Atrask Lietuvą

„Jeigu kas nors pasakytų, kad Gelgaudiškio dvaras buvo užkampyje, stipriai apsiriktų. Po 1900 m. rekonstrukcijos, jame buvo liftas, elektra, kanalizacija, vandentiekis ir telefonas“, – vienu įkvėpimu to meto dvaro privalumus vardija Gelgaudiškio kultūros centro administratorė Diana Šležienė.

Gelgaudiškio dvaras yra Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jį sudaro rūmai, ūkiniai pastatai ir angliško stiliaus parkas, apipintas įvairiausiomis legendomis. Bevaikštant parko takais nutinka patys netikėčiausi dalykai. Gelgaudiškio dvaro parke ketureilė sidabrinių klevų alėja kerta į Nemuną nukreiptus rūmus iš pietų pusės...

„Žvėrinčius nėra zoologijos sodas. Praėjo laikai, kai žvėrys buvo laikomi narvuose. Dabar reikia aptvarų ir erdvės, jiems suteikti tokią laisvę, kad žvėrys nesuprastų, kur iš tikrųjų gyvena. Į mus anapus tvoros žiūrėtų taip, tarsi mes būtume zoologijos sodo gyventojai“, – sako žvėrinčiaus medinčius Petras Dabrišius. Telšių urėdijos Eigirdžių girininkijoje Laukstėnų miške traukos objektu tapo „Žvėr...

LRT radijo išrinktas 2013-ųjų „Metų žmogus“ – keliautojas ir orientacininkas Algimantas Jucevičius Naujųjų metų išvakarėse vilniečius pakvietė į naktinį žygį. Atsisveikinti su senaisiais metais nuspręsta Žemuosiuose Paneriuose. Kodėl pasirinktas naktinis maršrutas – Žemieji Paneriai? Gal todėl, kad išlikusi senojo kelio Vilnius-Kaunas atkarpa, kuri saugoma visuomenės ir valstybės kaip paminklas, m...

Sako, kad padavimais ir istorijomis apipintas svieto lygintojas Tadas Blinda su plėšikų gauja veikė Telšių apskrityje. Žmonės prisigalvoja nebūtų dalykų, pavyzdžiui, kad Blinda terorizavo Biržuvėnų dvaro ponus Gorskius. Tačiau mitai lieka mitais, o šiandien Biržuvėnų dvaro sodyba keliasi naujam gyvenimui. Joje vyksta įvairūs edukaciniai renginiai, skirti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Biržuvėnų d...

Molėtų rajono pakraštyje, Virintos upelio dešiniajame krante, prie Alantos upelio žiočių, įsikūręs nesvietiško grožio miestelis Alanta, seniau vadintas Alunta. Manoma, kad nuo Alantos upelio ir kildinamas miestelio pavadinimas. Bet gal ir ne. Tas vardas galėjo kilti ir nuo alaus pavadinimo, kurį žmonės nuo seno mokėjo daryti. Nuo to laiko, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis A...

Geležinkelių aistruolių judėjimas yra populiarus tiek Vokietijoje, tiek Anglijoje, tiek kitose Vakarų šalyse. Per keliones domimasi geležinkelio istorija, riedmenimis, industriniu paveldu. Geležinkelių aistruoliams labai svarbios profesionalios fotosesijos, kurių metu traukinys gali būti net stumdomas pirmyn atgal. Gaudant unikalias akimirkas, stengiamasi geležinkeliais nuriedėti kuo daugiau kilom...

Balsiai – tai nuostabioje gamtoje, gražiame Vilniaus krašte, įsikūręs modernus gyvenamųjų namų rajonas. Jį supa trys piliakalniai, Verkių regioninis parkas, Žalieji ežerai, Neris, Europos parkas. Pasitikdama Lietuvos tūkstantmetį, Balsių bendruomenė kartu su menininkais pradėjo kurti Balsių mitologinį parką. „Tikimės, jog ateities kartoms bus paliktas kultūros paveldas, kurio pradžią įgyvendinome...

