Atrask Lietuvą

Dieveniškių apylinkės yra rytinėje Šalčininkų rajono dalyje, siaurame Lietuvos pasienio kyšulyje, kurį supa Baltarusijos žemė. Čia vertingos likusios baltiškosios, dzūkiškosios ir aukštaitiškosios etnokultūros liekanos, civilizacijos mažai paliestas kraštovaizdis su unikaliu, šiam kraštui būdingu gatvinių kaimų išdėstymu, etnografinėmis sodybomis, gausiais archeologiniais objektais. Po Dieveniškių...

Viename ežeringiausių Molėtų rajono krašte Mindūnų gyvenvietėje įkurtas Ežerų žvejybos muziejus kviečia užsukti tiek vasarą, tiek žiemą. Karšta liepos vasara vilioja Ežerų švente, šaltas žiemos vasaris – didžiule Žiemos žūkle. Kai susirenka į vieną krūvą žinomi krašto žvejai, žuvienės virėjai, žuvų rūkytojai, kulinarinio paveldo žinovai, amatininkai, tai neabejoji Lietuvą esančia žuvų šalimi. Tik...

Molėtų krašte Videniškių miestelyje prie Siesarties upės stovi vienuolynas, kuriame kažkada būta Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų Augustinų ordino centro. Būtent iš Videniškių vienuolyno buvo valdomi kitų valstybių vienuoliai – Baltieji Augustinai. Šiandien galime pasidžiaugti išlikusia didžiausia vienuolyno vertybe – aštuoniomis iš dešimties portretinėmis freskomis. Taip pat įspūdinga Mol...

Molėtų raj. Mindūnų kaime atidarytas Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus traukia lankytojus ir visų Lietuvos pakraščių. Norite egzotikos, prašau, atvykite. Net penkiuose žemynuose sumedžioti trofėjai kelia nuostabą: liūtas, dramblys, raganosis, leopardas ir kt. A. Truskauskas juokauja: „Išmaišiau įvairius pasaulio kraštus, bet Antarktidoje neteko būti. Pingvinų juk nemedžiosi.“ Profesi...

Šiandien Salakas yra didžiausias Zarasų rajojo seniūnijos centras, neseniai atšventęs 500 metų jubiliejų. Miesteliui privilegijos buvo suteiktos dar 1713 m. Tuo metu veikė malūnas, sūrinė, alaus darykla. Apylinkėse garsėjo staliai, mokėję ir namus statyti, ir baldus dirbti, taip pat važių meistrai, tinklų mezgėjai, milo ir veltinių vėlėjai. Iš verslų svarbiausi buvo žvejyba ir miško darbai. Salako...

Gražutės regioninis parkas – tai Baltijos aukštumų ledyninės praeities geoparkas. Tirpdami ledynai suformavo išskirtinį reljefą: ištisus kalnagūbrius, pavienes morenines kalvas, ežerus, vingiuotas upes. Išskirtinis Gražutės regioninio parko bruožas – malonus keliaujančio akiai miškingas ežerų kraštovaizdis. Gražutės regioninis parkas įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos...

Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia. Švenčionėlių miškų urėdijos miškininkai kviečia pasivaikščioto po Labanoro girią, užsukti į Kiauneliškio ir Girutiškio gamtinius rezervatus, pamatyti Labanoro regioninio parko si...

Veisiejų miesto istorinę dalį sudaro regioninio parko urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII–XIX a. aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka. XVIII a. buvusio dvaro fligelis yra vienas seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Dvaro rūmus miestelyje pastatė Mykolas Masalskis. Čia jis įkūrė parką – vieną seniaus...

Valdovas Žygimantas Augustas 1560 metais prie Lazdijos upelio paskyrė žemės miestui įkurti. Nuo upelio vardo kilo ir jo pavadinimas. Taip prasidėjo ilga Lazdijų kelionė per istorijos šimtmečius. Beveik visą sovietmetį Lazdijai buvo ramus provincijos pakraštys. Tik atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus Europos sienoms, miestelis pradėjo klestėti, tapo vartais į Europą. Su laida apsilankysime nesenia...

