Atrask Lietuvą

Lazdijų žemė – jotvingių palikimas. Veisiejų regioninis parkas yra Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje, kur gausu ežerų ežerėlių, upių upelių, pelkių, įsikūrusių tarp miškų. Nors šiame krašte smėlėta, nederlinga žemė, čia nuo seno gyvena žmonės santarvėje su gamta. Veisiejų regioninio parko lankytojų centras įsikūręs vaizdingame Ančios pusiasalyje, XVIII a. Lietuvo...

Nemuno deltos regioninis parkas etnografiniu požiūriu yra unikalus. Tai – istorinio Mažosios Lietuvos regiono dalis, kažkada priklausiusi Šiaurės Vakarų Europos kultūrinei provincijai. Todėl čia yra specifinis šio krašto kultūrinis palikimas, kurį atspindi architektūra, kapavietės, technikos paminklai, žmonių gyvenimo būdas. Iš Kintų plauksime laivu, po to keliausime autobusu, aplankydami turistus...

„Čia apsilankęs jautiesi lyg paslaptingoje legendoje. Vaizduotėje atgimsta ledynų pašvaistės, neįžengiamos sengirių paunksmės, smilkstančios alkos, tiltai per ežero gelmes...“, – taip apie Žemaitijos nacionalinio parko grožį kalbėjo žinomas Lietuvos gamtininkas Česlovas Kudaba. Žemaitijos nacionaliniame parke saugomi piliakalniai ir alkakalniai, kapinynai ir senovės gyvenvietės. Žemaičių Kalvarijo...

Mykolas Kleopas Oginskis Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo 1873 m. Vedęs žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūros veikla garsėjusią rezidenciją. Šiandien atnaujinta, restauruota Plungės dvaro sodyba duris atveria lankytojams. Po gausių ūkio ir technikos naujovių, negęstančią šlovę Plungės dvaro šeimininkams pelnė mecenavimo veikla:...

Kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį Šilutė švenčia miesto gimtadienį. Kaskart šilutiškiai ieško būdų, kaip praturtinti kasdienį miestelėnų gyvenimą, kuo daugiau pritraukti svečių. Šiais metais lankytojams duris atveria Šilutės dvaras. Pamario krašto žmonės negali atsidžiaugti etnografinio regiono statusu – Mažoji Lietuva. Šilutiškiai gerbia ir myli žemaičius, tačiau nori likti savimi....

Tiek profesionalai, tiek mėgėjai nusprendė, kad nacionaline žuvimi taps lynas. Lynas skanus, užburia auksiniu atspalviu. Lynas turi lietuviško charakterio bruožų, juokauja žvejai: šiek tiek kuklus, šiek tiek slapukas, nerodantis visų savo galimybių. Rinkimų proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta paroda „Žvejyba viduramžių Klaipėdoje.“ Ežerų žvejybos muziejus pasitinka įdomia ekspozi...

Lietuva atveria naujas galimybes kelionėms, pažinimui, poilsiui ir pramogoms. Kiekvienas gali rinktis pagal pomėgius: kam įdomus geležinkelių turizmas, kam – pojūčiai gamtoje. Seniausias geležinkelis Europoje kviečia keliautojus ne tik susipažinti su vertingu istoriniu ir kultūriniu Lietuvos paveldu, bet ir pramogauti, dalyvauti edukacinėse programose. Kodėl, pavyzdžiui, nepasivaišinti keptais var...

Vandens turistai yra pamėgę Lietuvos upes. Plaukti baidarėmis jas renkasi dėl vaizdingų krantų, nesudėtingų maršrutų. Lakaja – viena iš jų. Upės tėkmė rami, nėra rėvų, nors vietomis pasitaiko užtvarų ar žemų tiltelių. Pavasaris tas metas, kai reikia apsikuopti, išvalyti upių pakrantes, paruošti jas poilsiautojams. „Pasirodo ne tik Lietuvoje ar jos pakraščiuose galima atrasti kultūros vertybių. Sos...

