Atrask Lietuvą

„Iš vaikystės išlikę iki sielos gelmių mieli prisiminimai, kai pieva atrodė kaip miškas, o senelio klėtis – kaip paslaptinga stebuklų šalis. Skiedrų kalnai, nebaigtų spintų ir kitų baldų labirintai, o ką jau kalbėti apie kvapus. Tas šviežio medžio kvapas, pasklidęs erdvėje, lydi iki šiol. Gaila, kad senelio savarankiški baldininkystės mokslai truko neilgai. Jis, vienas pirmųjų Lietuvos savanorių,...

Panemunių regioninio parko lankytojų centre Jurbarko rajone Šilinės kaime atidaryta nauja moderni ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, kurioje galima susipažinti su panemunės gamta ir žmonių gyvensenos būdu. Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas negali atsidžiaugti: „Lankytojai ir turistai užsukę į mūsų lankytojų centrą, kuris įsikūręs buvusioje smuklėje, neskuba išeit...

Vos du kilometrai nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante, lankytojus kviečia Pakruojo dvaro respublika. Tikrai būtent taip. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios klasicistinio stiliaus dvaro aplinkoje jautiesi tarsi patekęs į legendų ir mitų apgaubtą teritoriją. Didžiausio Lietuvoje išlikusio dvaro pastatai, pavyzdžiui, užeiga, spirito, alaus darykla – kviečia susipažinti su ne tokią jau sena dv...

Molėtų rajone netoli Asvejos ežero įsikūręs Dubingių žirgynas skirtas ne sportui, o laisvalaikiui ir pramogoms. Todėl nereikia stebėtis įkurtu mini zoologijos sodu. Akį traukia auginami taurieji elniai, danieliai ir muflonai, alpakos, poniai ir mini arkliukai bei ožkiukai, avys, stručiai, povai, triušiai ir įvairių veislių vištos. Ežere plauko muskusinės antys ir juodosios gulbės. Dubingių žirgyne...

Žymus archeologas Liudvikas Kšivickis 1903 m. apie slaptą akmenų kelią po vandeniu – Sietuvos kūlgrindą, savo rankraščiuose yra rašęs: „Pasakojo man apie šią Sietuvą stebuklų stebuklus: kelias šis išgrįstas po vandeniu, akmenys esą plokšti ir dideli kaip stalas, galima važiuoti ketvertu greta sukinkytų arklių. Bet jei šiek tiek kryptelėsi į šoną, tai brinktelėtumei su visu vežimu į tokią gilumą, i...

Geriausiai Žemaičių aukštumos kraštovaizdžio savitumą apibūdino geografo prof. Česlovo Kudabos žodžiai: „Deja, nėra tokio aukščio, nuo kurio visą kalvotąją Žemaitiją galima būtų iš karto apžvelgti. Nebent nuo vaizduotės sparno... Tada ji visa panaši į milžinišką piliakalnį. Aukštą kalvotą jo viršūnę su Medvėgaliu, Girgždūte, Šatrija juosia žemesnis pylimas. Tarp viršūnės ir pylimo tyvuliuoja Lūkst...

„Lietuvoje dar labai retos ekskursijos su žirgais pradedantiesiems. Dažniausiai reikalaujama bent minimalių jojimo pagrindų. Mudu su vyru Pauliumi nusprendėme padėti žmonėms labiau pažinti žirgus, juos pamilti ir puikiai praleisti laiką gamtoje, jodinėjant Nemuno kilpų regioniniame parke“, – pasakoja žirgų trenerė, sportininkė Tatjana Gavrilčik. Žirgynas „Žygiai žirgais“ yra Prienų rajone Naravų k...

Kurortinis miestas Birštonas įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko centre. Vien tik jo apylinkėse yra 25 šaltiniai, apipinti apie vandens sugrąžintą jaunystę ir sveikatą bylojančiomis legendomis. Tačiau Birštonas garsėja ne tik gydomaisiais mineraliniais vandenimis, bet ir istorija. Dar 1382 metais Kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose aptinkamas pirmasis šios vietovės paminėjimas kaip „sodyba pr...