Pramogų ir poilsio nebūna per daug. Jau antrus metus Lietuvos vandens telkiniai įveisiami žuvų. Mat sugalvota Lietuvą paversti žvejybos rojumi. Tai daroma dėl tų, kurie, pamėgę Lietuvos ežerus, upes ir marias, į užsienius nevažiuoja, o leidžia laisvalaikį gimtuose kraštuose. Pastaruoju metu Zarasų krašte Asavo, Luodžio ežerai ir Antalieptės marios praturtėjo: įveista lydekų, sterkų, šamų, lynų ir...

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas Pažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Šiandien čia...

Punsko kraštas nuo XV amžiaus iki 1795 metų priklausė LDK. Po Pirmojo pasaulinio karo Punsko apylinkės lietuviai pareiškė norą priklausyti atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei. Nuo 1920 metų Punskas ir jo apylinkės yra Lenkijos valstybėje. Keliausime lietuvybės takais po Punsko kraštą. Iš pradžių teks pervažiuoti buvusią „geležinę uždangą“, Lazdijų rokadinio kelio ruožą, kuris šiuo metu...

Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio istorijos pradžia siekia 1609 metus, kai Tytuvėnus įsigijo LDK kunigaikštis vėliavininkas ir žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius. „1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus Valavičius, pasikviesdamas į Tytuvėnus bernardinus ir skyręs jiems žemės bei pinigų naujos bažnyčios ir vienuolyno statybai, paklojo pamatus ne vien bažnyčio...

Tytuvėnai. Žinomas kraštotyrininkas Česlovas Kudaba būtent nuo čia siūlė pradėti kelionę po Žemaitiją. „Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame krašte traukė tinkamos ežerų pakrantės. Ilgainiui vandens lygis keitėsi, tinkamos gyventi vietos užpelkėjo ir virto durpynais“, – mintimis dalijasi T...

„Mano mokykla už miško, bet dar šiapus Armonos upelio. Kitapus jau Dovydiškių kaimas... Eglės ir pušys – mano draugės. Mama neleidžia man parsivesti vaikų, sako, nėra ko su jais grūstis – namuose pilna darbų. Todėl draugauju su medžiais. Visiems jiems daviau vardus. Visos eglės Stasės, o pušys – Onutės. Draugauju tik su jomis. Su kitais medžiai – ne. Jie toliau nuo mano kelio, nutūpę Armonos ir Šv...

Šiluva, piligrimų pamėgta vieta, traukia ne tik maldininkus iš visos Lietuvos, bet ir turistus iš kitų pasaulio kraštų. Miestelis, kuriame gyvena daugiau kaip penki šimtai gyventojų gyvas ir vasarą, ir žiemą. Žinoma, daugiausiai žmonių sutraukia garsieji Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai. „Norintiems plačiau pažinti Šiluvą ir jos apylinkes, atsiveria netikėtos vietos, pažintiniai ta...

Šiluva, mažas miestelis Raseinių rajone, Lietuvos piligrimų šventovė, per atlaidus pritraukia daugybę tikinčiųjų iš visų Lietuvos kraštų. Čia Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai švenčiami daugiau kaip penkis šimtus metų. Vadinamasis Lietuvos Lurdas – viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas bažnyčios. 1991 metais rugsėjo 8 dieną Šiluvoje kardino...

Balinis vėžlys – reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – pietinės Lietuvos gyventojai. Sausumoje vėžliai praleidžia nedaug laiko, dažniausiai kaitinasi saulėje ant balose ar pelkutėse gulinčių rąstų ar kupstų. Pajutę pavojų, staigiai pasitraukia, neria į vandens gilumą. Todėl pamatyti gamtoje šį gyvūną gali nedažnai. Išvykos į Veisiejų ir Metelių regioninius parkus metu apžiūrėjome b...

