Atrask Lietuvą

Pažvelgus į Lietuvos žemėlapį, Dieveniškių kraštas atrodo tarsi pusiasalis, įsiterpęs į kaimyninę valstybę. Dieveniškių ir Poškonių seniūnijas beveik iš visų pusių supa Baltarusijos teritorija. Vietiniai mėgsta legendą, kurioje kalbama apie Stalino pypkę. Dar 1939 m. Maskvoje braižant Lietuvai grąžintinas Vilniaus krašto dalies sienas, ant žemėlapio gulėjusi paties Stalino pypkė. Niekas neišdrįso...

Švenčionių kraštas turtingas Dauguvos ir Žeimenos upių moreninės takoskyros kraštovaizdžiu, gamtine ekosistema bei kultūros paveldo vertybėmis. Sirvėtos regioninis parkas pristato Švenčionių aukštumą, kurią suformavo didžiulis paskutinysis Nemuno ledynmetis. Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro direktorė Romualda Baranauskienė, vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška ir vyr. ekologė Tatjana I...

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras kviečia daugiau sužinoti apie saugomą teritoriją, joje esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, susipažinti su maršrutais ir pan. Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta ap...

Salantai įsikūrę abipus Salanto upės, prie Kretingos, Platelių, Plungės ir Skuodo kryžkelės. Senovėje miestelis vadinosi Skilandžiais, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1565 m. Šiandien miestelyje tvarkomas dvaro parkas, likęs iš tų laikų, kai Salantus valdė žinoma Žemaitijos bajorų giminė Gorskiai. Norima dvaro parką kuo greičiau atverti lankytojams.

Siekiant išsaugoti šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje Minijos-Salanto-Erlos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, buvo įsteigtas Salantų regioninis parkas. Jį pristato daugiau kaip 210 kultūros paveldo objektų. Šįkart kviečia gražiai sutvarkytas ir lankytojų laukiantis Kartenos piliakalnis. Kartu su Kretingos savivaldybės, Salantų regi...

Po Žalgirio mūšio Veliuona tapo svarbiu Žemaitijos centru, kuriame būta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, ir vienos iš Žemaitijos seniūnijų. Neatsitiktinai Veliuonoje įsteigta ir viena pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. O piliakalniai mena didingus praeities laikus. Veliuoniškiai didžiuojasi Gedimino kapo kalnu, Junigedos pilimi, Pilaitėmis, kryžiuočių pilimi. Tai vis mitais ir legendomis apipint...

Belvederis – kaimas Jurbarko rajone, netoli Seredžiaus. Lietuvos didikų Burbų giminės atstovas Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba 1830–1840 m. pastatė puošnų itališko stiliaus dvarą. Pagal savininko norą ir skonį bei tuo metu Europoje vyravusią madą manoma jį suprojektavo italų architektas Pietro de Rossi. Lietuvoje tokių pastatų nedaug. Nuo Nemuno link rūmų veda 60 m aukščio 365 pakopų laipta...

Seredžius nuo seno garsėja vaizdingomis apylinkėmis, Dubysos ir Nemuno santaka, romėniška lietuvių kilmės legenda, bylojančia apie Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria įstabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Sako, kad atvykęs Palemonas čia sukūrė Lietuvą ir ėmęs ją valdyti. Seredžiaus miestelis švenčia 720-tąsias metines. Ta proga Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis ir Seredžiaus Stas...

Panemunės, Gelgaudų, Vytėnų pilis – toli gražu ne visi vardai, kuriais per 400 gyvavimo metų ji buvo vadinama. Seniausias žinomas vardas – Panemunės pilis. Pasikeitus savininkams, ji buvo vadinama Gelgaudų pilimi, o po 1831 m. sukilimo, apleista ir be tikrojo šeimininko, ilgai vadinta tiesiog Zamkumi, vėliau pradėta ją vadinti Vytėnų pilimi. Paslaptingas pastatas apaugo legendomis. Trečiosios kart...

„Aš dar jaunystėje pradėjau domėtis istorija. Vilniaus senamiesčio gatvėmis galėčiau vaikščioti paromis“, – sako stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus. Nuo Šv. Dvasios cerkvės ir stačiatikių vienuolyno iki Šv. Paraskevės parapijos, kur klebonauja kunigas V. Mockus. Pakeliui prisiminsime svarbesnes stačiatikiams vietas Vilniuje.

Vilniaus kankinių relikvijos ilsisi Vilniaus šerdyje, šalia Aušros vartų esančioje Šv. Dvasios cerkvėje. Iš viso pasaulio atvyksta piligrimai, tikėdamiesi stebuklo, pamatyti daugelį amžių neirstančius trijų kankinių palaikus. „Dvasininkams ir tikintiesiems net nekyla mintis dėl stebuklo tikrumo, tikėjimas visada su mumis“, – sako stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus ir kviečia aplankyti Šv. Dvasio...

„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“). Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galin...

Jau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus pirmą kartą surengė vyskupas Benediktas Vaina. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi...