Žaliūkių malūnininko sodybą – etnokultūros, tradicinių papročių ir edukacijos centrą – supa Šiaulių miestas. Čia galima apžiūrėti restauruotą Žaliūkių vėjo malūną su autentiška grūdų malimo įranga, atstatytą malūnininko trobą. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedami edukaciniai užsiėmimai, bendraujama su lankytojais. Restauruotas vė...

Dubingių piliavietė yra Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, prie Asvejos ežero. Tai didelis, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio, pusiasalis – kalva, kažkada buvusi sala. Šioje piliavietėje tebėra išlikę buvusių XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai. Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m., aprašant Livonijos ordino puolimą. Arc...

Su ortodoksų kunigu Vitalijumi Mockumi keliaujame po Lietuvą – tiek stačiatikiams, tiek katalikams šventas vietas. Šalia Kauno autobusų stoties Ramybės parko pietinėje dalyje lankytojus kviečia Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soboras ir šalia pastatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Diakonas Konstantinas Pankrašovas rodo šiuo metu sobore saugomą Surdegio Dievo Motinos ikoną, kuri traukia m...

Šv. Paraskevos ortodoksų bažnyčios Vilniuje kunigas Vitalijus Mockus vienintelis Lietuvoje šventas mišias laiko lietuvių kalba. Kaskart skamba jo tariami žodžiai: „Už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą“. Kaskart meldžiamasi ir už Lietuvos kariuomenę. V. Mockus yra lietuvis, tačiau išpažįstą ortodoksų religiją. Jis mano, kad skirtumai tarp ortodoksų ir katalikų religijų turėtų išnykti, nes šaknys tos...

Chaimo Frenkelio vila paskelbta kultūros paminklu. Ją globoja Šiaulių „Aušros“ muziejus. Viloje atidarytos nuolat veikiančios parodos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“, taktilinė ekspozicija „Daiktai, kurie kalba“ ir kt. Šiuo metu Ch. Frenkelio vila vis labiau tampa Šiaulių miesto istoriniu kultūros centru, atveriančiu lankytojams daugiasluoksnį Lietu...

Šokoladas ėmė populiarėti tik XIX a. antroje pusėje, kai buvo pradėtas gaminti masiškai. Taip šokoladas tapo ne tik turtuolių prabangiu gėrimu, o virto visiems prieinamu tikru gardėsiu. Antano Gricevičiaus mintis dar prieš šimtą metų nedideliame mediniame name Šiauliuose įrengti karamelės virimo katilą nebuvo kažkas nauja, tačiau prisidėjo prie lietuviškų šokoladinių saldainių formavimosi tradicij...

„Džiaugiamės, kad Tarptautinėje Bolonijos knygų mugėje vykusiuose pasaulio vaikų muziejų rinkimuose patekome į geriausiųjų pasaulio vaikų muziejų dešimtuką. Esame jaunas, vaikų juoku ir klegesiu skambantis muziejus. Toks įvertinimas parodė, kad einame teisingu keliu, kaip tai daro kiti Europos miestai“, – mintimis dalijasi vienintelio Lietuvoje žaislų muziejaus Vilniuje įkūrėjas archeologas dr. Po...

Jurbarko rajone Skirsnemunės seniūnijoje Šilinės kaime XVIII a. pabaigoje veikė smuklė. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius. Daugelio įvykių liudininke teko būti šiai užeigai. Šiuo metu smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija. Netrukus visus pakvies lankytojų centro ekspozicija „Gyvenimas prie Nemuno“. Nemunas visada maitino, šildė ir rengė pane...

Ar žinote, kur yra vienintelė Lietuvoje vandens gatvė, istorinis architektūrinis paminklas? Pasirodo ši unikali gatvė vinguriuoja vaizdingame Plokščių miestelyje, Šakių rajone, nusidriekusiame kairėje Nemuno pusėje, buvusių Veliuonos ir Skirsnemunės girių sandūroje. Kažkada girias skyrė Vaiguvos upelis, dabar per miestelio vidurį tekantis į Nemuną. Ir kaip galvą besuktum, tenka su automobiliu iš n...