Nedaug kas žino apie karaliaus Mindaugo laikus menantį Rėkučių gynybinį įtvirtinimą, esantį Švenčionių rajone, Pakretuonės miške, tarp Žeimenio ir Vajuonio ežerų, įeinantį į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją. Kažkada Nalšios žemės valdovai jį skyrė kovai su raitelius. Tuometinę gynybinę sistemą sudarė piliakalniai ir natūralios gamtinės kliūtys – ežerai, kalnagūbriai, upės. Taip nusidriek...

„Sveiki atvykę į senosios baltų genties lopšį“, – tokiais žodžiais pasitinka Nalšios visuomeninio muziejaus padalinio muziejininkė Viktorija Lapėnienė. Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos buvusios gyvenvietės, siekiančios 4-5 tūkstančius metų. Taigi Reškutėnų teritorija aprėpia ankstyvuosius amžius, kada formavosi baltų gentys ir čia apsigyve...

Kėdainiai garsėja ąžuolais, ąžuolynais ir medelynais, kuriuose auginami ir klonuojami ąžuolai. Didžiausioje Lietuvoje Lančiūnavos girininkijoje esančioje plantacijoje auga palikuonys – skiepai. Anot miškų urėdo Juozo Girino, toje plantacijoje sukauptas pačių geriausių Lietuvoje ąžuolų genofondas. Kodėl klonuojami senoliai ąžuolai? Pavyzdžiui, seniausias Lietuvoje Stelmužės ąžuolas nyksta. Tačiau j...

Jeigu pasiilgote kepamos duonos kvapo, vėjo malūno bildesio, būtinai apsilankykite Žaliūkių malūnininko sodyboje. Čia būsite sutikti šeimininkės, kuri iškeps kvapnios, natūraliai subrandintos naminės duonelės, pavaišins pyragu. Prisėdę prie karštos krosnies, už balta staltiese užtiesto stalo, išgirsite pasakojimą apie nelengvą duonos kelią, pašmaikštavimų, receptų ir patarimų. Didžioji Šiaulių mie...

Šį kartą vykstame į Kauno IV fortą, pereisime Dubravos apyrubės rezervato pažintiniu taku. Vedžioja ir pasakoja Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė, vyriausiasis specialistas Giedrius Vaivilavičius.

Ar žinote, kad žmones, kurie gimė Kauno marių dugne, vadina „dugniečiais“? Jie šiandien yra gerbiami, apie juos ir jų gyvenimą renkama medžiaga, prisiminimai, nuotraukos, užrašinėjamos dainos. „Kaip gimsta žmogus, taip ir Kauno marios gimė per devynis mėnesius“, – sako Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Prieš statant Kauno hidroelektrinę, užtvenkiant Nemuną, į aukštesnes v...

„Čia apsilankęs, jautiesi lyg paslaptingoje legendoje. Vaizduotėje atgimsta ledynų pašvaistės, neįžengiamos sengirių paunksmės, smilkstančios alkos, tiltai per ežero gelmes“, – rašė Česlovas Kudaba. Žemaitijos nacionaliniame parke gyvena žemaičiai, išsaugoję savo tarmę, charakterio ypatumus, papročius, tradicines šventes, amatus. Ypač garsėja Užgavėnėmis. Plateliuose, dvaro arklidėje, įkurtas pirm...

Žemaitijos nacionaliniame parke duris atvėręs unikalus ir vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus iš karto tapo lankomas turistų. Viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse įkurtos ekspozicijos mena 1963–1978 m., kada keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis, buvo nutaik...

Krekenavos regioninio parko simbolis – europinis stumbras. Pašilių stumbryne, gyvuojančiame daugiau kaip 40 m., atkurta kadaise Lietuvoje gyvenusių ir išnykusių stumbrų populiacija. Pats parkas yra Vidurio Lietuvos žemumoje, Nevėžio lygumoje. Vyraujantys žemėvaizdžiai – molingos lygumos ir upių slėniai. Tad nenuostabu, kad Krekenavoje gyvenusį Maironį kūrybai įkvėpė supantis gamtos grožis, jos ram...