XIX a. Vilnijos krašto poetas, dramaturgas ir publicistas Vladislovas Sirokomlė dar prieš 150 metų rašė: „Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė gėda, kai svetimais kraštais domimasi labiau negu savuoju“. Neries regioninio parko specialistai Audronė Žičkutė ir Saulius Pupininkas tikina, kad Dūkštų kraštovaizdžio draustinio perlas yra Dūkštų pažintinis pėsčiųjų takas. Keliau...

Neries regioninio parko darbuotojai deda daug pastangų, kviesdami Lietuvos gyventojus ir svečius aplankyti nuostabaus grožio unikalias gamtos ir kultūros paveldo vietas bei objektus Vilniaus rajone. Netrukus Dūkštų ąžuolynas pasitiks atsinaujinęs šimto ąžuoliukų giraite, kurią, besigerėdami bundančiu pavasariu, nuklotu sužaliavusiu plukių kilimu, sodins taip pat ir lankytojai. Karmazinų, Buivydų p...

Karaimai – mažiausia Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. XIV a. pab. Vytautas pasiekė Krymo pusiasalį ir po pergalės mūšio su Aukso orda į Lietuvą atsivežė apie 400 karaimų šeimų. Jos buvo apgyvendintos Trakuose, vėliau karaimų gyvenvietės įsikūrė šiaurės Lietuvoje. Trakuose dalis karaimų ėjo pilių sargybą, kita dalis vertėsi žemdirbyste, prekyba ir amatais. Karaimams dar labiau įsitvirtinti...

Tragiškus XX a. Lietuvos įvykius mena Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, esantis Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Puošnus klasicizmo stiliaus architektūros ansamblis Neries pakrantėje iki XX a. vidurio garsėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių. Deja, sovietinės okupacijos metais nacionalizuota dvaro teritorija tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. K...

„Kalba turi didžiulę kūrybinę galią, ji pati save kuria ir mums yra padovanota. Ji nėra baigtinė, ji – begalinė. Mes siekiame Kalbos muziejuje, įkurtame Lietuvių kalbos institute, atskleisti ir parodyti lietuvių kalbos fenomeną“, – sako dr. Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ tikslas yra patraukliai ir šiuolaikiškai perteikti visuomenei naujausia...

Pačiame Vilniaus centre, S. Daukanto a. 1, po Šv. Kryžiaus bažnyčia, trykšta šaltinis, menantis vienuolių pranciškonų atėjimą į Lietuvą. Daug kas jį laiko stebuklingu. Tačiau Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos sesuo Onutė mano kitaip: „Šaltinis jokių stebuklingų galių neturi. Ne vanduo esminis dalykas, gydo tikėjimas. Žmogus atėjęs prisiliečia prie vandens,...

„Vilniuje yra Valdovų rūmai, Nacionalinė dailės galerija, istoriniai ir kultūros centrai, kuriais galima didžiuotis. Tačiau Vilnius neturi savo miesto istorijos muziejaus. Mūsų tikslas – per penkerius metus parengti ekspozicijas, supažindinančias su miesto technine, pramonine, industrijos raidos istorija“, – sako dešimtmetį švenčiančio Energetikos ir technikos muziejaus direktorė Rasa Augutytė. Ši...

Nuo smuklės iki muziejaus. Šiandien Šv. Mykolo g. 12 įsikūręs Baltijos gintaro meno muziejus kviečia lankytojus ne tik apžiūrėti originaliai ir meistriškai pateiktą Baltijos gintaro susidarymo istoriją, bet ir susipažinti su paveldu, XVII a. architektūros ypatumais, nusileisti į renesanso stiliaus rūsį ir pajusti senovės Vilniaus dvasią. Baltijos gintaro meno centro savininko Kazimiero Mizgirio už...

„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsi...

Neseniai viena iš Medininkų pilies menių pasipildė 13 kvadratinių metrų dydžio tapytojo prof. Giedriaus Kazimierėno paveikslu „Rūstybės diena“. Anot tapytojo, mūsų istorija tokia didinga, kad į mažus formatus ji netelpa: „Džiaugiuosi, kad prieš dešimt metų pradėjęs domėtis Lietuvos istorija, savo potyrius sugebėjau perkelti į drobes ir dabar esu laimingas menininkas“. Be to, kad pamatėme paveikslą...

„Žmogui reikia tiesiogiai bendrauti su žirgais, jais domėtis. Tik pažinus žirgus, atsiranda jiems meilė. Net sunkaus charakterio vaikus galima perauklėti, leidžiant jiems rūpintis žirgais. Kaip tai padaryti? Tiesiog atvažiuokite, parodysiu, papasakosiu, išmokysiu jodinėti, su vėjeliu rogėmis praskriesime miško keliukais, supažindinsiu su istorine Žiga, kuri kojas mirkė Juodojoje jūroje, kanopomis...

„Vilniuje yra gyvenančių žmonių, kurie dar nėra pravėrę Signatarų namų durų. O ir atvykę iš kitur kažkodėl nedrįsta užeiti. Gal galvoja, kad jie skirti tik šventėms ir politikams?“, – svarsto Signatarų namų gidė Sandra Germanavičiūtė. Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Per t...