Atrask Lietuvą

Anot Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovo Vidmanto Laurinavičiaus, pabuvę modernioje muziejaus aplinkoje, tikrai įgysite vertingų žinių. Mažoje patalpoje Vilniaus centre per du aukštus išsidėsčiusiose penkiose salėse galima susipažinti su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Lankytoja...

„Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų, buvai ir būsi grožių grožis krašto“, – eilėmis prabyla Aukštadvario poetas Valentinas Vytautas Navickas. Aukštadvario miškingame, kalvotame, ežeringame kraštovaizdyje yra per šimtą gamtos ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų. Aukščiausiose Dzūkų aukštumų kalvose tėkmę pradeda Verknės ir Strėvos upės. Pratakūs aukštupiai jungia 43 ežerus. Tik Aukštadvario...

Nauja ekspozicija Lankytojų centre „Aukštadvaris – Karališkojo vieškelio kryžkelė“ kviečia apsilankyti ir susipažinti su Aukštadvario regioninio parko saugomos teritorijos gamtos ypatumais ir kultūriniais lobiais. Trakuose atidaryta didžiausia šalyje čiuožykla po atviru dangumi. Aukštadvario regioninio parko Lankytojų centro atidarytoje ekspozicijoje „Aukštadvaris – Karališkasis vieškelio kryžkelė...

Lentvario parapijos klebonas Gintaras Petronis džiaugiasi matydamas parapijos ateitį: kuriasi naujakuriai, tuokiasi jaunimas, gimsta vaikai, parapija auga. Lietuvos žmonės ir svečiai atranda XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklą – Lentvario bažnyčią. Lentvario parapijos klebonas G. Petronis kviečia užsukti į bažnyčią, jei ne pasimelsti, tai bent apžiūrėti interjerą, pasigrožėti dekoru,...

Lentvarį atrandame iš naujo. Traukos objektu tampa bažnyčia – vertingas XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, taip pat XIX–XX a. sandūroje Lentvario dvaras bei parkas, priklausęs grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Šiandien Lentvario parkas specialistų laikomas vienu brandžiausių prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andre kūriniu. Nors Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas sako, k...

Vienos seniausių Lietuvos vaistinių istorija siekia 150 metų. Viskas prasidėjo XIX a., kai provizoriaus Fiodoro Geldnerio įsteigta vaistinė, susidūrusi su sunkumais, buvo nupirkta vietos kunigo farmacijos amato išmokusiam sūnėnui Vincentui Aleksandravičiui. Maskvoje įgijęs žinių, V. Aleksandravičius grįžo į Lietuvą ir Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone, pradėjo dirbti vaistininku. Vėliau tėvo pė...

Pasak istorikų, Viekšnių gyvenvietė buvusi jau XIII a. XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis ir dvaras, kurį valdė Sapiegų ir Gorskių giminės. Dešiniajame Ventos krante, sukant į Viekšnius, iš tolo matyti 1953 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurią pašventino žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Kaip ir kuo šiandien gyvena viekšniškiai? Kaip sutiko šventes? Po mies...

„Aš nemanau, kad gražiai apdorotas metalas pjautųsi su gamta, medžiu ar akmeniu. Tačiau kiekvienas kūrinys turi atrasti savo vietą ir erdvę“, – sako meninės kalvystės kūrėjas Česlovas Pečetauskas. Česlovas Pečetauskas, ketvirtos kartos kalvis, gyvena ir kuria Mažeikų rajone, Viekšnių miestelyje. Dar ant masyvaus priekalo metalą „kalbino“ jo prosenelis, senelis ir tėvas. Gal todėl šiandien metalas...

Jadvyga Balvočiūtė, žinoma žolininkė provizorė, sako, kad gamta – pilna vaistų. Tik reikia juos mokėti atpažinti, prisirinkti ir panaudoti pagal paskirtį. Deja, retas kuris žino gerą receptą nuo ligos. Mažeikų rajone, Viekšnių valsčiuje, Gyvolių kaime prie Virvytės ir Ventos santakos, gimusi Jadvyga Balvočiūtė nuo pat vaikystės domėjosi augalais, iš savo senelės gavo pirmąsias liaudies medicinos ž...

