Gamta – visų namai

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, įsikūrusi Verkių dvaro sodyboje, saugo ir atkuria regioninių parkų gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatina pažintinį turizmą, propaguoja kultūros palikimą, kontroliuoja lankymą ir atlieka tyrimus bei tvarkymo darbus. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Konfiskuoti nelegaliai laikomi augintiniai prižiūrimi laukinių gyvūnų globos centre. Jo vadovė Justina Morkūnaitė pasakoja, kaip pas juos atsidūrė papūgos, kačių hibridai, servalai, makakos. Kodėl ne visi jie ras sau tinkamus namus? Žmonės namuose laiko daugybę įvairiausių gyvūnų. Dažnai jie yra nelegaliai atgabenti ar paimti, įsigyti neteisėtai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos gru...

Botanikas Zigmantas Gudžinskas aiškina, kada augalas tampa piktžole, ar ateityje reikės piktožes saugoti. Taip pat pasakoja apie rugius ir jų laukuose augančias piktžoles, tokias kaip rugiagėlės ir raugė, dar rugiuose auga pavojingas grybas – skalsė, kuri gali sukelti apsinuodijimus. Remiantis Žuvinto biosferos rezervato duomenimis, gandrų populiacija Lietuvoje yra arti savo maksimumo, nors jų gyv...

Vasarą keliaujant gamtoje galima sutikti įvairių nuodingų roplių, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis su jais. Herpatologas Gerardas Paškevičius, žinomas kaip „Džiunglių žmogus“, primena, kad angis - vienintelis nuodingas roplys Lietuvoje, tačiau dažniausiai jos nuodai nėra mirtini sveikiems suaugusiems žmonėms, o žaltys - nekenksmingas roplys, dažnai sutinkamas vandens telkiniuose. Jis gali plaukti...

Gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje baigta XX a. pradžios interjerų restauracija. Tadas ir Honorata Ivanauskai, gyvendamas šioje sodyboje 1927–1970 m., sukūrė turtingą dendrologinę kolekciją. Kaip pasakoja Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmantas Kalesinskas, dėmesio reikalauja ir Honoratos Ivanauskienės asmenybė, kuri yra Montessori ugdymo sistemos pradininkė...

Žmonės ne visada adekvačiai supranta gamtos reikalus. LGGC veterinarijos gyd. Rokas Matevičius: varnos padeda išauginti savo gentainį, tačiau žmonių augintos pelėdos, gali ir neišgyventi. Stumbrininkas Rytas Papšys aiškina, kaip gamtoje išgyvena sužeisti ar susižeidę gyvūnai, kaip sekasi našlaičiams. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laukinių gyvūnų globos centras yra itin svarbi institucija, siekianti padėti į bėdą pakliuvusiems laukiniams gyvūnams. Centro vadovė Justina Morkūnaitė pažymi, kad dalis globotinių sėkmingai sugrįžta į natūralią jų buveinę, o kitiems ieškoma nuolatinių namų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kai kurie gyvūnai neišgyvena dėl per didelių sužeidimų arba dėl to, kad laiku nepavyksta suteikti reikiamos pa...

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes. Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus. Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo ko...

Vasaros mėnesiais į namus miškuose, visus metus buvusius pustuščiais, plūsteli žmonės. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausisis specialistas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad per sezoną vien Labanoro girioje apsilanko keli šimtai tūkstančių lankytojų, kurie vis dar palieka kalnus šiukšlių. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis sako, kad...

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša aiškina apie šienapjūtės metu žūstančius stirniukus, pasakoja, kokie paukščiai peri ant žemės ir pataria įruošti baidymo įrangą. Ar padeda tokios rekomendacijos? Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė pataria keliauti po saugomas teritorijas – nacionalinius, regioninius parkus ir pažinti savo kraštą. Ryto...

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis ne vieną savaitę stebi rudąjį lokį, kuris braido po Lietuvą. O gal net ne vienas. Taip pat su kolegomis medžiotojais gelbsti stirnų jauniklius, kurie šiuo metu slepiasi pievose ir javuose. Gamtos vasara visada prasideda nuostabiai - net tie, kurių daigus ar vaismedžių žiedus nužnaibė gegužės šalnos, pamiršo šias skriaudas ir keliauja po Lietuvą, stebėdami augalus...

Nors žalčiai stebimi vis naujose vietose, kol kas sunku pasakyti, kad tai - šios rūšies būklės pagerėjimo ženklai, - tam reikia dar mokslininkų tyrimų. Tačiau, kodėl kai kurie žmonės bijo roplių ar varliagyvių? Biologas, Džiuglių žmogumi pristatantis Gerardas Paškevičius aiškina, kaip gydyti tariamas baimes ir fobijas. Jeigu miške auga didesnis ąžuolas, uosis, beržas ar alksnis, ant vieno medžio,...

Ornitologas, organizacijos "Ornitostogos" sumanytojas ir vadovas Marius Karlonas pasakoja apie internetu transliuojamus vaizdus iš paukščių lizdaviečių, iš gamtos. Tačiau gamtoje ne viskas jauku ir miela. Kokios dramos vyksta paukščių lizduose? Kurtinys ir tervinas – nykstantys paukščiai. Aukštaitijos miškininkas, gamtos fotografas Jonas Barzdėnas aiškina, kodėl nykstya šie paukščiai, kokios apsau...

