Gamta – visų namai

Didžiojo apuoko jauniklės žūtis Šiauliuose atskleidžia skaudžią realybę – paukščiai masiškai žūsta ant elektros stulpų. Gamtos tyrėjas, Ekosistemų apsaugos centro atstovas Petras Adeikis primena, kad apie šią problemą įspėta jau seniai. Pokalbyje ieškome atsakymų, ką galima padaryti, kad gamta netylėtų. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijas gyvai pristato gidas Leonas Sadauskas. Tai vieta, kur susipina gamtos įvairovė ir Salako krašto kultūrinė atmintis. Centre galima atrasti ir unikalią Vidos Žilinskienės surinktą „Jūrų muziejaus“ kolekciją bei senų knygų lobyną. Kauno zoologijos sodas neseniai paminėjo pirmąjį veiklos po didžiosios rekonstrukcijos gimtadienį. Kaip pasakoja sod...

Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių ąžuolų, skaičiuojantis apie 2000 metų. Praeityje regėjęs baltų apeigas, Livonijos ordino didikų žygius , vietos istorijos lūžius, šiandien medis sunykęs – apniktas infekcijų ir silpnėjančios medienos. Nuo 2005 m. ąžuolo būklę stebi ir prižiūri arboristai, pasiūlęs kompleksinį priežiūros planą, apimantį šaknų apsaugą, la...

Su biologu Pranu Zubricku, kuris dešimtmečius lydi keliautojus Aukštaitijos ežerais ir upėmis, aiškinamės, kaip plaukimai atrodė prieš kelis dešimtmečius ir kuo skiriasi nuo šiandieninių žygių. Prisiminime įsimintiniausius nutikimus ir lyginame, ar anksčiau gamta buvo vertinama labiau dėl ramybės, o ne dėl socialinių tinklų įrašų. Analizuojame, kaip kinta šiuolaikinio žmogaus santykis su vandens k...

Kelionė po Ažvinčių girią su biologu Broniumi Šablevičiumi, kuris atskleidžia šios paslaptingos girios paslaptis, unikalius augalus ir gyvūnus. "Šiliniškių gūbrys" gali skambėti kaip tiesiog eilinis Lietuvos kalnelis, bet iš tiesų tai nepaprasta kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko širdį. O mus veda Linas Stanaitis iš Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro. Ved. Selemonas Paltanav...

Lietuvoje stebimos meškos – ar tai reiškia, kad šie žvėrys grįžta visam laikui? Biologas Pranas Zubrickas svarsto, ar keičiasi meškų elgsena, ką daryti, jei mešką sutinkate netikėtai, ar meškos Lietuvoje ne tik vaikščios, bet ir augins jauniklius? Juodoji žiurkė – ne pasakų pabaisa, bet labai reta ir nykstanti rūšis, apie kurią daug kas girdėję. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus teriologas...

Stripeikių bitininkystės muziejus – tai vieta, kur susitinka gamta, istorija ir žmogaus meilė bitėms. Lankytojai kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir ragauti, liesti, stebėti. Edukacijos, išskirtiniai eksponatai ir pasakojimai apie bičių pasaulio paslaptis traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Apie visa tai – pokalbis su muziejaus vadove Danute Indrašiene Kodėl laukiniai gyvūnai ateina į žmonių ap...

Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, jei įkaito iki 30 laipsnių, tai nereiškia, kad Lietuva tapo tropikų šalimi. Šalna gegužę nusiaubė ūkininkų laukus ir sodus, pakando mėlynes. Sodininkai guodžiasi: derliaus šiemet gali ir nebūti. Bet ar tikrai gamta tokia negailestinga? O gal ji tiesiog gyvena pagal savo taisykles? Ar Lietuvoje įmanoma sėkmingai auginti riešutmedžius, kai pavasaris vis dažniau p...

Kino operatorius Vytas Jankauskas daugiaukščio balkone įkurdino inkilą, kurį pavasarį pirmieji užima varnėnai – smalsūs, pratę prie žmogaus draugijos paukščiai, kurie čiulba, stebi aplinką ir net leisdžiasi lesinami. Pasibaigus jų sezonui, į inkilą greitai įsisuka čiurliai – skrajūnai, kuriuos sunku net nufotografuoti, nes vos priartėjus jie jau lekia danguje. Kaip lankytojai mato Aukštaitijos nac...

