Radijo dokumentika

Moteris skusta galva ir vyrišku kostiumu, šmaikščios kompozicijos su seserimis ir mylimosiomis – tai tik dalis neseniai atrasto Veronikos-Vėros Šleivytės (1906-1998) fotografijų archyvo, gausiausiai pildyto praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Ką pasakoja šios fotografijos, laiškai, Vėrą Šleivytę pažinoję ir šiandien atrandantys žmonės? Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Šeduvos žydų gyvenimą iki Holokausto bei jų paliktus pėdsakus miestelio panoramoje ir žmonių atmintyje. Šeduvoje kaip ir daugybė...

2002-ųjų lapkritį, praėjus metams po JAV invazijos į Afganistaną, prie amerikiečių pajėgų prisijungė ir Lietuvos kariai. Vėliau šalis įsitraukė į daugiau NATO misijų, pradėjo vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG). Taip apie 5 tūkst. Lietuvos karių pakaitomis Afganistane praleido beveik 20 metų ir tai tapo didžiausia šalies karine misija. Radijo dokumentikoje pirmųjų misijų kariai pasako...

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Zarasų krašo žydus, kaip sugyveno žydų ir lietuvių bendruomenės, koks prieškario Zarasų krašto vaizdas išliko čia augusių atmint...

Juozas Tallat-Kelpša – muzikas visuomenininkas, kurio indėlis Lietuvos muzikai – nenuginčijamas. Tačiau šis kūrėjas pelnytai ar nepelnytai nustumtas į muzikos istorijos paraštes. Nustumtas dėl to, kad buvo palankus sovietinei valdžiai arba bent jau dėl to, kad jai nesipriešino. Prie praeities herojų laikui bėgant prisiliečia naujos istorikų kartos ir turi pasiūlyti vis kitą požiūrio kampą, tačiau...

Dalis jaunų lenkių dėl skirtingų priežasčių šiandien neplanuoja susilaukti vaikų. Vienos taip pasirenka dėl karjeros, kitos vaikams ateities nemato pasaulyje, kuriam gresia klimato katastrofa, o kitos sako, kad paprasčiausiai nenori būti mamomis. Tačiau Lenkijoje jos tokio pasirinkimo - legaliai - dažniausiai neturi. Nepriklausomos Lenkijos radijo stoties „Radio 375“ dokumentikos kūrėja Agnieszka...

Per pastaruosius kelis mėnesius daugiau nei 3000 žmonių neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir čia pasiprašė prieglobsčio. Dauguma jų Irako piliečiai, keli šimtai atvyko iš Kamerūno ir Kongo. Neeilinė situacija paskatino mintimis sugrįžti į 2015 m., kai Europoje buvo kilusi vadinamoji pabėgėlių krizė. Tada dauguma pabėgėlių ir migrantų bėgo nuo karo ir persekiojimo Sirijoje. O į Lietuvą atvyko 334 žmo...

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie tai, kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje ir kaip dabar miestelis atsimena savo buvus...

Keturios Italijoje gyvenančios lietuvės dalinasi istorijomis, kurios artimos daugeliui pasaulio lietuvių - apie gimtosios šalies ilgesį, jausmą, kad esi baudžiamas už tariamą išdavystę ir laukimą, kai viskas bus kitaip. Pasakoja Ramunė Kupšytė, Indrė Sorokaitė, Daiva Lapėnaitė ir Ugnė Gelgotaitė. Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Apie miestelio sinagogą Liudvikas Markuntavičius kalba tarsi apie brangų žmogų – su rūpesčiu ir atidumu. 83-ejų metų Žiežmarių gyventojas yra vienas iš keleto, kurių pastangomis išliko bene didžiausia pasaulyje medinė žydų šventovė. Sovietmečiu sinagoga buvo paversta sandėliu, o po Nepriklausomybės atkūrimo ilgus metus stovėjo užkaltais langais. Tačiau ir prastos būklės ji sulaukdavo lankytojų, ie...

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame išgirsti pasakojimą iš mūsų ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Audra Girijotė pasakoja apie vieną garsiausių pasaulyje štetlų - Eišiškes, Šalčininkų rajono miestelį, kurio vardą žino milijonai žmonių pasaulyje. Ne t...

Baigus 12 klasių atsiveria trumputis laiko tarpas, kai visiškai nežinai, kas laukia ateityje. Gali tik iš visų jėgų stengtis, svajoti ir viltis, kad išeis kaip tik galima geriausiai. Trumpam įsmukus į penkių egzaminams besiruošiančių abiturientų gyvenimus, tampa šiek tiek aiškiau, kaip atrodė paskutinieji metai gimnazijoje per karantiną. Apie ką dvyliktokai svajoja, ko ruošiasi siekti ir kaip jų a...

Šiemet 95 metai sukanka ne tik Lietuvos radijui, bet ir pirmajai oficialiai orų prognozei Lietuvoje. Kaip keičiantis klimatui kinta mūsų gebėjimas nuspėti orus? O kas ateityje laukia radijo? Klimato, orų ir radijo istorijų apžvalga bei prognozės su radijo klausytojais Alfonsu Navicku (1926-2021) ir Emilija Juzeliūnaite, meteorologu dr. Gintautu Stankūnavičiumi, klimato apžvalgininku Silvestru Dikč...