Kodėl neišgyveno žmonių augintas briedžiukas, o kranklys bažnyčios auksą vogė, kodėl kiškis nesugebėjo pievomis šoliuoti? Telšių rajone esančio „Žvėrinčiaus“ sumanytojas, įkūrėjas Petras Dabrišius pasakoja liūdnas pamokančias istorijas. Žemaitijos saugomų teritorijų ekologas Antanas Kubilius aiškina, ką sužino žygeiviai edukacinių žygių sako, kaip mėgaujasi meškinio česnako aromatais. Ved. Selemon...

Pastarųjų savaičių diskusijų objektas – meškinis česnakas. Gamtininkas Mindaugas Ryla aiškina, kad šiam augalui būtinos specifinės augimvietės, jis - jautrus mindymui, pradeda augti balandį, o po žydėjimo gegužę - pranyksta. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kad šiomis dienomis parskrenda lakštingalos ir kregždutės, o netrukus užkukuos gegutė. Žalčiai nuo seno jaut...

Lietuvos miškuose auga apie 300 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius aiškina, ar įmanoma pažinti visus grybus? Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja apie bebrų šeimyną - be jo gebėjimo statyti, prižiūrėti namus, mums jis gali būti ir teisingo šeimynykščio pavyzdžiu. Žalčiai nuo seno...

Kuršių nerijoje jau dygsta pirmieji bobausiai ir kiti grybai, pastebi Selemonas Paltanavičius, kuris šiuo metu ten lankosi. Ornitologė Jūratė Zarankaitė aiškina, kokius paukščius šiuo metu žieduoja, kaip kormoranai peri jauniklius, kokie paukščiai tik skrenda pro šalį. Pasakojimas apie taurą. Beveik 300 metų apie taurus žinota tik iš iškastinių radinių bei senų rašytinių šaltinių, tačiau 3- jame 2...

Velykos. Marginsime margučius, o juk pirmieji juos atrado - paukščiai. Tikėtina, kad kažkada pavasarį rūpestingas šeimos tėvas laukuose rado pempės lizdą su margais kiaušiniais. Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kodėl iki gandrinių sugrįžo ne visi gandrai. Kaip skyrėsi jų migracijų, skrydžio namo keliai? Renkame Lietuvos nacionalinį žvėrį. Apie...

Apie gamtos išteklius, kurių turime daugiau, nei kiti. Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas įsitikinęs, kad Lietuvos gamta gali aprūpinti viskuo - nuo vandens, žvyro, titnago iki aukso, o Geologijos tarnybos specialistė Jurga Arustienė aiškina, kiek daug turime požeminio švaraus geriamo vandens. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos nacionalinis paukštis - gandras, nacionalinis akmuo - titnagas. O koks yra Lietuvos nacionalinis žvėris? Tokio dar neišrinkome. Tad, laida „Gamta – visų namai“ imasi šios iniciatyvos. Koks turėtų būti nacionalinis žinduolis? Pavasaris. Pasiklausykite juodojo strazdo, kuris ryte tiesiog plėšo tylą ar pasigrožėkite žvirbliais, kurie renka šapus lizdui, dar galite pasveikinkite varnėnus, sut...

Entomologė Radvilė Merkevičiūtė stebi, kaip pavasarį bunda vabzdžiai, nes po žiemos jų gyvenimas kitoks nei miegojusių žinduolių, varliagyvių ar roplių. Apie augalus, kurie skelbia pavasario pradžią pasakoja knygų apie augalus autorius, botanikos sodo savininkas Sigutis Obelevičius ir paaiškina, kurie jų yra vietiniai, kurie - svetimžemiai. Po poros dienų Šv. Kazimieras, taigi - Kovų arba Kovarnių...

Šiandien keliaujame į Vilniaus Knygų mugę, nes gamta ir knygos – tiesiog neatsiejamos. Nes be knygų mes gamtos nepažintume, be jų nemokėtume jos saugoti. Šiandien - Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Pirmoji metuose oficiali paukščių sugrįžimo šventė. Nuo seno tikėta, kad jeigu vieversiai pasirodo prieš šventą Motiejų, dar bus šalta, žiema užtruks, jei jie vėluoja – pavasaris ateis greitai. Ved. Se...

Kodėl nemažai lapučių yra ligotos ir nuplikusios, ar tikrai laputės - naminių paukščių mėgėjos, ar jos - vienintelės gudruolės gamtoje? Kodėl jos keičia gyvenimo būdą ir kraustosi prie žmonių? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina tuo, kad žvėrys išmoko prisitaikyti. Remigijus Lapinskas - neliečiamojo miško fondo sumanytojas ir įkūrėjas pasakoja, ko reikėtų, kad žmogus savo žemėje galėtų laisvai sodi...

Žiema – geriausias laikas žvejoti stinteles. Lietuvos ežeruose yra nedidelių žuvyčių, kurios vadinamos ežerinėmis stintomis. Asvejos regioninio parko ekologė Joana Adomaitytė aiškina, kad jos yra mažesnės nei didstintės iš Kuršių marių. Jos gyvena tik giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose. Jono Basanavičiaus gimtinės sodybos – muziejaus muziejininkė Agnė Brazaitienė pasakoja apie kaštoną, kuris a...

Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornotologas Julius Morkūnas tiria jūrinių paukščių populiacijas. Jis pasakoja, kodėl kai paukščiai žiemą praleidžia priekrantėje. Štai antis nuodėgulė nardydama maitintis, žiemą į Baltijos jūrą panyra į 60 metrų gylį, taip vandenyje praleisdama 3-4 val. Kita problema – paukščiai dažnai žūna įsipainioję į žvejų tinklus. Ką stumbras veikia Žuvinte, pasakoja Žuvin...