Laikas kultūrai

Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų. Kokia komunikacija, rinkodara, reklama šiandien veikia? Daug žmonių nebetiki daug žadančiomis reklamomis, daug „like“ socialiniuose tinkluose sulaukusios knygos nebūtinai bus skaitom...

„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė. Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė, literatūrologė ir teatrologė. Tačiau ne pareigybės ar laipsniai apibūdina Irenos Veisaitės reikšmę mūsų kultūrai. Tai buvo viešoji intelektualė, plataus iš...

Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių. „Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su pionieriais. Aš jų paišyti nemoku, sakau. Tai, sako, kai išmoksi, tada ir ateik. Bet aš turėjau ką veikti. Jeigu nori užsitikrinti laisvę, tu gali j...

Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po vaidinimo, sukrėsti jo meno kalbos apie esminius būties šioje žemėje dalykus. „Dabar kompromisas labai vertinamas, madingas. Bet aš nesu kompromiso žm...

Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. „Solistui svarbiausia balsas,- sakė Virgilijus Noreika, rodydamas į kaktą,- kaip galvoji,...

Fizikas, prozininkas, publicistas, vieno iš skandalingiausių Lietuvos romanų „Vilniaus pokeris“ autorius. Šių metų rudenį Ričardui Gaveliui būtų sukakę 75-eri, tačiau jis staiga mirė eidamas 52-uosius metus. Per tą neilgą laiką parašė dvylika knygų, beveik visose veiksmas vyksta Vilniuje - jo mylimame mieste, kurį jis pavadino visatos subine. „Vilniaus pokeris“ buvo rašomas į stalčių ir tik pasiro...

„Jeigu aš nesusišneku su aktoriumi, kaltinu save, vadinasi neįtikinau. Nes man scenoje yra svarbus kūrėjas. Negaliu dirbti, jeigu netikiu ir netiki manimi“,- taip yra sakiusi legendinė Lietuvos teatro pedagogė, Jaunimo dramos teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė. Laidoje skamba archyvinis 2004 metų įrašas. Apie teatro mokyklą, apie kūrybą režisierę kalbino laidos „Kviečia teatras“ auto...

Irena Milkevičiūtė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos operos primadona, solistė, pelniusi pasaulinį pripažinimą. Kas šiandien suskaičiuos, kokiose pasaulio scenose savo tragedijas išgyveno Irenos Milkevičiūtės galingo ir subtilaus soprano išdainuotos Aidos, ir Violetos, Čio Čio San ir Dezdemonos - šimtai operų ir koncertų. Vi...

„Tibetiečiai turi tokį posakį, kad net juodžiausias debesis turi sidabro pakraštį. Iš tikrųjų, laimingas gali būti net ir sunkiausiose situacijose “,- yra sakiusi viena įdomiausių Lietuvos kūrėjų Jurga Ivanauskaitė. Dailininkė, prozininkė, dramaturgė, eseistė ir poetė, per savo neilgą 45-erių metų gyvenimą paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūros istorijoje. Jos romanai „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „...

„Dievo paieškos yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, nesvarbu, kokiu keliu žmogus eitų“ – sakė Gintaras Beresnevičius. Religijotyrininkas, etnologas, publicistas, eseistas, žmogus sulydęs savyje įžvalgaus, drąsaus tyrėjo ir unikalaus menininko talentą. Talentingas mokslininkas ir tragiško likimo asmenybė. Skamba 2005 metų pokalbio įrašas. „Jam gyvenime rūpėjo vienas dalykas - Lietuvos likimas“...

„Nepalieka viltis, kad kada nors padarysiu tinkamą darbą - rimtą, gilų. Beveik niekada nebūna pasitenkinimo, visą laiką jauti, kad esi netobulas, kad trūksta žinių ir talento. Šis prieštaravimas plėšo iš vidaus“,- sakė legendinis teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis 2001 metais įrašytame pokalbyje. „Algimanto preciziškumas buvo nesuvokiamas. Toks teatras, kai spektakliai statomi labai greit...

Romualdas Rakauskas - vienas žymiausių Lietuvos fotografų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kūręs klasikinės Lietuvos fotografijos mokyklos pagrindus, sovietmečiu formavęs novatoriško ir unikalaus žurnalo „Nemunas“ vizualųjį pavidalą. „Pažiūrėkite, kokie mano ciklų pavadinimai „Švelnumas“, „Žydėjimas“, „Pavasario mergaitės“. Labai poetiški. Tiesiog tragedija. Bet kitaip aš nemoku....

„Tarp draudimų ir galimybių visada buvo pasirinkimas. Ir tuo sunkiu laiku buvo kai kas sukurta“,- sako legendinė Lietuvos kino asmenybė dr. Gražina Arlickaitė, šiais metais apdovanota Auksinės gervės prizu už viso gyvenimo nuopelnus. Kinotyrininkė daugybę metų dirba kino pasaulyje, bendravo su aukso fondą kūrusiais kino režisieriais senojoje Kino studijoje ir puikiai prisimena, kaip reikėjo laviru...

Mes esame stebimi kiaurą parą, net nežinodami, nei kas renka duomenis apie mus, nei kam juos naudoja. Žmogus tapo ištekliu, kuris sukuria milžinišką kapitalą galingoms technologijų korporacijoms. Apie tai savo knygoje „Sekimo kapitalizmo amžius. Kova už žmonijos ateitį naujose galios fronto linijose“ rašo amerikiečių filosofė, Harvardo universiteto profesorė emeritė Shoshana Zuboff (iš anglų kalbo...