„Važinėdami po svečias šalis ne kartą esame lankęsi nepaprastai gyvuose ir patraukliuose muziejuose. Vėliau pagalvojome, kodėl mes neturime vaikams, jų tėvams, seneliams ir draugams skirto žaislų ir žaidimų muziejaus. Tokiu edukaciniu kultūros centru didžiuojasi bene kiekvienas Europos miestas“, – sako Žaislų muziejaus įkūrėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai. Brandinta mintis virto realyb...

Vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas Anykščių apylinkėse jaunimo švenčiamas kumeliuko krikštynas taip aprašė: „Iš žirnių, aguonų, kanapių ir medaus kaimo mergos suruošdavo specialų patiekalą „čvilkinį“, išvirdavo „arielkos“ su medumi ir, pasikvietę bernus, švęsdavo.“ Dar senovės graikai ir romėnai žirgams statė mauzoliejus, jų atvaizdus kalė monetose. Aleksandras Makedonietis, mirus mylimam žirg...

Mokslas teigia, kad žmogus žirgą prisijaukino dar akmens amžiuje, prieš kokius 5000 metų. Prisijaukinusios žirgą, indoeuropietiškos kilties tautos lengvai pasklido po Eurazijos platybes. Ypatinga žirgo reikšmė ir mūsų tautos istorijoje. Netoli Anykščių, Niūronių kaime, įsikūręs vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus. Jame eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, arklio gadynės transporto prie...

„Gali tik stebėtis, kaip per pastaruosius metus keičiasi Anykščiai. Tradiciškai šis miestas traukia literatūros kultūros židiniais, muziejų gausa. Tačiau jau keletą metų juntamas poreikis kultūrinį turizmą jungti su pramogomis. Ir mes jau turime ką pasiūlyti“, – sako TIC direktorius Rimantas Sereičikas. Anykščių geležinkelio stotis skaičiuoja šimtmetį. Jame įsikūrusi Siauruko muziejaus ekspozicija...

„Gal ir suprato Brisius, kodėl tasai žmogus jį užmušė, tik nebegalėjo suprasti, kodėl tekinom nuo jo pabėgo: juk jisai, mirdamas, tik kojas norėjo jam paskutinį kartą palaižyti...“ Niūronių kaime iš Biliūnų sodybos teišlikusi tik gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, trumpus sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Leipcigo, Ciuricho, Zakopanės. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo...

„Anykščiuose kultūrinio turizmo pradininku laikomas Antanas Vienuolis-Žukauskas. Būtent jis 1927 m. atvėrė Antano Baranausko klėtelės, pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus, duris, rūpinosi Jono Biliūno palaikų pervežimu iš Zakopanės į gimtinę, tapo pirmuoju ekskursijų po kraštą organizatoriumi, pirmųjų tekstų įvairiuose leidiniuose publikuotoju ir pan.“, – sako Antano Baranausko ir Antano Vien...

Kavarsko mieste trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, vandeniu pripildantis šalia esantį 3 m gylio betoninį baseiną. Vanduo baseine net vasarą būna tik apie 6–8 laipsnius šilumos. Pasakojama, kad šaltinio vanduo grąžina jaunystę. Kaip yra tikrovėje? Keliausime į Kavarską. Aplankysime Šventosios upės užtvanką, mažąją Kavarsko hidroelektrinę, lankysimės Pienionių dvare, paskanausime kulinarinio pav...

