Gamta – visų namai

Kaip netipiška žiema veikia laukinius žvėris? Ar stirninų ragų augimas žiemos metu yra normalu? Ką reiškia tai, kad bebrai griauna neįšalusius medžius, užuot lindėję savo urvuose? Biologas Romualdas Varanauskas dalinsis savo įžvalgomis apie šernų, vilkų, lapių ir kitų žvėrių reakcijas į klimato pokyčius. Taip pat aptarsime pilkųjų kiškių populiacijos būklę bei jų jautrumą šiai permainingai žiemai....

Ar klimato kaita jau užvaldė mūsų žiemas? Šioje laidoje diskutuosime apie tai, ar mūsų klimatą keičia žmogus, ar gamta tiesiog grįžta į savo normas. Kartu su klimatologe Audrone Galvonaite aptarsime, ar per pastaruosius dešimtmečius matomi pokyčiai tikrai yra negrįžtami, o gal tai – tik mūsų trumpalaikės patirties rezultatas? Neužmiršime ir praktinių patarimų: kur iškelti inkilus pelėdoms bei kodė...

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta 50 metų kryptingiems pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimams. Pasirodo, pelėdos ir ereliai ne tik kelia baimę, bet ir verčia mokslininkus laipioti į medžius, tikrinant lizdus – ne visada be mėlynių ar subraižytų kelių. Apie tyrimų pradžią, iššūkius ir kodėl pelėdos naktį atrodo protingesnės nei mes – kalbamės su konferencijos dal...

Šioje laidoje nemažai dėmesio skirsime tvarumui ir atsakomybei už gamtą - ar žinote, kur keliauja nupuoštos Kalėdų eglutės? Ar galime jas išsaugoti gyvas ir pavasarį pasodinti? Vilniaus Karoliniškių seniūnas Tomas Lilas dalinsis patarimais, kaip tinkamai pasirūpinti eglutėmis po švenčių. Taip pat sužinosime apie inovatyvią eglučių nuomos paslaugą, kurią pristatys Klaipėdos universiteto Botanikos s...

Vytautas Jusys paaiškins, kodėl sparnuočiai skrenda šimtus kilometrų, ten, kur maistas. Jonas Barzdėnas papasakos, kaip balti kiškiai geba dingti pilkoje gamtoje, o Petras Adeikis pasidalins vilkų naujienomis – kodėl kitais metais jiems žadamos ramesnės dienos. Jurga Motiejūnaitė supažindins su grybų ir kerpių pasaulio stebuklais. Laidos ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kerpės – tai gamtos stebuklas, jungiantis grybų ir kerpių karalijas, be kurių nė vienas organizmas gamtoje negalėtų gyvuoti. Šioje radijo laidoje kalbėsime apie tai, kaip kerpės ir grybai tampa nepakeičiamais ekosistemos dalyviais, sužinosite, kokias unikalias savybes jos slepia, Aptarsime, kodėl šie organizmai yra tokie svarbūs mokslininkams bei kokią naudą teikia žmogui. Pasinerkite į paslapting...

Herbariumai - unikalūs augalų archyvai pasakoja ne tik apie žaliąją įvairovę, bet ir apie krašto botaninę įvairovę. Laidoje pažinsite vieną seniausių herbariumo eksponatų – dar XVIII amžiaus augalo istoriją. Kaip augalai keliauja laiku, keičia kraštovaizdžius ir saugo savo paslaptis, pasakoja Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valerijus Rašomavičius. Gamtos mylėtojai turi ypati...

Ar stumbrai gali gyventi harmonijoje su žmonėmis? Šį kartą gilinsimės į stumbrų daromą žalą žemės ūkiui ir kaip ši problema gali būti sprendžiama. Beje, stumbras – vienas protingiausių gyvūnų. Ieškosime atsakymų kartu su ekspertu stumbrų žinovu Rytu Papšiu. Įspūdžiais iš tarptautinės Klimato kaitos konferencijos Azerbaidžane dalinsis Aplinkos ministerijos Klimato politokos grupės vyresnioji patarė...