Kaip valdomi gaisrai padeda išsaugoti nykstančias rūšis ir atkurti ekosistemas, pasakoja mokslininkai. Ką iš tikrųjų reiškia „valdomi deginimai“ ir kam jie naudingi? Profesorius Gediminas Brazaitis atsako į aktualius klausimus apie ugnį ir gamtos atkūrimą. Kaip tvarkytis su valymo įrenginių dumblu Lietuvoje? Apie sprendimus, kuriuos siūlo aplinkosaugos projektai, kalbamės su Akvile Jagučanskyte, N...

Baudos ar sąmoningumas? Apie vis gilėjančią problemą – šiukšles miškuose – kalbamės su ekologu Andriejumi Gaidamavičiumi. Jis sako tiesiai: žmonės nutolo nuo gamtos. Kodėl net atokiose vietose randame senų padangų, plastiko kalnų ir buitinių atliekų? Ar griežtesnės baudos padėtų, o gal viskas prasideda nuo mūsų pačių sąmoningumo? Ir ar dar galime tikėtis, kad kada nors į mišką eisime tik gėrėtis,...

Žuvinto biosferos rezervate bunda gamta – pelkėse skamba paukščių giesmės, o laukymėse pasirodo pirmieji briedžiai. Jau girdime kukuojančią gegutę, o tarp medžių sušvinta ir pirmosios volungės – tikras pavasario ženklas. Laidoje kalbėsime apie pelkių reikšmę visai ekosistemai. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, kuris pasidalins savo pastebėjimais iš gamtos prieglobsčio Ved. Sel...

Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, ką reiškia švelni žiema gyvūnų populiacijoms ir kuo baigiasi mūsų noras „padėti“ rastiems žvėrių jaunikliams. Taip pat pažvelgsime į bebrų gyvenimą – kaip keičiasi jų elgsena, kai gimsta mažieji bebriukai. Veisiejų regioninio parko ekologas Žydrūnas Sinkevičius aiškina, kaip bunda Dzūkijos varliagyviai ir ropliai, bei kas laukia jų balose ir pakrantėse. Sužinosi...

Pavasario ritmas – ne tik kalendoriuje, bet ir augalų gyvenime. Dzūkų šiluose jau dygsta bobausiai, o ką gamta siūlo Velykų stalui? Apie švenčių papročius, grybavimo pradžią ir dzūkišką gamtos kalbą kalbamės su Onute Drobeliene. O kada iš tikrųjų prasideda augalų pavasaris, papasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Dar - apie tulpių laukimą,...

Kai vakare prigęsta šviesa, pabunda tie, kurių nepamatysi dieną – šikšnosparniai jau grįžta į pavasario dangų. Anot, gamtininko Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos atstovo Deivydo Makavičiaus, šikšnosparnis jaukus ir prieraišus gyvūnas, pažįstantis savo šeimininką. Ir dar apei tuos, kurie ištiesia pagalbos ranką varliagyviams jų pavojingoje pavasario kelionėje. Gamtos mylėtoja ir fotografė...

Pavasaris – varliagyvių neršto metas, tačiau kaip jiems sekasi šiemet? Biologas Deivydas Makavičius aiškina, kada ir kaip pabunda varlės, kas lemia jų migracijos sėkmę ar žlugimą. Ar šylantis klimatas keičia jų įpročius, ar pavojingesnės tampa sausros ir žmonių veikla? Vytautas Uosis iš Šiaulių savivaldybės pasakoja, kaip jis sukūrė ir saugo varliagyvių nerštavietę, kaip ją prižiūri ir saugo varle...

Šių metų pavasaris – vėl kitoks, o gamtoje kiekvienas pokytis svarbus. Kaip jį pasitinka žuvys, ypač lydekos, pasakos Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas Valdas Gečys. Sužinosime, kaip aplinkos temperatūra, pavasario potvyniai lemia ikrų vystymąsi ir lydekų neršto sėkmę. Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas kalba apie gamtos savanorystę. Ar gamtos apsaugai užt...

