Ar žinai, kad

Pirmąsias lietuvių kalbos gramatikas parašė kitų kraštų kalbininkai. Išmokęs lietuviškai, vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris parašė pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, turėjusią įtakos formuojantis lietuvių kalbos rašybai.

Žodis „bankrotas“ kilo iš italų kalbos, reiškia jis sulūžusį suolą, mat aksčiau nemokus bankininkas sulaužydavo suolą, ant kurio būdavo atliekamos finansinės operacijos.

„Kvizas“ – tai viktorina, protmūšis.

Vertėjai turi netikrų draugų: jais vadinami dviejų kalbų žodžiai, kurie panašūs forma, bet skiriasi reikšmėmis. Tokį pavadinimą gavo dėl to, kad garsinis ar grafinis panašumas klaidina vertėjus.

„Wiki“ kilęs iš havajų kalbos ir reiškia „greitas“. Į tarptautines platumas jį atnešė Wardas Cunninghamas, pirmosios „Wiki“ svetainės kūrėjas.

Žodis „savaitė“ atėjo iš prūsų kalbos ir slaviškąją „nedelia“ nukonkuravo tik XX a. pradžioje.

Terminas „fašizmas“ susijęs su žodžiu, reiškiančiu bendriją, grupę ar ryšulį, kuokštą.

Prancūziškos kilmės žodžiai „akušerija“, „akušeris“ Lietuvoje išplito, ko gero, todėl, kad ši medicinos sritis kaip mokslas atsirado prancūzų karo chirurgo Nikola Renjė dėka.

Pirmą kartą posakis „food for powder“ (pažodžiui – „parako maistas“) pavartotas prieš 400 metų V. Šekspyro pjesėje, minty turėtas kariuomenės karių gyvybių nevertinimas. Posakis plačiai vartotas XVIII amžiuje Prancūzijoje, prie šio posakio paplitimo prisidėjo ir F. R. Šatobrianas.

Lietuvių kalbos daiktavardžiai turi giminę, bet giminėmis nekatomi – ji jiems priskiriama pagal reikšmę, linksniavo tipą ir sintaksės ypatybes. Negyvų daiktų pavadinimų kilmės pagrįsti neįmanoma, pvz., kodėl „kėdė“ moteriškosios, o „stalas“ vyriškosios giminės. Kartais giminė painiojama dėl tarmių įtakos ir pagrindimo trūkumo.

Mažytis stiklinis buteliukas ištęstu kakleliu vaistams ir antikinis molinis indas su dviem ąsomis, tikėtina, turi tą pačią kilmę.

Retorinė figūra eufemizmas – tai žodis ar žodžių grupė, vartojami vietoj nemalonios, nepadorios prasmės žodžių. Tai mandagesnis, neutralesnis, švelnesnis pasakymas. Viena dažniausių eufemizmais maskuojamų temų – mirtis.

XI amžiuje italų vienuolis sukūrė sistemą, kurią sudarė 6 natos, o natų pavadinimus, manoma, sugalvojo pagal pirmųjų himno Jonui Krikštytojui žodžių skiemenenis. Kita natų pavadinimų versija juos kildina iš arabų kalbos, o modernioji natų pavadinimų versija – iš lotyniškių žodžių.

Mokslininkai visam gyvajam pasauliui suteikia pavadinimus, jais pasakoma gentis ir rūšis, pvz., tikrasis baravykas, geltonasis kazlėkas. Šnekamosios kalbos pavadinimai paprastesni, į kalbą ateina įvairiai.

Žodis „swag“ pirmą kartą aptiktas Viljamo Šekpyro pjesėje „Vasarvidžio nakties sapnas“. Ilgainiui žodžio reikšmė kito, dabar jis vartojamas kaip meninė priemonė elgesiui nusakyti, kai žmogus pernelyg savimi pasitiki, yra pagyrūnas, arogantiškas.

Žodžiu „užsiėmimas“ apibendrintai gali būti vadinama tam tikra veikla, pvz., jo užsiėmimas – restauruoti baldus. o konkretiems renginiams nusakyti ieškokime konkrečios reikšmės žodžių, pvz., kursai, pamokos, paskaitos, pratybos.

Žodis „marš“ kilo iš prancūzų kalbos, vartojamas visoje Europoje ir už jos ribų, o jį pakeistų nebent 8 lietuviški žodžiai.

Kriptonimai dažniausiai sudaryti iš žmogaus vardo ir pavardės pirmųjų raidžių. Pirmieji slapyvardžiai Lietuvos raštijoje užfiksuoti dar XVI amžiuje. Ypač slapyvardžiai buvo paplitę lietuviškos spaudos draudimo metais ir pokariu.

1918 m. atkūrus Lietuvos kariuomenę nepakako lietuviškų karybos terminų. Štai kartą Vaclovui Biržiškai buvo nurodyta rasti lietuvišką tuo metu vartoto žodžio „junkeris“ pakaitalą. Šis drauge su Kazimieru Būga dėliojo įvairius galimus variantus, taip atsirado „kariūnas“, abiem puikiai tikęs ir vartosenoje dabar prigijęs terminas.

Iki XV a. „h“ tarimas visai išnyko ispanų kalboje. Būta bandymų šią raidę iš ispanų abėcėlės visai ištrinti. Bet ji ne tik kad liko – kartais atlieka skiriamąją funkciją, pavyzdžiui, „ola“ reiškia banga, o „hola“ – labas.

Pirmoji teisybę atkurti ėmėsi neįgaliųjų sportą Lietuvoje koordinuojanti organizacija, 2018 metais pavadinimą pakeitusi į Paralimpinis komitetas. Termino „paralimpinis“ pirmasis žodis kilęs iš graikiško „para“, reiškiančio „šalia“, mat taip ir vyksta šios žaidynės – šalia Olimpinių, jose dalyvauja sportininkai – paralimpiečiai.

1998 m. studentai Larry’is Page’as ir Sergey’us Brinas savo įkurtai kompanijai ieškojo pavadinimo, taip vietoj „googol“ – matematikos termino – per klaidą atsirado „google“, kuris pasirodė visai tinkamas pavadinimas. „Google“ paprastai suvokiamas kaip daiktavardis, bet vartojamas ir veiksmažodis guglinti, kai informacijos ieškome internete.

Dar XIX a. nebuvo vienos bendros lietuvių kalbos, visi kalbėjo, kas kaip norėjo. Kalbininkai nesutarė, kurios tarmės pagrindu ji turi būti sukurta. Jono Jablonskio sprendimu, bendrinė kalba pradėta kurti suvalkiečių, tai yra vakarų aukštaičių, tarmės pagrindu.

Vardą Jonas laikome vienu lietuviškiausių vardų. Jonas taip įsitvirtinęs, nes į lietuvių kalbą atėjo jau prieš 600 metų, net prieš krikštą. Jono vardo reikšmė kildinama iš hebrajų kalbos „Jahvė išklausė“. Lietuvoje Jonas ne visada buvo Jonas. Bažnytiniuose raštuose randama forma Yohannes, vėliau – Ivonas, o dabartinė forma Jonas atkeliavo iš lenkų kalbos vardo Jan. Jonas – toks senas, bet vis dar...

Žodis „mėnulis“ kilo iš „mainulis“, reiškiančio mėnulio išvaizdos kaitą. Mėnulį ir jo kaitą lietuviai įvardydavo daugeliu skirtingų žodžių: mėnuo, mėnužis, mėnuva, mėnesys. Daugeliu žodžių vadinamos ir mėnulio fazės.