tarpininkas, kuris pagelbėtų, kai iš niekur kitur pagalbos nėra. Galėtų įsikišti įpusėjus ar net pasibaigus teismams ir taip apginti verslininką. Norą turėti ombudsmeną galbūt lemia ir tai, kad verslas Lietuvoje pralaimi didžiąją dalį mokestinių ginčų. Kad, anot verslo, yra mažai arba visai neišklausomas rengiant teisės aktus. Bet ar lemta tokiai tarnybai atsirasti L...

Kas septintas suaugęs žmogus Lietuvoje turi skolų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti skolos išskaičiavimo iš minimalios algos tvarką. Antstoliai, vartojimo kreditų teikėjų, kitų kreditorių atstovai tam prieštarauja. Jie sako: bandoma sukurti socializmą, kai skolininkų skolas galiausiai padengs visa visuomene, o dalis žmonių iš viso negalės gauti kredito. Svečiai: Antstolių revi...

Minimali alga 2025 m. gali būti nustatoma visai kitaip nei dabar – skaičiuojant jos dydį, gali būti įtraukiamas našumo kriterijus. Apie tai kalba ir ES direktyva, kuri Lietuvoje turėtų įsigalioti kitąmet lapkritį. Kad našumas atsirastų minimalios algos nustatymo formulėje, siekia darbdaviai. Bet ar darbuotojams tai būtų į naudą? Diskutuoja Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina M...

Praėjusią savaitę pristatyta Analitinės informacijos biblioteka. Kitaip tariant, nuo šiol internete galima rasti viską, ką tik užsakė ar naujai užsakys valdžios institucijos, valstybės įmonės. Be pirktų studijų, tyrimų, analizių, taip pat viešinamos auditų išvados, ataskaitos. Platformą įgyvendinusieji sako: norima, kad visas valdžios sektorius matytų, kokia analizė jau yra bei naudotųsi ja, užuot...

Nors pastarosiomis dienomis lietaus tai vienur, tai kitur yra, ūkininkai sako, kad situacijos iš esmės tai nekeičia – sausros padariniai bus ne tik žemės ūkiui, bet ir visam maisto sektoriui. Žemės ūkio ministro teigimu, įtakos maisto kainoms sausra neturės. Bet ar įmanoma, kad pirkėjai niekaip nepajustų skurdesnio derliaus? O būtent tokį prognozuoja dalis ekonomistų. Anot jų, dėl sausros prastėja...

Netikėtai šovusi idėja, užvaldžiusi visas mintis. Arba kažkur nusižiūrėtas panašus sumanymas. Arba įgyvendinta tai, ko trūko, ko niekas nesiūlė. Arba pomėgis, tapęs pragyvenimo pajamomis. Kasmet Lietuvoje įregistruojama tūkstančiai naujų verslų. Ir dalis jų, atrodo, nebūdingi Lietuvai. Apie netradicinius, neįprastus verslus šįkart laidoje. Kaip rasti pirkėją naujokams veiklos pradžioje ir kaip nep...