Sugyvenimai

Su kate Morta profesorius Alfredas Bumblauskas kartu gyvena jau dvylika metų. Kalbasi su ja žemaitiškai, žavisi jos nepriklausomybe, bet skundžiasi pernelyg menku augintinės intelektu, nes ji taip ir neišmoko nelįsti į archyvą rūsyje. Namie augančios katės profesorių paskatino domėtis ir kačių istorija, todėl jis tvirtai sako, kad katės plito sulig civilizacija. Pirmiausia jos atsirado elito namuo...

Živilė Čepulienė – patyrusi šunų specialistė: 25 metus vadovauja vokiečių aviganių veislynui, beveik 20 metų dirba kinologe Lietuvos muitinėje. Šiuo metu dvylika šunų auginanti moteris myli visus be išimties, bet jų nesužmogina. „Šunyje reikia mylėti šunį ir nedaryti iš jo žmogiuko ar vaiko“, – sako Ž. Čepulienė. Ji įsitikinusi, kad dažna šeimininkų bėda – šuniui neleisti būti šunimi ir bandyti jį...

Kaip išmokyti šunį ieškoti dingusio žmogaus? Kodėl sekdami tiesiai ėjusio žmogaus pėdsakais šunys vinguriuoja zigzagais? Ar šuo gali susekti kitą šunį? Ieškodama atakymų į šiuos klausimus, laida „Sugyvenimai“ dalyvauja žmonių paieškos mieste (mantrailingo) treniruotėje ir kalbasi su instruktore Rasa Suzanovičiene. Trenerė sako, kad ši veikla stiprina šuns ir šeimininko ryšį ir tinka visiems šunims...

Vilnietė Jolanta Arlauskaitė – finansų specialistė ir diplomuota gyvūnų reabilitologė. Neapsisprendusi, kuris darbas jai patinka labiau, derina juos abu: dieną dirba finansų vadove tarptautinėje kompanijoje, o vakare mankština gyvūnus. Į jos įkurtą hidroterapijos centrą šeimininkai atveda arba atneša artritu, displazija sergančius, po išvaržos operacijų ar traumų sveikstančius augintinius. Jolanta...

Nuo vaikystės šunimis žavėjusis Jekaterina Stepanova tapo veterinarijos felčere, o įsigijusi vienkiemį, įgyvendino svajonę atidaryti šunų viešbutį ir įkurti vokiečių aviganių veislyną. Dažniausiai viešbutyje apsistoja atostogauti važiuojančių žmonių augintiniai, dažnai tie, kurių dėl dydžio ar elgesio nenori priimti kiti viešbučiai. Tačiau yra ir kitokių gyventojų. Kai kuriuos priglausti moteris a...

Vilnietė Tautvilė Šukytė medicinos studijas iškeitė į veterinariją. Įsimylėjusi karves, persikėlė gyventi į kaimą, kur kartu su drauge karšina senas karves ir dresuoja nuo skerdyklos išgelbėtą veršiuką Niko. Veršiukas Niko kartu su telyčia Loke ruošiamas darbui su žmonėmis. Šunų ir arklių dresūrai naudojamas klikeris bei skanėstai padeda: veršiukas mokosi eiti šalia, ateiti pakviestas, sustoti ir...

„Sugyvenimuose“ – mitai ir faktai apie kates. Kačių bihevioristė, t. y. elgesio specialistė, Svetlana Katkauskienė pasakoja, kokiais būdais jos rodo meilę, ar reikia kates dresuoti, kodėl jos šlapinasi į batus ir kaip paruošti katę namuose netrukus atsirasiančiam kūdikiui. Svetlana Katkauskienė prisimena ir savo bei augintinio Liopos draugystės pradžią. Sunku patikėti, kad mielas ir ramus bengalų...

Vilnietė Margarita Vorobjovaitė savo kates vadina Lietuvos ir užsienio politikos žvaigždžių vardais, dėl ko sulaukia ir kreivų žvilgsnių. Smetona, Čerčilis, Prunskienė, Basanavičius – visi gerbiami ir mylimi, o kai kurie – ypatingai lepinami, nes sunkiai serga. Kad pagerintų inkstų nepakankamumu sirgusio katino Brazausko apetitą, šeima jį vežiodavo į Druskininkus, kur jam patikdavo vaikštinėti kur...