Salantų kraštas nuo seno garsėja ne tik daktaro Vaclovo Intos akmenų muziejumi ir parku. Garsėja ir Šauklių riedulynu, dar kitaip vadinamu Šauklių kadagynu arba tundra. Kodėl tundra? Todėl, kad Lietuvos rūšinė augalų sudėtis mažame riedulyno gabalėlyje primena šiaurinė tundrą. Salantų regioninio parko ekologė Asta Bagočienė papasakos apie augalus ir gyvūnus Šauklių kadagyne, pakvies laidos klausyt...

Mosėdis – viena seniausių Žemaičių žemės gyvenviečių, kurios vardas pirmą kartą minimas 1253 m. Kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose. Apie Mosėdį yra daug didelių, įvairių formų ir spalvų akmenų. Rieduliais nukloti ištisi plotai. Senieji žemaičiai manydavo, kad tie įvairių formų rieduliai – suakmenėję žmonės, kuriuos jie vadindavo mokais (mokytojais). Anot senųjų vietos g...

Tai unikalus muziejus ir parkas, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14 ha slėnyje. Akmenų parko slėnyje yra akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija. Kalnelyje – akmeninių skulptūrų skveras. Muziejuje, įsikūrusiame 200 metų vandens malūne, nemažai yra uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, iškasenų, mineral...

Kai XVI a. pradžioje Vilniui iškilo rimtas pavojus, Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras nusprendė statyti gynybinius įtvirtinimus. Kai patys miestiečiai kreipėsi į valdovą, prašydami leidimo statyti Vilniaus gynybinę sieną, abejonių neliko. Pats Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila apjojo miestą ir pažymėjo gynybinės sienos, vartų ir bokštų statybos vietas, ten, kur buvo...

„Archeologo svarbiausias uždavinys yra pasiimti istorinę informaciją, kuri glūdi po žeme. O norint pamatyti tai, kas yra virš žemės, nebūtina būti archeologu“, – sako archeologas dr. Kęstutis Katalynas. Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus gynybinės sienos tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vi...

Būtent Vilkaviškyje 1812 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas surengė kariuomenės paradą ir paskelbė atsišaukimą pulti Rusiją. Pasakojama, kad laimėjus karą, karvedys žadėjęs Vilkaviškį paversti mažuoju Paryžiumi. Faktas, kad Napoleonas Vilkaviškyje buvo apsistojęs keletą dienų, anot vilkaviškiečių, svarbus ne tik jiems, bet ir visam pasauliui. Net Levas Tolstojus savo knygose yra tai paminėjęs....

Kelias Kaunas–Jurbarkas gerai žinomas tiems, kas domisi Lietuvos istorija, vertina kraštovaizdį ir miklina kojas vaikščiodami pažintiniais takais. Vingiuojant palei žilą Nemuną atsiveria neišpasakyto grožio vaizdai, pilys ir rūmai, piliakalniai ir bažnytkaimiai bei kitos senovės istorijos kultūros, gamtinės vertybės, menančios praeitus laikus. Su laida užsuksime į Raudondvario ir Jurbarko dvarus....

Privačiame Smalininkų senovinės technikos muziejuje jau yra sukaupta 22 tūkstančiai eksponatų. Tai ne tik ūkį, buitį, amatus, technikos raidą atspindintys eksponatai ir kita senovinė technika, bet taip pat vertingi dokumentai, knygos ir kiti daiktai. Muziejus žinomas tūkstančiams lankytojų, tarp jų specialistams iš kitų šalių. Kas traukia užsukti į šį gyvybingą muziejų? Gal ne tik eksponatų gausa...

Jei kas nors mūsų paklaustų, ar teko kada sutikti škudes - senąsias baltiškąsias avis - daugelis tik pečiais gūžtelėtų. Šioms iš tremties sugrįžtančioms avims ir skirsime pirmąją laidos "Atrask Lietuvą" dalį. Apie tai pasakoja Baltijos labdaros fono "Heifer" prezidentas Arūnas Svitojus, Saldutiškių dvaro valdytojas, auginantis baltiškąsias škudes. Antroje laidos dalyje lankysimės Auštadvaryje, po...