Šviesi ateitis

Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa ir technologijų entuziastu Šarūnu Dignaičiu. Vėžys vis dar nustatomas per vėlai – šią savaitę Vilniuje vyksiant...

Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio netektis. Laidoje apie tai, kaip veikia ši platforma, ir panašias iniciatyvas pasaulyje, neretai keliančias daugiau diskusijų. „OpenAI“ žengia dar vien...

Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas Aleksas Mayersas. Jis viliasi, kad griežti europiniai reguliavimai, kol kas dar aukšta kaina ir nedidelės gamybos apimtys neužkirs kelio šiai inovaci...

Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą. Kokią naudą šie tyrimai turės ir čia, Žemėje? Pokalbis su „Delta Biosciences“ įkūrėju Dominyku Milašiumi ir Inovacijų age...

Spalį Vilniuje duris atvėrė VU Medicinos mokslo centras. Čia bus plėtojama skaitmeninė medicina - pasitelkus dirbtinį intelektą, stiprinama kova su vėžiu. Taip pat auginami organoidai, arba mažos žmogaus organų versijos iš kamieninių ląstelių, kurie jau dabar vadinami vienu inovatyviausiu ir pažangiausių ligų tyrimų modeliu. O dar apžvelgsime pastarosios savaitės mokslo naujienas, tarp jų - Jupite...

Laidoje – 2024 m. Nobelio premijų apžvalga. Net dvi premijos – fizikos ir chemijos – šiemet skirtos mokslininkų darbams, vienaip ar kitaip susijusiems su dirbtinio intelekto vystymusi. Kokius pamatus karščiausiai šio meto technologijai prieš kelis dešimtmečius paklojo mokslininkai? Ne piniguose laimė, žinoma, bet... mokslas (ir protas) sako kitaip. Šia tema kalbamės su laiko paskirstymo ir laimės...

Spalio 1-ąją 70 metų atšventė didžiausia pasaulyje dalelių laboratorija CERN. O štai rugsėjį pasirodė džiugi žinia, kad Vilniaus universitetas tapo oficialiu vieno iš pagrindinių CERN eksperimentų – LHCb – institutu. Apie CERN istoriją ir Lietuvos įsitraukimą – pokalbis su fiziku, LHCb Vilniaus grupės vadovu dr. Mindaugu Šarpiu. Šią savaitę paaiškės Nobelio premijų laureatai – kam jos prognozuojam...

Prieš kelerius metus atrodė, kad jau tuoj tuoj įprastus užkandžius pakeisime kepintais svirpliais. Tačiau laikas bėga, o vabzdžiai taip ir neįsiterpia į mūsų įprastą mitybą - ar taip kada nors bus? Gamtos tyrimų centro doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė nemano, kad tai bus priimtina visiems, tačiau tobulėjant technologijoms gali būti, kad per keletą dešimtmečių vabzdžius jau matysime ant Kū...

Prieš beveik 200 m. mokslininkai aptiko Neptūną, aštuntąją ir tolimiausią Saulės sistemos planetą. Ką apie šią ir kitas labiausiai nuo mūsų nutolusias planetas žinome dabar ir kas yra ta hipotetinė Devintoji planeta arba Planeta X? Pokalbis su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku. Informacijos srautas šiandien yra didžiulis – kaip jį suvaldyti ketina dirbtiniu intelektu paremta naujienų asistentė ANA?...

Istorinis įvykis – bendrovė „SpaceX“ surengė pirmąjį privatų pasivaikščiojimą kosmose. Iki šiol tai buvo atlikusios tik valstybės. Bendrovės steigėjas Elonas Muskas savo ruožtu paskelbė, kad 2026 m. planuoja pirmąjį nepilotuojamą skrydį į Marsą. Šią savaitę minint Tarptautinę mikroorganizmų dieną, biochemikas, VU Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Arnas Kunevičius sako, kad nors...

„Sėkmės faktorių tikrai reikia turėti omeny, kai kalbame apie ilgaamžiškumą“, - sako senėjimą tiriantis epigenetikas prof. Gil Atzmon. Lietuvoje viešėjęs JAV ir Izraelyje dirbantis mokslininkas pabrėžia, kad konkrečių patarimų, kaip gyventi ilgai, nėra, tačiau svarbu surasti tinkamiausią aplinką savo genomui. Anot profesoriaus, dabartinėmis prognozėmis, šiandien gimę žmonės gali gyventi ir iki 150...

Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota? Kas dar jaudina mokslininkus ir ko galime tikėtis artimiausiu metu? Apžvalgą papildo laidose kalbėjusių ekspertų įžvalgos. Ved....

Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie biologinių išteklių centrai atveria plačias galimybes moksliniams tyrimams. Kaip biobankų veikla atrodo šiandien Lietuvoje? Kuo galime prisidėti prie žmonių...

Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo užklausas, vaizdu realiu laiku vertinti žmogaus emocijas, humorą, kūno kalbą. Beveik tuo pačiu metu technologijų milžinė „Google“ kasmetiniame renginyje pri...

Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, širdis ir inkstas. Manoma, kad ateityje ksenotransplantacija padėtų išspręsti aktualią problemą – donorų organų trūkumą, tačiau ar pavyks peržengti visuomenės...

Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mok...

Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame centre, nuo šių metų mokslininkas veiklą tęsia Lietuvoje – jo teigimu, dabar geriausias metas lietuviams prisidėti prie svarbių tyrimų, kuriuos atlieka vis...

Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė Marianna Boros laidoje pasakoja, kaip pavyko atlikti šį tyrimą, pasitelkiant smegenų bangų stebėjimo būdą. Antroje laidos dalyje su LSMU mokslininke, kanite...

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos pašnekovas geologas Jonas Šečkus priduria, kad, lyginant su geologine praeitimi, žmonija apskritai gyvena labai ramiame laikotarpyje. Technologijų pagalb...

„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ autorė dr. Laura Bojarskaitė. Ji pastebi, kad miego mokslas dabar itin domina žmones, o mokslininkai atlieka daug įdomių tyrimų, kurie papildo ar atnaujina, reg...

Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo per 700 tūkst. žmonių. Keičiantis klimatui, vis daugiau pavojingų rūšių atsiduria ten, kur įprastai aptinkamos nebuvo. Mokslas siekia pažaboti pavojingas liga...

Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės visuomenės balansą tarp malonumo ir skausmo psichiatrė Anna Lembke aprašė populiarioje knygoje „Dopamino tauta“. Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito dž...

Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė. Jos kartu su kolege prof. Rūta Dubakiene parengtas darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologi...

Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tobulėja autonominiai povandeninių tyrimų robotai, vandens mėginiuose tiksliau nustatoma genetinė medžiaga, gyvūnų komunikaciją tirti padeda dirbtinis intelekt...

2021 m. NFT (nepakeičiamųjų žetonų) meno kūriniai išgyveno tikrą aukso amžių – žmonės už tik virtualioje erdvėje pasiekiamą kūrinį buvo pasiruošę mokėti tūkstančius. Nors pastarieji metai rinkai buvo nesėkmingi, o artimiausios prognozės kol kas – ne pačios šviesiausios, dalis ekspertų neatmeta, jog NFT vėl gali pakilti ir atverti platformą įdomiems projektams, ypač žaidimų srityje. Apie NFT atsira...