Kas nenorėtų pamatysi užgimstančios upės ištakų? Žygeivių pamėgtoji Verknė driekiasi per Trakų ir Prienų rajonus ir įteka į Nemuną. Jos versmės prasideda Galaverknio kaime. Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius sako: „Jei norime išsaugoti Baltijos jūrą – turime rūpintis ištakomis, šaltiniais ir upeliais.“ Archeologas Vykintas Vaitkevičius pažymi, kad tai baltiškojo periodo...

Dotnuva rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1372 metais. Dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. Dvaro parkas laikomas vienu turtingiausių pagal dendrologinę vertę, saugomas valstybės. Į Dotnuvą daugelį traukia užsukti buvęs bernardinų vienuolynas ir bažnyčia. Čia gerą dešimtmetį darbavosi kapucinas vienuolis Tėvas Stanislovas Dobrovolskis. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė...

Istorijos mokytoja, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė kviečia keliauto po Kėdainių kraštą, kuris kažkada garsėjo dvarų didinga praeitimi. Kelionę pradėsime nuo Taučiūnų kaimo. Prisiminsime pirmąjį Lietuvos savanorį Povilą Lukšį. Nukaksime į Stasines, aplankysime Lančiūnavos bei Pavermenio dvarus.

Bernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje, tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnios ir Bernardinų vienuolyno. Devynių hektarų teritorijoje puoselėjamas ir VU botanikos sodas, kuris XIX a. garsino Vilnių. Kokia jo istorija? Po Bernardinų sodą pasivaikščiokime su architektūros istorike Audrone Kasperavičiene. Ji supažindins su XIX a. Vilnių garsin...

Joniškėlis garsėja seniausia iki šiol veikiančia kaimo ligonine, kuriai yra 200 metų. Dar prieš porą šimtmečių dvarininkas Ignas Karpis testamentu savo pinigus skyrė šiai ligoninei ir mokyklai Joniškėlyje. Tai buvo didelis dosnumas, kurio neregėjo to meto Europa. Kaimo ligoninę Joniškėlyje globojo Vilniaus universitetas. Ji atlaikiusi du pasaulinius karus ir dvi okupacijas, šiandien pavadinta garb...

Šiandien nebėra nei Skarulių kaimo, nei Skarulių parapijos. Sunyko. Gyventojai išsibarstė po visą Lietuvą. Tačiau jie buriasi aplink Skarulių Šv. Onos bažnyčią, primenančią gimtąsias vietas. Kaip laikosi istorijos, architektūros ir dailės paminklas, saugomas valstybės? Sakralinis muziejus Pažaislio vienuolyno ansamblyje. Vienuolyno paveldo muziejinės ekspozicijos pagrindas yra dvasinės materialinė...

„Aš galvoju, kad įžengiau į savo gyvenimo tarpsnį, kai man pradėjo rūpėti bendruomenių, tautelių gyvenimas čia, Lietuvoje. Tas pažinimas labai gerai įprasmina ir mane, ir kelionės draugus. Pastebėjau, vien perskaityti knygos nepakanka. Reikia keliauti po Lietuvą, susitikti ir paspausti ranką vietiniam žmogui, susipažinti, užjausti, pajuokauti, pavalgyti, išgerti arbatos. Tai tampa kelionės emocini...

Poetas Vladislavas Sirokomlė rašė: „...didelė gėda visiškai nepažinti krašto, kuriame gyvename, arba, dar blogiau, geriau žinoti svetimus kraštus nei savąjį.“ Netoli Vilniaus, prie senojo kelio Vilnius – Minskas, Bareikiškių kaime stovi XIX a. pastatytas medinis dvarelis, kuriame gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė. Vienas reikšmingiausių jo kūrinių yra „Margiris“, simbolizuojantis lietuvi...