Šiaurės Lietuvos lygumose, mažo upokšnio Mažupės krante, stovi Joniškėlio dvaras. Nuo XVIII a. vidurio jis priklausė atvykėlių iš Italijos Karpių giminei. Iš pradžių dvaro pastatai buvo mediniai, vėliau juos sunaikino gaisrai. Netrukus jų vietoje buvo pastatyti mūriniai rūmai, užveisiamas vadinamasis prancūziškas parkas. Dvaro sodybos plotas – 26 ha. Joniškėlio dvaras visada priklausė Karpių gimin...

Joniškėlis garsėja seniausia iki šiol veikiančia kaimo ligonine, kuriai yra 200 metų. Dar prieš porą šimtmečių dvarininkas Ignas Karpis testamentu savo pinigus skyrė šiai ligoninei ir mokyklai Joniškėlyje. Tai buvo didelis dosnumas, kurio neregėjo to meto Europa. Kaimo ligoninę Joniškėlyje globojo Vilniaus universitetas. Ji, išgyvenusi du pasaulinius karus ir dvi okupacijas, šiandien pavadinta gar...

Kažkada Pasvalio krašte egzistavo Joniškėlio respublika. Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu iš paprastų žmonių buvo sugebėta suburti slaptą organizaciją, pavadintą „Joniškėlio mirties batalionu“. Šio reiškinio unikalumas yra tas, kad žmonės be jokios išorinės pagalbos, kęsdami bolševikų priespaudą, sugebėjo susiburti kovai, apsiginkluoti ir apginti visą šiaurės Lietuvą nuo priešo agresijos. Api...

Gražiai sutvarkyta aplinka, kurioje gausu gamtos ir etnografinės atributikos, skulptūrų. Čia vyksta tiek tarptautiniai renginiai, tiek vaikų vasaros stovyklos. Balsių vandens malūno savininkas Rimas Želvys, aistringas kolekcininkas, mielai supažindina su laikrodžių, sidabrinių indų, kryžių, senovinių monetų, ginklų, paveikslų ir kitomis istorinę vertę turinčiomis kolekcijomis. Laidoje aplankysime...

Atsivėrusias požemines tuštumas pasvaliečiai vaizdžiai pavadino smegduobėmis. Pasvalyje atsiradusios „Avižonio duobės“, vienos sausos, kitos – vandens duburėliai, paakino įkurti Smegduobių parką. Netoli Lėvens upės Pasvalyje yra Žalsvasis šaltinis, skleidžiantis sieros kvapą. Jis ištryško smegduobėje, ištirpus gipso klodams. Žaliasis šaltinis paskelbtas gamtos paminklu. Pasvalyje po atviru dangumi...

Pasvalys – senas miestas. Pažintį su juo galima pradėti nuo XIV a. pradžios. Pirklys Jonas Pasvalietis buvo pirmasis žinomas šio krašto gyventojas. Pasvalyje 1557 m. susitiko dviejų valstybių vadovai: Žygimantas Augustas ir Livonijos magistras Vilhelmas Fiurstenbergas. Pasvalio krašto muziejuje kabo paveikslas, pavadintas šio istorinio įvykio vardu „Pasvalio taika“. Atnaujintas Pasvalio krašto muz...

Nuo Birštono sakralinio muziejaus į tautodailininkės, angelų drožėjos Rimantės Butkuvės kiemą Puzonių kaime veda vaizdingas sakralinis Angelų kelias. Akylam reikia būti, nes keturiolikos koplytėlių pakelėje reikia dairytis į visas puses. Žiūrėk, į medį įkeltas tylus ar linksmas, susirūpinęs ar dainuojantis angelas. Birštono apylinkės garsėja ne tik Nemuno kilpų regioniniu parku, įdomia ir unikalia...