Tuzinas

„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje kviečia patirti ne tik visame pasaulyje puikiai pažįstamus desertus, bet ir atrasti lietuviškos gastronominės kultūros akcentus. Apie Astos kepyklą...

„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstybės kontrolierius, šiuo metu partnerystės profesorius Vilniaus universitete dr. Arūnas Dulkys. Ved. Ignas Klėjus.

Kas vyksta mūsų smegenyse ir mintyse, kai priimame sprendimą, galbūt kažkas lieka už mūsų suvokimo ribų? Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta ne tik mūsų kasdienio gyvenimo įvykiai, kuriems iš pirmo žvilgsnio įtakos padaryti negalime. Taip skriedami per savo gyvenimą retai susimąstome, kaip vienas ar kitas mūsų dienos sprendimas buvo priimtas – ar tai darome savo laisva valia, o gal tikime, j...

Beveik du dešimtmečius nevaisingumo gydymo srityje kartu su vyru Rolandu dirbanti Reda Žiobakienė į šį pasaulį atkeliauti padėjo tūkstančiams naujų gyvybių. Gydytoja pripažįsta, jog net ir turint ilgametę patirtį, kartais būna psichologiškai sunku, kai padėti susilaukti vaiko nepavyksta. Kaip nevaisingumo gydymo patirtys augino gydytojos Redos Žiobakienės pasaulį? Ved. Ignas Klėjus.

„Gyvenime gali įvykti tik tai, ką esi pajėgus įsivaizduoti“, – sako skaitmeninių ir kultūros transformacijų tyrinėtojas, KTU prof. Saulius Keturakis. Būdamas filologu, mokslininkas dirbtiniu intelektu susidomėjo dar prieš jam tampant plačiai viešai praeinamam. Saulius Keturakis kalba apie pasaulį, kuriame mokslinė fantastika virsta realybe, algoritmų kultūra primena panoptikoną, o DI kuriama kūryb...

„Aš tam ruošiausi“, – sako karo medikė Vaiva Jankienė apie apsisprendimą vykti savanoriauti į Ukrainą. 17 metų tarnavusi Lietuvos kariuomenėje, buvusi misijoje Afganistane, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vaiva savo slaugytojos kasdienybę taikos sąlygomis iškeitė į savanorystę pafrontės srityje. Kokios mintys, emocijos ir išgyvenimai palietė karo medikę per pastaruosius 30 metų slaugytoj...

„Neturiu didesnio malonumo kaip sėdėti ant suolelio miesto ir stebėti žmones“, – sako miesto sociologas dr. Tadas Šarūnas, tyrinėjantis būstus ir erdvinę segregaciją. Pasak mokslininko, miestai ir būstai, kuriuose gyvename, labai daug pasako apie tai, kas mes esame ir socialines nelygybes, kurios egzistuoja. Pokalbis apie tai, ką miesto sociologija padeda sužinoti apie mus pačius, – laidoje. Ved....

Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė pabrėžia, kad be tinkamų žinių vartojami augalai gali būti žalingi ne tik asmens sveikatai, bet patekę į netinkamas rankas gali t...

„Grįždavau namo kaip iš ekspedicijų“, - sako senuosius lietuviškus receptus renkanti bei rekonstruojanti istorikė Anželika Laužikienė. Pasak jos, save per daug komunikuojame kaip bulvinę valstybę, nors pažvelgę į istorinę virtuvę galime suprasti, kad ji gerokai turtingesnė. Kodėl lietuviški patiekalai nėra tapę pasaulinėmis žvaigždėmis? Gal nepelnytai kažkas nugrimzdo į istorinę praeitį? Kaip sald...

Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas aktyviai stengiasi visuomenei priminti apie senųjų miškų svarbą mums patiems. Tačiau, jo įsitikinimu, galvodami apie mišką ir jo gyvenimą, dažnai daro...

Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta Karaliūnienė pastebi, kad DI vakarų pasaulyje kai kur jau tapęs psichoterapeutu. Tačiau kartu su skaitmeninėmis naujovėmis Rūtos patirtyse ir kolektyvinė...

