Atrask Lietuvą

Telefono ryšys, elektra – naujovės, kurios Rietavo Oginskių dvare atvėrė ryškų technologinės pažangos puslapį Lietuvoje. Ir ne tik... Tai buvo kultūros židinys, sklidinas humanizmo, novatoriškų švietėjiškų idėjų. Laidoje mintimis dalijasi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas. Su Rietavo bažnyčia ir partizanų kovas menančiu palikimu supažindins keliautojo žinyn...

Rietavo miestas plačiai garsėjo kunigaikščių Oginskių nuveiktais darbais, Rietavo miškai – partizanais. Ceklio žemės laikus menančių paminklų Rietavo apylinkėse išlikę nedaug. Bet užkopti ant senųjų krašto gyventojų kuršių supilto piliakalnio, pabūti šventvietėje – galima. Prisiminti Rietavo miesto istoriją, aplankyti Rietavo dvaro sodybą padės keliautojo žinyno po Rietavo apylinkes „Pietų ceklis“...

Ekstremalių pojūčių mėgėjai mielai plaukia baidarėmis srauniomis Akmenos ir Jūros upėmis. Kiti gamtos mylėtojai vaizdingu kraštovaizdžiu žavisi važiuodami dviračių ar automobilių maršrutais. Laidoje apie Pagramančio regioninio parko lankytinas vietas pasakoja dirketorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė ir ekologas Tomas Kalašinskas. Su lankytojais bendrauja medžio drožėjas N...

Akmenos ir Jūros upių slėniai, terasos, rėvos, atodangos, piliakalniai, kabantys tiltai, tai – Pagramančio regioninio parko įstabiausios vietos. Apie savo krašto vertybes pasakoja Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Pagramančio regioninio parko l. e. p. direktorius Sigitas Mėlinavičius, administratorė Rita Krompalcienė, vyr. ekologas Tomas Kalašinskas ir pasakotoja, žolių žinovė Birutė Normantienė.

Ilgai tarp vilkų gyvenęs eigulys Petras Dabrišius juokauja: „Kalnuose išgyventi lengviau, nes aplink žvėrys, kurie tavęs bijo. Lietuvoje gyveni kaip zuikis. Tu visų bijai. Žinote, kaip tam zuikiui lapai krenta ant uodegos...“ Ubiškės girininkijoje, prie Laukstėnų kaimo, 20 m. gyvuoja „Žvėrinčius“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – eigulys P. Dabrišius. Legendomis ir mitais apipintas medinčius žinomas...

Kodėl Nemuno deltoje ar Kuršių nerijoje verta apsilankyti rudenį? Gal dėl paukščių, žiemoti besiruošiančios gamtos, tylos ir ramybės... Ventės rage dar galima suspėti į paukščių palydas, sužieduoti paukščius, susipažinti su skrajūnų gyvenimo ypatumais. Lankytojus mielai pasitinka Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys su komanda. Juodkrantėje galima pamatyti kormoranų koloniją, k...

Architektė dr. Rasa Bertašiūtė, menotyrininkė Ina Dringelytė ir kepyklėlės siela Dalia Liutkienė nusprendė Rumšiškes parodyti kitaip. Pasirodo, Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje ir pirmadieniais verda gyvenimas, šurmuliuoja žmonės, sklinda muzika ir dainos.

Lietuvoje turizmas plėtojamas įvairiai. Galimos ekskursijos pas ūkininkus, amatininkus, kulinarinio paveldo puoselėtojus. Pas tautodailininkus – taip pat. Medžio drožėjas, tapytojas, fotografas, senienų rinkėjas Vytautas Jaugėla gyvena Gintališkės kaime Žemaitijos nacionaliniame parke ir mielai priima svečius, nes turi ką parodyti, papasakoti. Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kupre...

Kurtuvėnų regioniniame parke yra Gyvojo žirgo muziejus, kuris atveria duris ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, žmonėms su negalia, vyksta ištvermės jojimo varžybos. Apie muziejų pasakoja ir jį aprodo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, rekreacininkė, muziejaus vadovė Veronika Drazdauskienė ir Lietuvos daugkartinio jojimo čempionas, žirgų treneris Vytautas Martinavičius....

Stumbrininkas-jėgeris Eugenijus Družas kviečia apsilankyti atnaujintame Pašilių stumbryne. Nuo dengtos pakylos-apžvalgos aikštelės galima gerėtis stumbrais, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro ir stebėti kaimenės gyvenimą. Čia pat giliau į mišką kviečia pažintinis takas. Apsilankysime ir Plungės r., Babrungėnų k., pas tapytoją ir medžio drožėją Leonardą Černiauską. Ant Babrungėnų u...

Paberžė – nedidelis kaimelis, išsiskiriantis gamtos grožiu, kultūros vertybėmis, šventa istorine atmintimi. Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Prie sukilimo buvo prisidėję ir dvaro bajorai, Paberžės bažnyčios fundatoriai Šilingai. Dabar Šilingų dvare įkurtas vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Nemažai lankytojų iš viso pasaulio lan...

Bukantės dvarelis netoli Šateikių XIX a. priklausė grafui Pranciškui Pliateriui. Žemaitė ten ir gimė. Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė. Šiuo metu Žemaitės restauruotoje gimtojoje troboje įrengta memorialinė ekspozicija. Atstatytame dvarelio svirne veikia vieno iškiliausio žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos darbų ekspozicija. Atstatytame tvar...

Kurtuvėnų regioninis parkas išsidėstęs Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Piliakalniai, alkakalniai ir milžinkapiai liudija, kad šiose vietose žmonės gyveno dar akmens amžiuje. Po Kurtuvėnų regioninį parką vežioja ir pasakoja direktorius Rimvydas Tamulaitis, kraštotvarkininkas Darius Ramančionis. Apsilankyti sodyboje kviečia akmenta...