Kai 2020-ųjų pavasarį sunkiai susirgo Indrės mama, dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo ką tik paskelbtas pirmasis karantinas. Ekstremalios padėties sąlygomis buvo draudžiama lankyti artimuosius ligoninėse ir organizuoti įprastas laidotuvių apeigas. „Negalėjai atsisveikinti, negalėjai lankyti, negalėjai pasikalbėti – tai buvo sunkiausia“, – prisimena ji. Praėjus dviem mėnesiams po mamos mirt...

„Man reikia tokių startų, kurie mane truputį gąsdintų“, – sako Viktorija Tomaševičienė, kuriai šiurpuliukus kelia 24 valandų bėgimo varžybos. Kaip ir Viktorija, ne vieną parą bėgdamas praleido ir Aleksandras Sorokinas. Pasak jo, skausmas po varžybų praeina, o geri jausmai išlieka ilgam. Abiems ultramaratonininkams dalyvauti varžybose, siekti Lietuvos ir pasaulio rekordų bei išbandyti žmogaus ribas...

Apie praradimus ir atradimus per pandemijos paženklintus metus kultūros ir meno bendruomenės žmonių akimis. Tapytojo Andriaus Zakarausko, baleto solistės Rūtos Lataitės, renginių organizatorės Robertos Stonkutės, MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės mintys. Autorė Vita Ličytė

Šios trys istorijos įrašytos 2009 metais – laikais, kai bendravome be kaukių, drąsiai lankėme vieni kitus ir kai veikė kino teatrai. Autorė Justina Mitkaitė pasakoja apie trijų profesijų atstovus, kurie labai mėgsta savo darbą, nors daugelis mūsų juos pavadintų beveik nematomais žmonėmis.

Argentinietis Alejandras Caudis visą gyvenimą beveik nieko nežinojo apie lietuviškas savo šaknis, kol vieną dieną jo pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Senas tėčio jam paliktas dokumentas davė pradžią peiškoms, kurios patvirtino seną tiesą: jei ryšiesi paprašyti pagalbos, į tavo šauksmą kažkas kažkokiu būdu vis vien atsilieps. Nuotraukoje: Adelė Švažaitė su giminaičiais. Autorė Rūta Dambravaitė

Laikais, kai ryšio su kitu žmogumi tenka ieškoti per ekraną, trys moterys – kelionių vadovė, aktorė ir garso režisierė – pasakoja apie tai, ką joms reiškia gyvas, gražus ir laisvas balsas – savas ir svetimas. Autorė Vaida Pilibaitytė

1990-ųjų gegužę ką tik nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė lankėsi Vašingtone, kur susitiko su JAV prezidentu George'u H. W. Bushu. Jos apsilankymas Baltuosiuose rūmuose atsidūrė pirmame dienraščio „The New York Times“ puslapyje, o dviejų dienų vizitą V. Nakas vėliau apibūdins kaip „geriausią matytą viešųjų ryšių kampaniją“, – Lietuva tomis dienomis buvo žiniasklaidos...

Dėl persekiojimų iš Baltarusijos pasitraukę žmonės Lietuvoje kuria naujus gyvenimus. Nors baltarusiai tiki, kad čia gyvens tik laikinai, jie vis tiek turi prisitaikyti ir įsikurti. Fiziškai būdami Lietuvoje, mintyse jie nuolat nešiojasi namų ilgesį, rūpestį dėl gimtos šalies ateities, draugų saugumo ir deda tokias pastangas, kokias gali, kad išsilaivinimo viltis neužgestų. Tai antroji laidos apie...

Nebegalėję tylėti ir taikytis su neteisybe, dalis baltarusių 2020 metų rugpjūtį išėjo į gatves reikalauti Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo. Už dalyvavimą taikiuose protestuose tūkstančiai žmonių patyrė jėgos struktūrų smurtą, buvo įkalinti, o vėliau ir persekiojami. Dėl saugumo dalis jų pasirinko palikti Baltarusiją ir atvykti į Lietuvą. Tai pirmoji laidos apie baltarusius Lietuvoje dalis, kuri...

2021-ieji paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Anksti žuvęs kūrėjas spėjo palikti daug gilių ir jautrių eilėraščių, kuriuos per 100 metų patikrino laikas. Mačernį mėgsta ir jaunas, ir senas, jo eilės keistai pažįstamos, įsukančios ir skaudžiai gydančios. Literatūrologė Viktorija Daujotytė sako, kad poetas eiles randa ten, kur žmogui būti labai nelengva. Autorė Rūta Dambravaitė

Sausio 13-osios sukakties proga prisimename Lietuvos radijo ir televizijos metraštininką, ilgametį redaktorių Stasį Štikelį (1930-1999) ir jo sukurtą radijo dokumentiką apie LRT darbuotojų išgyvenimus per 1991-ųjų sausio įvykius. 2021 m. įvado ir restauruoto įrašo autorė - Vaida Pilibaitytė. Pauliaus Lileikio nuotrauka

Keturių žmonių istorijos apie susidūrimą su vis dar plintančiu naujuoju koronavirusu. Keturios valandos darbo su orui nepralaidžiu kostiumu, šeši skubūs darbai, kuriuos reikia atlikti tuoj pat, skaičiuojamos laisvos lovos ir vis dažniau matoma mirtis, o taip pat labai paprastas noras – vis dar mėgautis savo profesija ir darbu. Autorė Sigita Vegytė