„Medžioti išmokau iš senelio ir tėvo, – pokalbį pradeda vienas žinomiausių Lietuvoje medžiotojų, medžioklės trofėjų ekspertas, selekcininkas ir lektorius, tarptautinio safario klubo narys Antanas Truskauskas, – mano visas gyvenimas praleistas gamtoje su žvėrimis ne tik Lietuvos miškuose, bet ir penkiuose žemynuose. Turiu sukaupęs daugiau kaip tūkstantį trofėjų, kuriuos dovanoju Molėtų rajono saviv...

„Lietuvoje gyvenančiam žmogui reikia labiau pažinti mišką. Kai jį pažįsti, supranti, kokia brangi ši žemė. Jeigu dar pamiškėje pasodini medį, iškeli inkilą, pasistatai namuką, tai iš tos Lietuvos niekur nesinori dingti“, – mintimis prie naktinio laužo dalijasi Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis. Anot JAV Jeilio universiteto mokslininkų, Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe...

Žemaičiai Plateliuose sako: „Je tori sveikatas ėr okatas, ėlga nemėslėjės, spausk i Platelius! Nesėgailiesi ėr bieduos netoriesi“. Nors Užgavėnės Plateliuose yra miestelio bendruomenės šventė, atvykusieji taip pat kviečiami ne spoksoti ar vėpsoti, o triukšmingai dalyvauti, pabūti persirengėliais, varyti žiemą iš kiekvieno kiemo ir taip puoselėti unikalią žemaitiškąją Užgavėnių tradiciją. Kur slypi...

Kairėje Nemuno pusėje Šakių rajone įsikūrusio Gelgaudiškio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų šnekta priskiriama vakarų aukštaičiams veliuoniškiams. Tačiau dešiniame upės krante gyvenantys jurbarkiškiai juos vadino liocais. Mat šie geriau gyvenę ir nešioję kepures su snapeliais, nuo kurių pavadinimo ir gavę šią pravardę. Atsikirsdami liocai kaimynus Jurbarko krašte vadinę karnavyžiais, nes ši...

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija savo gyvavimo laikotarpiu pateikia mums įdomų faktą. Kai visa Europa ginklavosi kalaviju prieš musulmonus, tuomet išmintingi Lietuvos vadovai su meile ir svetingumu kvietėsi į savo valdas totorius, kurie, klostantis įvairioms aplinkybėms, buvo priversti išvykti iš savo gimtinės ir laisva valia apsigyventi Lietuvoje“, – rašė turkų filologas prof. A. Muc...

Anot Indrės Daujotienės, įsivaizduoti savo gyvenimą be šunų būtų sunku: „Visa ko pradžia buvo žirgai, po to sodyba netoli Kernavės miestelio, po to... Kai su vyru pravėrę duris pamatėme mažuliuką mėlynakį Sibiro haskį, nuosprendis buvo pasirašytas. Tik va, ieškojome sargo sodybai, o teko patiems šunį saugoti. Praėjo nemažai laiko, kol perpratome jų charakterio ypatumus, atskyrėme, kuo Sibiro haski...

Kadaise Vokietijos kaizeris varžėsi su Rusijos imperijos caru, kurios balsas Europoje bus svarbesnis... Ir nutarė Rusijos caras apsupti mūsų miestą galingais įtvirtinimais, ir tapo Kaunas viena didžiausių Rusijos imperijų tvirtovių... Kauno fortai tebestovi ir dabar. Sako, kad pats įdomiausias – septintasis. Šiandien XIX a. pabaigos mūrinis įtvirtinimas lankytojus pasitinka didingais pylimais, sut...

Nuo Lietuvos valstybės kūrimosi pradžios XIII a. iki 1990 m. visuomenės švietimo raida vystėsi ant krikščioniškosios Europos pamatų. Lietuvos mokykla nuėjo unikalų kelią, palikdama įspaudus tiek pedagogikos, tiek švietimo srityse. Tokio tipo muziejus turi daugelis šalių. Kiekvienai iš jų per amžių amžius švietimo sistemose teko susidurti su sunkumais ir savaip juos spręsti. Todėl visai nekeista, k...