Žemaitijos nacionaliniame parke esanti Žemaičių Kalvarija gausiai lankoma piligrimų. Miestelis įdomus ne tik Kryžiaus kelio kalnais, šventove, bet ir Vytauto Mačernio muziejumi, poeto atminimo vietomis. Platelių seniūnijoje, Dovainių kaime, gyvena medžio drožėjas Kazys Striaupa. Jo rankomis statytoje klėtelėje veikia autorinių darbų ekspozicija. Laidoje po Nacionalinį Žemaitijos parką vežioja ir p...

Norite pamatyti lietuviškąją tundrą – riedulynų ir kadagynų kraštovaizdį, ir persikelti 16 tūkstančių metų į praeitį, keliaukite į Salantų regioninį parką. Laidoje apie krašto ypatumus, darbus ir poilsį pasakoja Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, rekreacininkas Andrius Kazlauskas, kultūrologas Julius Kanarskas, Mosėdžio V. Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus, Skuodo...

Žemaitijos nacionaliniame parke galima susipažinti ne tik su gamta, senosiomis žemaičių tradicijomis, kultūros vertybėmis. Vis daugiau lankytojų traukia aplankyti unikalų Šaltojo karo muziejų Plokštinės kaime. Pažintį su Žemaitijos nacionaliniu parku reikėtų pradėti nuo Lankytojų centro. Gidė Aušra Brazdeikytė supažindins su lankytinomis vietomis. Pravartu užsukti į seną sodybą Beržoro kaime „Pas...

Muziejininkė Sabina Vinciūnienė primins Priekulės istoriją, pakvies pasisvečiuoti, pro šalį nepravažiuoti. Kėdainiškiai didžiuojasi žydišku paveldu mieste ir mėgina sugrąžinti prarastą istorinę atmintį. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, istorikai, gerai išsinagrinėję miesto istoriją, kviečia visus geriau pažinti Kėdainius. Li...

Daugiakultūrio centro vadovė istorikė Audronė Pečiulytė kviečia keliauti po lygumų kraštą, po Kėdainių apylinkes. Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos laikus. Vienoje seniausių XIV a. Apytalaukio gyvenviečių stovi nykstantis dvaras. Šeteniuose, lenkų rašytojo, poeto, literatūros mokslininko Nobelio l...

Mažojoje Lietuvoje, Pamario krašte, Rusnės saloje – gyvena šišioniškiai, kurių jau reta. Kas žuvį rūko, kas žoleles renka, kas nendrėmis stogus dengia. Laidoje dalyvauja Rusnės salos žolininkė Valentina Baužienė ir Mažosios Lietuvos tautinio paveldo sertifikuotas nendrių meistras Alfonsas Edmundas Demereckas.

Rusnė vilioja ne tik rūkyta žuvimi, bet ir gamta, etnokultūros paveldu bei pramogomis. Laidoje mintimis dalijasi Rusnės salos seniūnė Dalia Drobnienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, žuvies rūkyklos „Anitos žuvys“ šeimininko Jurijaus Belokopytovo sūnus Gunaras.

Žymaus Lietuvos filosofo, rašytojo, kultūros veikėjo muziejus įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje parapijinėje pradžios mokykloje Kintuose, kurioje jis mokytojavo. Šiandien Kintų Vydūno kultūros centre taip pat galima apžiūrėti kuršmarių vėtrungių kolekciją, vaikų dailės parodą, užsukti į metalo meno dirbtuves. Po Kintų Vydūno kultūros centro muziejumi ir ekspozicijomis supažindina direktorė Rita...

Dažnai Lietuvos turtą matome ir juo džiaugiamės žemės paviršiuje, bet rečiau žinome, kas slypi gelmėse. Akmenės r. unikalus tuo, kad čia žmogus gali rasti įvairiausių fosilijų, dinozaurų ir kitų gyvių liekanų, liudijančių prieš 200 milijonų metų gyvybę žemėje. Kas domisi žemės istorija, jos gelmėmis, nori patys atrasti, traukite į Ventos regioninį parką. Papilės apylinkių atodangas Lietuvoje jau s...

Šiandien iš garbingo alkakalnio Rambyno praeities teliko neaukšta kalvelė. O juk šia žeme vaikščiojo Ramigės pilėnai, Vydūnas, Martynas Jankus... Po Šiaurės Skalvą keliaujame su istoriku dr. Vyteniu Almonaičiu ir psichologe dr. Junona Almonaitiene. Taip pat laidoje kalba Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė Diana Milašauskienė ir kultūrologė Giedrė Skipitienė.

„Deja, bet Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra mums dar neatrasta, verta keliautojų dėmesio“, – sako leidyklos „Keliautojų žinynas“ direktorius istorikas dr. Vytenis Almonaitis. Po Pagėgių kraštą, Šiaurės Skalvą, kartu keliauja psichologė dr. Junona Almonaitienė, leidinio „Keliautojų žinynas“ bendraautorė. Senoji skalvių žemė traukia natūralia gamta. Ji primena lietuvių raštijos ištakas. Čia pra...

Vienintelis Lietuvoje Užgavėnių kaukių muziejus veikia Platelių dvaro arklidėse. Jose eksponuojama apie 300 kaukių, žemaitiškai vadinamų „ličynų“, iš visos Žemaitijos. Poilsio ir atradimų į Žemaitijos nacionalinį parką žmonės traukia iš visos Lietuvos. Mažai urbanizuotas kraštas lankytojus vilioja ne tik gamta, paveldu, bet ir edukacijomis. Pavyzdžiui, Platelių dvaro sodyboje galima išmokti įvairi...