Moteris su skarele, kurios portretą valstybės vyrai sugebėjo uždėti ant mažiausio – vieno lito. Tik sulaukusi penkiasdešimties pradėjo rašyti, jos kūriniai įtraukti į mokyklinę programą, o personažas Vingių Jonas buvo tapęs bendriniu tinginių pavadinimu. O ką dar, be šių stereotipų žinome apie mūsų literatūros klasikę Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę Žemaitę, kurios 180-ąsias metines minėjome birž...

„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“. Kaip sovietiniu laikotarpiu valdžia stengėsi išstumti religines tradicijas? Kodėl net finansiniai svertai neturėjo tokio poveikio, kokio tikė...

Airijoje gyvenančios rašytojos Jundos Vaitkės romane „Jų dievai nesusitarė“ (Rašytojų sąjungos leidykla) - pabėgėlio iš Afganistano Atefo gyvenimo istorija. Sodrus ir detalus pasakojimas nukelia į Afganistano kaimelį, kur šeima gyvena pagal senąsias šalies tradicijas. Mentalinis įspaudas išlieka ir pabėgus į Airiją. Ar įmanomas dviejų skirtingų žmonių, kultūrų, religijų sugyvenimas - kelia klausim...

„Norėjau, kad knyga užkabintų, pagilintų sodų istorijos pažinimą. Istorijos, kurioje pilna aistrų“,- sako biologė, Mo muziejaus steigėja Danguolė Butkienė, parašiusi sodų kūrimo ir puoselėjimo tūkstantmetės istorijos knygą „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“. Kaip buvo kuriami sodai senovės Egipte ar Mesopotamijoje, kaip radosi sodai Lietuvoje, kokius kultūros, religijos, žmogaus gyvenimo...

Vokietijoje išleista unikali knyga apie Lietuvos grafinį dizainą „Tara: Then and Now, Here and There“ (Tara: tada ir dabar, čia ir ten). Dizaino istorikė Karolina Jakaitė ir dizainerė Deimantė Jasiulevičiūtė pasakoja apie Eksperimentinio meninio konstravimo biuro, vadinto „Tara“, istoriją 1960-1980 metais. Dailininko Kęstučio Gvaldos išgelbėtas nuo sunaikinimo „Taros“ archyvas tapo tyrimų ir šios...

Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Han knygoje „Psichopolitika“ teigia, kad šiandieninė politika veikia ne mūsų kūnus, o psichiką, ji ne grasina, o vilioja pozityvumu, žmogus išnaudojamas ne darbdavio, o išnaudoja pats save, neribota laisvė iš tikrųjų virsta nuolatiniu sekimu ir kontrole. Ką reiškia autoriaus siūloma išeitis XXI amžiaus žmogui - virsti idiotu ir viską pradėti iš naujo...

Didįjį penktadienį, kuris katalikams yra tylos, kančios, mirties diena, pasauliečiams - vienos iš gražiausių pavasario švenčių, Velykų išvakarės, susitinkame su poetu Rimvydu Stankevičiumi pasikalbėti apie tikėjimą, laiką ir poeziją. O tai reiškia ir žmogaus gyvenimo viršukalnes ir prarajas. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius, išleidęs labai atvirą, asmen...

Karo metu griūna ne tik žmonių įprastas gyvenimas. Prievartos, grėsmės akivaizdoje yra saugiau prisitaikyti, negu kovoti už savo vertybes ar principus. Kokį vaidmenį karo laiku vaidina kultūra? Kodėl ji gali tapti pavojingu ginklu ir įrankiu? Kodėl visi agresoriai, okupantai tiek daug dėmesio skiria kultūrai? Kultūros istorikė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Ina Pukelytė naujoje knygoje...

Vytauto Didžiojo universiteto Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naująją universiteto rektorę, kuria tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė, pirmoji moteris rektorė. Kokį vaidmenį visuomenėje šiandien vaidina universitetas? Kokį išsilavinimą jis turi suteikti studentui? Kaip VDU ketina didinti studijų kokybę? Kaip išgyventi konkurencinėje kovoje dėl krepšelių ir stiprinti tarptautinį prestižą...

Rinkodaros srityje dirbantis Jaunius Petraitis parašė pirmąjį romaną „Tu kažką turi“ (leidykla LAPAS), kuriame pasakojama rinkodarininko Gojaus, humanitaro, namo statybos įstorija, į kurią įsitraukia gausybė personažų - sukčius rangovas Donatas, trinkelistai Klaidas su Rusliku, startuolį norinti kurti Aušra Morta, kurių istorijos susipina į ironišką, juokingą ir skaudų pasakojimą apie gyvenimo pra...

Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis – tai laisvas žmogus, keliaujantis per Lietuvą, kai nėra įsipareigojimų, ribų tarp gyvenimo ir mirties, kai kvailio lūpomis kalba skaudi išmintis. Kaip aštuntajame dešimtmetyje pavyko išleisti visiškai necenzūruotą „Kukučio baladžių“ knygą? Kas yra užkoduota šiame mitologijos ženklų pilname kūrinyje? Kaip mes šiandien suprantame pasakojimą apie parduo...