Į kultūrinį-edukacinį žygį su žemaitukais Sankt Peterburgo – Kauno – Varšuvos senuoju arklių pašto keliu leidęsis Alantos seniūnas Aidonis Užubalis nesigaili. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą nykstančių žemaitukų veislės išlaikymu ypač rūpinosi kunigaikščiai Oginskiai. 1900 m. Paryžiaus tarptautinėje žemės ūkio parodoje žemaitukų eržilas buvo apdovanotas aukso medaliu. Todėl šiandien reikia žemait...

Zarasų rajone įsikūręs Degučių kaimas yra įdomus savo istorija, kažkada buvęs svarbus Lietuvos sentikiams. Šią vietovę garsino ir XIX a. nutiestas kelias, kuris jungė Sankt Peterburgą ir Varšuvą. O šiandien daugelis pažįsta Degučiuose gyvenantį medžio drožėją Gediminą Kairį, kuris juokauja: „Mėgstu skaniai pavalgyti, tai ir šaukštus drožiu.“ Jei norite pamėginti savo rankomis išskobti šaukštą, aps...

Labanoro regioninis parkas įsikūręs Labanore, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Miestelis garsus Labanoro dūda, jaukiomis senomis sodybomis, praeities istorija. Labanoro liaudies architektūros paminklu laikoma po gaisro atstatyta medinė bažnyčia ir varpinė. O labiausia visus traukia Labanoro giria. „Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mi...

„Gera yra gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur įvairios kalbos ir religijos sugyvena kartu šimtmečius. Aš turiu mintyje Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą“, – sakė Nobelio premijos laureatas poetas, rašytojas, literatūros mokslininkas Czeslawas Miloszas. Aplankykime Kėdainių kraštą kartu su Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro direktore Audrone Pečiulyte.

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainiuose liudija didingą šio miesto istoriją. Radvilų valdymas darė didžiulę įtaką Kėdainiams. Jie leido mieste apsigyventi žydams, vokiečiams, škotams, rusams, lenkams. Tokiu būdu Kėdainiai tapo daugiakultūriu miestu. Susipažinti su kunigaikščių Radvilų miestu kviečia Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Kėdainių krašto nuostabus kampelis, Paberžė, yra visiškai ant Kėdainių ir Panevėžio miestų ribos. Ši vietovė svarbi ir siejasi su dviem labai žymiomis ir Lietuvai reikšmingomis asmenybėmis. Tai 1863 m. sukilimo vadas Antanas Mackevičius, kuris buvo šio bažnytkaimio kunigas. Ir Tėvas Stanislovas, pranciškonas kapucinas vienuolis, kuris po II pasaulinio karo čia kunigavo beveik 40 m. „Tėvas Stanislo...

Lazdijų rajone, Metelių kaime, įsikūrė Metelių regioninio parko direkcija ir lankytojų centras. Čia mylintys gamtą Lietuvos gyventojai ir svečiai laukiami bet kuriuo metų laiku. Jotvingių žemė pasitinka žuvingais Dusios, Metelių ir Obelijos ežerais, bekočiais ąžuolais, baliniais vėžliais ir kitomis gamtinėmis vertybėmis, kurių parke yra daugiau, negu kultūrinių. Keliautojai po Lietuvą kviečiami ap...

Užsienio svečiai dažnai sako, kad nežino kito tokio miesto Europoje kaip Vilnius. Čia per pietų pertrauką nuo centro per 5–10 min. galima nuvažiuoti paslidinėti. Pastaruoju metu vilniečiams ir miesto svečiams siūloma vis daugiau naujų pramogų žaliosiose miesto erdvėse. Žiemos sportu vis daugiau domisi tiek Lietuvos, tiek Vilniaus gyventojų. Sausio 17 d. minint pasauliui Sniego dieną Pavilnių regio...

Kernavė – pagoniškos Lietuvos sostinė, apipinta legendomis ir padavimais, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1279 m. eiliuotose Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose, kur aprašytas nesėkmingas kalavijuočių žygis į Lietuvą, į Kernavę, į kunigaikščio Traidenio žemę. Kernavėje po sąnašų sluoksniu nuo mūsų akių paslėptas paskutinės Europos pagoniškos valstybės kultūrinis palikimas. Vals...