Aukso amžius

Porą mėnesių Lietuvoje skamba istorija, kai vienas žmogus neva pralošė dešimtis milijonų ne savų eurų, o savo vadovautų juridinių asmenų. Ir štai jau kyla siūlymų, kaip išvengti tokių atvejų, pvz., uždrausti įmonių vadovams ir finansininkams dalyvauti azartiniuose lošimuose. Teisininko teigimu, aukštesni standartai būtų pareiškimas ir verslo partneriams, kad įmonė patikima. Bet ar realu įgyvendint...

Artėja pokytis gyventojams, verslui, valstybės institucijoms – privalomai teks pasikeisti dešimtmečius naudojamą telefono numerių kodą. Neliks 8, jį pakeis 0 arba +370. Nepasikeitus kontaktų, nuo 2025 m. kovo tiesiog bus neįmanoma prisiskambinti. Laidos svečiai: Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės patarėjas Darijus Mickus, ISM vadovų magistrantūros projektų valdym...

Vienas iš elektros tiekėjų bendrovė „Enefit“ nuo kovo įveda 2 eurų abonentinį mokestį tiems, kas turi neterminuotas sutartis, o kaina susieta su biržos kaina. Abonentiniai mokesčiai jau yra ir dalyje „Enefit“ fiksuotos kainos sutarčių, taip pat bus visose naujose nuo kovo. Ar abonentinius mokesčius įves visi tiekėjai visoms sutartims? Diskutuoja „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna, Vartotojų aljanso...

Lenkijos, tada Vokietijos, vėl Lenkijos, o dabar Taivano bankai minimi tarp tų, kurie domisi Lietuvos bankų sektoriumi. Lietuvos banko valdybos narys S. Krėpšta sako, kad mūsų šalies bankų sektorius – išskirtinai pelningas, ir tai vilioja galimus rinkos naujokus. Anot jo, šiemet galima tikėtis bent vieno naujo banko Lietuvoje, o galbūt ir dviejų. Bet naujokų žadėta ir pernai. Tad ar verta puoselėt...

Prasideda diskusijos, kiek ir iš kur papildomai gauti pinigų gynybai. Šiandien apie tai kalba Valstybės gynimo taryba. Kitą savaitę – partijos, verslas ir profsąjungos. Taigi, kas turėtų gynybai susimesti – visi ar, pvz., tik didžiausios, pelningiausios įmonės? Diskutuoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-...

Į darbą ir iš jo įmonės automobiliu važiuojantys žmonės jau turės už tai susimokėti mokesčius. To nebuvo niekada. Bet VMI keliones įmonių transportu nuo gruodžio vidurio ėmė vertinti kaip keliones asmeniniais tikslais. Kodėl? Ir ką tai duos? Diskutuoja Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis, platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas G...

Plastikines nuolaidų, arba kitaip lojalumo, korteles siūlo daugelis prekybos tinklų, vaistinių, degalinių, kavinių, knygynų, įvairių kitokių prekių ir paslaugų pardavėjai. Tų kortelių – milijonai. Ir net išmanieji, naujoviški sprendimai neišstūmė jų iš mūsų gyvenimo. Taigi, prieš du dešimtmečius Lietuvoje atsiradusios nuolaidų kortelės apsipirkimą palengvina ar apsunkina? Ir ar tikrai duoda apčiuo...

Ekonomistai sociologai sako, kad šiemet – pirmi metai, kai iš darbo rinkos daugiau žmonių pasitrauks, negu į ją naujai ateis. Bet į pensiją vyrai ir moterys šiemet išeis vėliau nei pernai. O jeigu norės turėti būtinąjį stažą, dirbti visi šiemet turės ilgiau. Bet ar galės dėl sveikatos? Išvis kur link juda Lietuvos darbo rinka? Diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka...

Tai viena, tai kita savivaldybė vis pasidžiaugia, kad į jos teritoriją persikėlė keli ar keliasdešimt naujakurių. Iš didmiesčių į miestelius keliasi ir šeimos, ir pensijos sulaukę žmonės, kurie per brangiai atsieinantį būstą parduoda ir renkasi pigesnį pragyvenimo lygį gamtos apsupty. Ką rodo tendencija iš didesnio į mažesnį? Ar tai – išsigelbėjimas regionams? Ir kodėl atvykėlius ne visi vietiniai...