Stumbrai – Europos gamtos istorijos ir atkūrimo simbolis. Koks stumbrų, šių didingų žvėrių likimas šiandien? Laidoje aptarsime stumbrų populiacijos atkūrimo sėkmės istoriją, sužinosite, ką mokslininkai parvežė iš diskusijų su kolegomis Europoje, kaip gyvuoja Vidurio Lietuvos laisvoji banda. Atrasti paslapties ir grožio kupiną Lašinių konglomeratų atodangą padės geologai Jonas Šečkus ir Vidas Mikul...

Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas gilinasi į šio reiškinio priežastis: ar tai nepritekliaus šešėlis, adrenalino paieškos ar nebaudžiamumo jausmas? Išgirsite apie naujausias priemones, kurios padeda užkirsti kelią tokiosaugos ms veikoms, ir sužinosite, kokių rezultatų pavyksta pasiekti. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rin...

Keliaujame prie legendomis apipinto Kaukinės ežero, dar vadinamo Žiedelio, apylinkes. Šis 1,2 ha ploto ir iki 18 metrų gylio siekiantis ežeras, primena beveik tobulą apskritimą, jis yra laikomas ypatingu gamtos paminklu. Legenda byloja, jog ežero gelmių nereikia matuoti, nes galbūt jis neturi dugno. Poilsiautojų laukia sutvarkyta pakrantė, nutiestas lieptelis, o istoriją mena partizanų atminimui p...

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis gilinasi į vilkų medžioklės klausimus: kokios yra šio sezono taisyklės ir ar pakanka visuomenės dėmesio vilkų apsaugai? Ar tikrai galime atpažinti vadinamuosius „probleminius“ vilkus ir kaip juos stebi gamtos tyrėjai? Su ornitologu Gintaru Riauba kalbame apie paukščių lesinimo naudą ir galimas grėsmes – ar verta kištis į natūralų jų gyvenimo būdą? Sužinosite, kok...

Dzūkijos šiluose ypatingas Vėlinių laikas atsiskleidžia per šilinių dzūkų tradicijas ir kasdienybės įspūdžius. Etnografė Onutė Drobelienė pasakoja apie Vėlinių šventės prasmę Margionių kaimo gyventojams, kurių bendruomenė vis dar puoselėja senovinius papročius. Šventojo Huberto diena primena apie gilias medžioklės tradicijas Europoje, kurias Lietuvoje pažįsta tik retas, galbūt todėl jos Lietuvoje...

Mūsų pasaulis yra labai sudėtingas, juk gyvename ne žmonių sugalvotose, o gamtos sukurtose sąlygose. Gamtos tyrimo centro mokslininkas, geologas, gamtos mokslų daktaras Jonas Satkūnas pasakoja, kaip klimato kaita veikia žemės gelmes, aiškina, kodėl karstinių įgriuvų ateityje tik daugės ir kokiame Lietuvos regione vanduo – skaniausias. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis aiškina, kodėl plačiažnyplius vėžius sunku veisti, kokiu būdu į Lietuvą atkeliavo invaziniai vėžiai ir primena, kad nuo spalio 16 d. visose upėse yra draužiamas vėžių rūšių gaudymas, išskyrus invazines rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima visus metus. Aplinkosaugininkė Akvilė Jagučinskytė, kalbėdama apie antrinį vandens panaudojimą...

Geologines keliones organizuojantis, geologijos mokslų daktaras Jonas Šečkus kviečia tyrinėti Kaišiadorių apylinkes, pabrėždamas ledynų suformuotus gamtos objektus, ypač Strošiūnų teriologinį draustinį. Aplankius Strošiūnų teriologinį draustinį, Kaišiadorių savivaldybės ekologas, gamtininkas Vidmantas Malinauskas pasakoja apie saugomas didžiąsias miegapeles, kurios ruošiasi žiemos miegui. Ornitolo...

Gamtos tyrimų centro dirketorius, akademikas Sigitas Podėnas ne tik pristatė daugelį aktualių mokslo temų, tačiau papasakojo apie savo aistrą - ilgakojus uodus, kurie kraujo nesiurbia, bet - perneša ligų sukėlėjus. Gamtos tyrimų centre dirbanti entomologė Rasa Bernotienė - pagrindinė uodų ir upinių mašalų tyrinėtoja Lietuvoje. Ji aiškina, kodėl savo sodyboje ji uodus augina. Laidoje diskutuojama a...