Šiauliai turi istorinį kultūros centrą, atveriantį lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir Europos kultūros paveldą – Chaimo Frenkelio vilą. Joje esančiose ekspozicijose „Provincijos dvaras“ ir „Provincijos miestas“ (XIX–XX a.) tarp eksponatų yra netikėtų, unikalumu pribloškiančių meno rinkinių. Po Chaimo Frenkelio vilą vedžioja ir pasakoja Šiaulių muziejaus „Aušra“ darbuotoja Irina Kubilienė. Pavy...

Valaktėliuose kunigavęs Juozas Tumas-Vaižgantas mėgdavo lankytis svirne Ustronėje, ilsėtis antrajame aukšte, rašyti. Šiame vienkiemyje buvo sukurti „Aukštaičių vaizdeliai“, kurie pateko į literatūrinį kūrinį „Pragiedruliai“. Į Valaktėlius Vaižgantas buvo nublokštas caro valdžios už nepaklusnumą. Tačiau čia gyvendamas kunigas ir rašytojas neatsisakė savo idėjų, bendradarbiavo su knygnešių draugija,...

Prieš keliolika metų Utenos rajone, Saldutiškio seniūnijoje, Indubakių kaime, kino režisieriaus ir operatoriaus Petro Abukevičiaus sodyboje įrengtuose voljeruose gyveno keliolika vilkų. Čia žymus gamtos mylėtojas filmavo plėšrius žvėris. Šiandien vilkai staugia toliau, už ežero miškuose, o sodyboje režisieriaus ir operatoriaus sūnus Ramūnas Abukevičius yra įkūręs Vilko muziejų. Kasmet už geriausią...

Dusia, Metelys ir Obelija tyvuliuoja Lazdijų rajone. Šie nuostabūs Sūduvos aukštumos ežerai – didžiausi Metelių regioniniame parke ir užima ketvirtadalį parko teritorijos. Tai – vieni švariausių ir tinkamiausių poilsiui vandens telkiniai, kurių apylinkės, kraštovaizdis, kultūros paveldo vertybės, savita augalija ir gyvūnija vasarą ir žiemą traukia lankytojus. Metelių regioniniame parke įrengti try...

Metelių regioninis parkas saugo didžiuosius pietų Lietuvos ežerus, įdubusius Sūduvos aukštumoje. Dusią, Metelį ir Obeliją supa plačios terasos, pirmykščio ežero atbraidai, paežerių smėlingos kopos, plokščiakalvės. Šiame nuostabiame gamtos kampelyje iki šiol užregistruota apie 1700 augalų ir gyvūnų rūšių, iš kurių net 108 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Rugsėjo 1-osios proga Metelių regionini...

„Keliaujančiam Nemunu į Balbieriškį užsukti nebūtina, bet į skardį, kuris iškyla kairėje stačia 40 metrų siena, neįkopti nevalia. Reginys toks, kokio iki šiol dar nepatyrei! Nematęs Nemuno nuo Balbieriškio šlaitų, dar negali girtis matęs mūsų upių tėvą“ (Č. Kudaba). Šįkart mūsų laukia pažintis su Nemuno kilpomis, Vytauto ir Punios piliakalniais, Balbieriškio atodanga, didžiausiu Lietuvoje maumedyn...

Į Nemuno kilpų regioninį parką galima atvykti gerai įrengtais krašto keliais automobiliu, dviračiu arba plaukiant Nemunu nuo Punios iki Birštono. O pasižvalgyti po Nemuno vingius, šilus ir kaimus – skrendant ar sklandant. Pociūnų aerodrome mus pasitinka vadovas, Kauno apskrities aviacijos sporto klubo direktorius ir Lietuvos sklandymo federacijos pirmininkas Vytautas Sabeckis. Jis prisimena aerodr...

400 m. dramatišką istoriją saugantys Norviliškių renesansiniai vienuolyno rūmai mena turtingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį. Istoriniuose šaltiniuose žinios apie Norviliškes sutinkamos XVI a. pabaigoje. Pirmasis rūmų savininkas ir statytojas buvo Vaitiekus Šorcas, kilęs iš Rytprūsių. Vėliau su žmona Dorota Zienovičiūtė įsigijęs daugelį valdų Ašmenos paviete. Dieveniškių istorinis reg...