Prasidėjęs šildymo sezonas pradėjo tuštinti kaip niekad užpildytas dujų saugyklas Europoje. Gamtinės dujos rinkose kainuoja daug pigiau nei per piką. Bet atplukdomos į Lietuvą suskystintosios – brangesnės nei tos, kurios atiteka vamzdynu. Kaip tai veikia gyventojus, verslus? Kiek dujos visiems atsieis kitąmet? Diskutuoja Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė, „Amber Grid“ vadovas Nemunas Bik...

Gruodis – mėnuo, kai dauguma žmonių gauna daugiau pinigų nei kitais mėnesiais. Daug kam išmokami du atlyginimai (už lapkritį ir gruodį), kai kam – dvi išmokos. Bet specialistai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka abu atlyginimus gauti gruodį. Kuriems verta, kuriems ne? Kodėl išvis Lietuvoje įsitvirtinusi tokia algų mokėjimo praktika? Ir ar tai neužprogramuoja ekonomikos sąstingio sausį ir vasarį?...

Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas sako, kad rinkos reguliuotojo tvirtinami elektros persiuntimo dieniniai ir naktiniai tarifai nesikeičia nuo sovietinių laikų, o dabar šis apmokestinimas jau galėtų būti išmanesnis. Tai ar galėtų, koks konkrečiai turėtų būti ir kaip tai keistų galutinę elektros kainą žmonėms? Diskutuoja: energetikos vicemistrė Inga Žilienė, Energetikos reg...

Prieš 5 m. Konkurencijos taryba paskelbė, kad 26 vairavimo mokyklos Vilniuje, Kaune ir Jurbarke tarpusavyje buvo sudariusios kartelinį susitarimą. Tai reiškia, kad tie, kas mokėsi vairuoti, o tai – tūkstančiai žmonių, turbūt permokėjo už paslaugas. Dabar jiems yra galimybė susigrąžinti bent dalį pinigų. Vartotojų aljansas kviečia visus jungtis prie vieno bendro ieškinio. Ber ar verta kolektyviai k...

Šiemet vėl imti leisti per porą metų primiršti Vyriausybės taupymo lakštai. Dabartinis platinimas – ketvirtas ir baigsis lygiai po savaitės. Per pirmas tris šių popierių emisijas gyventojai šaliai paskolino 137 mln. eurų. Bet kaskart – vis po mažiau. Kodėl? Ar tokių investuotojų skaičius Lietuvoje ribotas, ar palūkanos už lakštus per menkai patrauklios? Vyriausybė neketina sustoti, tiesiogiai iš g...

Mokesčiui už žemę susimokėti lieka savaitė. Žemės sklypų Lietuvoje – 2,5 mln. Žemės savininkų – 1,07 mln. Ne ūkininkai sako, kad žemės mokestis jiems padidėjo procentais. Ūkininkai sako, dalyje regionų žemės mokestis išaugo dvigubai ir net trigubai. Kodėl? Kiek dar didės? Kiek verta visa žemė Lietuvoje? Diskutuoja Mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Ali...

Piniginis priedas prie algos, papildomas sveikatos draudimas, įmonių renginiai darbuotojams, kiti vadinamieji bonusai. O dabar dar ir sportas – yra sakančių, kad darbe labai svarbu turėti sąlygas pasimankštinti, pajudėti, galbūt net su apmokėtu treneriu. Ko nori patys dirbantieji ir ar tikrai geriau kas nors vis papildomo, užuot tiesiog apčiuopiamai padidinta alga, kad žmogus pats nusipirktų tai,...