Galbūt ateityje jums paskambins dirbtinis asistentas su klausimu – ar šiandien mankštinotės? O po mirties savo kūną galėsime užšaldyti, su idėja vėl kažkada prisikelti. Skamba kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tačiau jau dabar dalis su mūsų sveikata ir kasdienybę susijusių technologijų tampa realybe. Pokalbis su litvake, sveikatos technologijų startuolių vystytoja Amit Goldman, dirbančia tarp...

„Tyrinėdami laidojimo papročius, kalbame ne apie mirusiųjų, o apie gyvųjų santykį su mirtimi“, – sako Klaipėdos universiteto archeologas Gediminas Petrauskas ne vienerius metus besidomintis pagoniškos Lietuvos mirties apeigomis. Kaip archeologai narplioja praeities mirties tradicijas? Kokį ryšį su mirtimi turėjo praeities žmonės Lietuvoje ir kodėl daugelis archeologų negali žiūrėti istorinių filmų...

Ką iš tiesų reiškia atitrūkimas nuo realybės? Kokius jausmus išgyvena žmonės, patyrę psichozę? Ir kaip visuomenėje formuojasi jų vaizdinys? Šiame epizode kalbamės apie vieną labiausiai stigmatizuojamų psichikos patirčių – psichozę. Kartu su psichologe-psichoterapeute dr. Ieva Povilaitiene, kuri kasdien dirba su žmonėmis po psichozės epizodų, ieškome atsakymų: kas vyksta žmogui, kai ryšys su realyb...

Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas au...

2050-ieji - toli ar arti? Tai metai, kai pirmieji tūkstantmečio kartos atstovai išeis į pensiją, o technologijų ir dirbtinio intelekto pažanga mūsų įprastą kasdienybę gali būti paveikusi neatpažįstamai. Kaip atrodys darbas, laisvalaikis ir senatvė po 25 metų? Ateities spėlionės ir prognozės kartus su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. Antanu Kairiu. Ved. Igna...

Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų? Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene. Ved. Ignas Klėjus

„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net ir devyniasdešimtmečiams. Kaip tapti fiziškai aktyviu nežalojant savęs ir ką naujo mokslas sužinojo apie raumenis per pastaruosius dešimtmečius? Ved...

Ką pasakos ir mitai gali papasakoti apie mūsų vidinį pasaulį? Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė kviečia pažvelgti į žmogaus psichiką per pasakų, mitų ir metaforų prizmę. Pokalbis apie tai, kaip pasakų veikėjai atspindi mūsų emocijas, sprendimus, traumas ir augimą ir kodėl senosios istorijos iki šiol kalba apie mus pačius. Ved. Ignas Klėjus

„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti „Jaunimo linijoje“ vos 16 metų ir ten telefonu kitus žmones klausęs daugiau nei 1000 valandų. Šiandien pažvelgsime į psichologo gyvenimą iš arčiau p...

„Įvykių matymas į priekį yra mąstymo būdas, kurio mokau“, – sako nindžiucu pradininkas Lietuvoje, savigynos treneris Zenonas Urbonas. Jo auklėtiniai siekė aukštumų tiek kovos sporto, tiek teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Greičiausiai tai žmonės, kuriais žavimės arba dėl kurių galime jaustis saugesni. Apie nindžiucu kovos meno filosofiją ir užaugintas jaunimo kartas pasakoja šios sritie...

„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių išgyvenamumas labai pagerėjęs, pastaruoju metu esame pasiekę taip vadinamą „plateau“ stadiją - širdies...

„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas. Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus? Pokalbis su Vilniaus un...

„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke. Kaip lavinamas kūrybiškuma...

„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus proto puoselėtoju. Kaip nepasiklysti šios informacijos džiunglėse? Pokalbis su paranormalių reiškinių tyrinėtoju-skeptiku, pasirengimo ekstremalioms...