Vasaros pabaigoje socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ryškiai žalias Kauno marių vanduo, sukėlė diskusijas dėl galimos cheminės taršos ar vandens žydėjimo. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė pastebi, kad vandens telkinių eutrofikacija yra viena aktualiausia aplinkosaugos problemų. Specialistai įspėja nesimaudyti žydinčiose Kauno mariose. Ved. Selemon...

VDU botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius aiškina, kaip į šiltą rudenį reaguoja augalai, kilę iš viso pasaulio, tuo labiau, kad kai kurie jų žydi antrą kartą. Ką žada antrinis augalų žydėjimas? Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kaip dalyvauti neįprastose ekskursijose, kurių metu galima klausytis elnių? Geniai ruošiasi nakvynės vietas. V...

Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena iš knygų apie Lietuvos drugius, autorių, aiškina, kodėl drugiai yra margi. Taip pat primena, kad nors šiuo metu gamtoje vis dar šilta, vabzdžių aktyvumas gali būti apgaulingas – ne visada tai reiškia naują kartą. Šiuo metu prasideda didžioji rudeninė migracija – pro Lietuvą keliauja daugybę paukščių, tarp jų ir gervės, kurios telkiasi į pulkus. Ventės rage ornitol...

Žinomas fotografas, leidėjas, miškininkas Romualdas Barauskas aiškina, kiek karšta vasara turi įtakos tauriesiems elniams, juk laikas jų rujai, o tam reikia ypatingų sąlygų. Ar elniai Lietuvoje per paskutiniuosius dešimtmečius tapo dominuojančiais žvėrimis? Tęsiame pokalbį su gamtos tyrėju Broniumi Šablevičiumi, kuris ragina stebėti ir pažinti gamtą, rinkti duomenis, kurie vėliau galėtų būti naudi...

Gamtos tyrimų centro vyriausias specialistas Eduardas Budrys aiškina širšių ir širšuolų vaidmenį gamtoje,pasakoja, kaip jos ginasi, kodėl pirmos niekada neįgels. Pataria, kaip jų saugotis. Mokslininkas Bronius Šablevičius kviečia diskutuoti, kas turėtų rašyti gamtos stebėjimų dienoraščius – specialistai, dirbantys rezervatuose ar parkuose, ar miškininkai, mokytojai ar gamtos mylėtojai. Ved. Selemo...

Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus edukacijų skyriaus vedėja Lina Marmaitė dalijasi įžvalgomis apie gamtos pažinimo ugdymą. Ji akcentuoja, kad mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikai mokosi mylėti gamtą – svarbu ir tėvų indėlis. Taip pat diskutuojama apie metodikų bei vadovėlių trūkumą šioje srityje, nes kiekvieno vaiko gebėjimai skiriasi. Paulius Čeponas, Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų t...

Jėgas ir riebaliukų atsargas gyvūnai kaupia, dažniausiai ne tik žiemai, kiek rujos ar vestuvių metui, nes tai reikalauja labai daug pastangų. "Visą mėnesį elniniai žvėrys aktyviai konkuruoja, tad, po rujos būna išsekę" - sako biologas Eugenijus Tijušas. Pakeistos Medžioklės Lietuvoje taisyklės ir atšauktas, taigi – panaikintas tauriųjų elnių sumedžiojimo limitavimas, taip pat pailgintas šių elnių...

Kuršių nerija yra unikalus pusiasalis, garsėjantis ne tik įspūdingomis smėlio kopomis, bet ir biologine įvairove. Jau dabar matyti, kad kormoranų išdžiovintuose pušynuose puikiai auga lapuočiai, taip pat kormoranų dėka, galime didžiuotis sparčiausiai Europoje augančia jūrinių erelių populiacija. Tačiau įdomus dalykas - kodėl Kuršių nerijoje nėra avilių, kodėl nelaikomos bitės? Medkopio šventė vyks...