Šiauliuose – ypatinga gamtos sėkmės istorija! Daugiabučio laipinės pastogėje įsikūrusi didžiųjų apuokų pora susilaukė jauniklių. Biologas Petras Adeikis džiaugiasi, kad patinas ir patelė puikiai dalijasi pareigomis, rūpindamiesi mažyliais, nors ir kivirčijasi, kaip kiekvienoje šeimoje. Apie gandrų keliones ir kylančias grėsmes kalbame su ornitologu Vytautu Jusiu, o Gamtos tyrimų centro Paukščių ek...

Pavasaris – ne tik paukščių giesmės ir grįžtančių sparnuočių džiaugsmas, bet ir iššūkiai, kuriuos jiems sukuria žmonės. Ar pakanka tik inkilą iškelti, kad paukščiai galėtų sėkmingai perėti? Kaip keičiasi jų gyvenimas dėl kintančios gamtos ir žmogaus veiklos? O kaip pavasarį išgyvena vabzdžiai – kas juos žadina ir kuo jie minta, kai gamta dar tik bunda? Apie visa tai kalbamės su ornitologu Gediminu...

Pavasario rytą miškuose nuaidi tetervino burbuliavimas – šis sėslus paukštis niekur neiškeliauja, tačiau gamtos pokyčius jaučia ne mažiau nei vieversiai ar gervės. Kodėl jo giesmė tampa vis retesnė? Ką galime padaryti, kad tetervinas išliktų Lietuvos miškuose, pasakoja gamtosaugininkas ir ornitologas Eugenijus Drobelis. O tolumoje – vilkų balsai. Jie kalbasi, siunčia signalus, o mes dar tik mokomė...

Pažinti gamtą, žinoti kas joje vyksta, priklauso nuo pasiruošimo. O kaip tam ruoštis, kur ieškoti atsakymų? Žinoma, knygose! Su leidėju, gamtos fotografu Romualdu Barausku kalbame apie gamtos knygų leidybą, kuri tikrai nėra paprasta: trūksta autorių, o nedidelei auditorijai leidžiant mažus tiražus, išauga knygų kaina. Tačiau knygos rašomos, leidžiamos - Knygų mugėje bus sutikta originali nauja kny...

Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytoja Morgana Laura Fiorini kalba apie gamtos ir žmogaus ryšį, mat pastaroji žiema, nors ir trumpa, leido pažvelgti į gyvūnų pasaulį iš arčiau – šalčiai išryškino populiacijų silpnąsias vietas, o užšalę vandens telkiniai kėlė iššūkių tiek paukščiams, tiek jų maitintojams. Kuršių nerija – unikalus kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdys, kurį formavo ir gam...

Gamtoje išlikti padeda ne tik instinktai, bet ir gebėjimas greitai reaguoti į temperatūros svyravimus. Kaip šilta ir besniegė žiema veikia laukinius žvėris – vilkus, lapes, kiškius? Ar jie prisitaiko prie permainingų orų, o gal jų gyvenime kyla netikėtų iššūkių? Apie tai – pokalbis su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu. Tyrinėdami jų pėdsakus ir stebėdami gamtą, galime suprasti, kaip kinta jų gyveni...

Gamtoje jau vyksta svarbūs procesai – paukščiai kuria poras, tvarko lizdus ir ruošiasi perėjimui. Ar vasario pradžia tam nėra per anksti? Ornitologas Eugenijus Drobelis dalijasi įžvalgomis apie retų paukščių gyvenimą, - kaip žiemą gyvena ereliai, didieji apuokai ir laplandinės pelėdos, kokios problemos jiems iškyla ir kaip galime padėti. Aptarsime dirbtinių lizdų reikšmę plėšriesiems paukščiams be...

Ar galima suderinti gamtos apsaugą ir laivybą vienoje didžiausių Lietuvos upių – Neryje? Šio klausimo imsimės drauge su Neries regioninio parko atstovu Sauliumi Pupininku ir Gamtos tyrimo centro atstovu Justu Dainiu. Aptarsime, kuo Neris ypatinga gamtai, kokią įtaką upės rėvoms ir gyvūnų migracijai galėtų turėti laivybos projektai. Ekspertai pasidalins mintimis, kaip pokyčiai paliestų ne tik žuvis...