Pagalbą pirmą būstą su paskola perkantiems ar jau turintiems žmonėms Lenkija jau teikia – dalį išaugusių palūkanų dengia iš biudžeto. Latvija svarsto naštą žmonėms lengvinti ne biudžeto pinigais, o bankų sąskaita. Įvairių įsigaliojusių iniciatyvų, kaip paremti paskolų turėtojus, yra dar bent keturiose šalyse. Ar Lietuva gali sekti kurios nors pavyzdžiu? Argumentai „už“ ir „prieš“, diskutuoja Bankų...

Bent 200 tūkst. Lietuvos gyventojų vėl artėja pasirinkimo akimirka. Metų pabaigoje baigiasi jų turimas fiksuotos kainos planas su elektros tiekėju. Tai ir vėl galvosūkis, kaip neprašauti. Lietuva praėjusią savaitę elektros pasigamino rekordiškai daug – 74 proc. viso šalyje sunaudojamo kiekio. Bet elektros kaina ūgtelėjo. Kaip ji keisis toliau? Diskutuoja Energetikos reguliavimo tarybos primininkas...

ES imasi to, ką ir žadėjo, – kurti fondą, kurio pinigai turėtų išlaikyti verslą Europoje, neleisti nutekėti investicijoms ir kuris būtų atsvara Kinijos ir JAV subsidijų politikai. Kas tas naujas Suverenumo fondas? Ar netrukus visur skambės „Pirk prekę europietišką, nepirk kiniškos ir amerikietiškos“? Ir kas iš viso šito darbdaviams ir darbuotojams Lietuvoje? Laidos svečiai: profesinės sąjungos „So...

Ketvirti metai nuo pandemijos, kuri visus, ką tik įmanoma, išvarė dirbti nuotoliu. Bet dabar darbdaviai vienas po kito darbuotojus jau varo atgal į biurus. Priežastis – našumas krinta, žmonės be socialinių ryšių vienišėja, dalis jaunimo darbo rinkoje startavo nuotoliu ir kitokios rutinos nežino, įmonės vidinė politika praranda prasmę. Užsienyje jau girdima svarstymų, kad dirbantys nuotoliu ir dirb...

Įdomi veikla, geros pajamos, o ir kasdien nuo 8 val. iki 17 val. dirbti nereikia. Taip kartais suprantamas valdybų darbas. Valdybų narių Lietuvoje – dešimtys tūkstančių. Bet kas, jeigu valdybos sprendimas lemia verslo bankrotą? Kodėl valstybės įmonių valdybos kartais tiesiog išvaikomos? Laidos svečiai: „Ilaw Lextal“ partnerė, advokatė Džiuginta Balčiūnė, SBA grupės Verslo kontrolės vadovė, „Utenos...

Ved. Irma Janauskaitė

Įmonių, kuriose yra vienas darbuotojas, „Sodros“ duomenimis, užpernai Lietuvoje buvo daugiau nei 33 tūkst., pernai – daugiau nei 35 tūkst., šiemet – daugiau nei 36 tūkst. Tokios įmonės gali statyti privačius dangoraižius, gali laimėti milijoninius valstybinius konkursus, gali vystyti bet kokį verslą. Bet ar tai problema? Diskutuoja: Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, P...

Vasarą Austrijos kancleris iškėlė siūlymą – Konstitucijoje įtvirtinti teisę naudoti grynuosius pinigus. Jis sako, to reikia, nes žmones pasiekia prieštaringa informacija, kad grynųjų, kaip mokėjimo priemonės, gali nelikti. O grynieji Austrijoje, kaip ir kaimyninėje Vokietijoje, paplitę. Grynųjų apsauga įstatymu – populizmas ar puiki idėja? Ir kaip suvienodinti grynųjų naudojimą planuoja EK? Svečia...

Dešimtys Lietuvos įmonių remia iniciatyvą, pavadintą „41 proc. mažiau naftos“. Atsinaujinančių išteklių verslas nori, kad Seimas įstatymu įtvirtintų konkretų tikslą – kad 2030 m. iš naftos gaminamo benzino ir dyzelino sunaudojimas būtų sumažėjęs kone perpus. Degalinių tinklų savininkai sako, idėja graži, bet neįgyvendinama. Ar vienų siekis atsikratyti iškastinio kuro, kas yra nafta, reiškia, kad p...