Masažo specialistės Airos Tumėnaitės pacientai seanso metu nesivaržydami rodo emocijas: grasina dantimis, seilėjasi arba garsiai knarkia. O paskui lyg niekur nieko kaulija skanėstų. Airos profesija Lietuvoje dar nauja ir gana neįprasta. Ji – gydomojo masažo šunims terapeutė. Specialistė sako, kad profesionalo rankos šunims gali padėti atsistatyti po traumų, palengvinti senatvę ar susidoroti su ner...

Utenos gyvūnų globos namų vadovė Jolanta Guobaitė negali skaityti knygų ar žiūrėti filmų, kuriuose yra gyvūnų, nes iškart puola į ašaras. Tačiau neleidžia sau ištižti, kai nuskriaustaisiais reikia pasirūpinti realybėje. „Šaltas protas – karšta širdis“, – tokiu požiūriu darbe vadovaujasi J. Guobaitė. Norėdama padėti gyvūnams, prieš 26 metus ji įkūrė Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugiją, o vėliau...

Netipinis ryšys: ūkiškai gyvenanti Eglė su karvėmis eina į žygius ir nesiruošia jų valgyti „Aš norėjau karvės kaip gyvūno. Kai pasakai, kad nori šuniuko – viskas tvarkoj, kai pasakai, kad nori arkliuko – viskas tvarkoj, bet kai pasakai, kad nori karvės, kažkodėl visiems akys ant kaktos išsprogsta“, – sako Ąžuolų Būdoje esančios „Ąžuolų vilos“ šeimininkė Eglė Jurkšienė. Jaunos šeimos požiūris į ūki...

„Norisi padėti kitiems, kad neparazituotum gyvenime. Išgelbėta gyvybė, suteiktas kokybiškas gyvenimas keturkojui – kiekvienas darbas yra svarbus“, – sako ilgametė gyvūnų prieglaudų savanorė Gintarė Sladkevičiūtė. Vilnietė savo namų duris atvėrė šunims, kurių niekas nebenorėjo, ir kantriai siekė jų pasitikėjimo. Šiltuoju metų laiku Gintarė su šeima iš miesto persikelia į sodą, kur specialiai pastat...

Kviečiame pakeliauti po Lietuvos istoriją ir kartu su archeologu daktaru Povilu Blaževičium paieškoti žmogaus ir šuns sugyvenimo pėdsakų. Kaip atrodė Lietuvoje gyvenę šunys? Kokia buvo mažų kambarinių šunų paskirtis? Koks ryšys šunis siejo su žmonėmis ir kodėl beveik nieko nežinome apie kates? „Sugyvenimuose“ – archeologas dr. Povilas Blaževičius. Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Račiukaitis

Šioje laidoje kalbame apie sportą ir aktyvų laisvalaikį su savo augintiniu. Šunų fizinio rengimo trenerio bei šunų reabilitacijos specialisto Roberto Andriuškos klausiame, kaip ir kada pradėti sportuoti su šunimi, kaip sukurti svajonių komandą profesionaliai sportuojant ir kaip nesugadinti gyvūno sveikatos. „Šeimininko darbas pasirūpinti, kad šuo norėtų su šeimininku leisti laiką. Žmogus turi suku...

Veterinarijos gydytoja Marina Gželko prieš keletą metų išėjo iš klinikos ir kartu vyru Aurelijum įkūrė savo verslą – siuva antkaklius ir kitus aksesuarus gyvūnams. Versle aktvviai dalyvauja ir dešimt šeimos augintinių: keturi šunys ir šešios katės. Laidoje – pasakojimas apie augintinius, veterinaro darbą bei patarimai, kaip išsirinkti antkaklį, petnešas ar pavadėlį. „Sugyvenimuose“ – „Vilko runos“...

Trakų rajone esantis Suchockių šeimos ūkis išskirtinis, nes gyvūnų – ponių, ožkos, vištų ar triušių norėjo ne tėvai, o vaikai. Susitaupę pinigų, patys juos įsigijo, patys juos ir prižiūri. Geriausiai su gyvūnais susikalba ir daugiausia laiko su jais praleidžia 14-metė Liepa. Artimiausiuose mergaitės planuose – arklys, kuriam dabar taupo pinigus. Beje, čia niekas neplanuoja gyvūnų valgyti. „Sugyven...

Kaunietė Eglė Peškaitytė-Baležentienė į savanorystę įsitraukė daugiau nei prieš 20 metų ir puikiai prisimena gyvūnų gelbėjimo organizacijų ištakas. „Susirinkę su bendraminčiais kalbėdavom, kad gyvūnų situacija yra nenormali. Mano amžiaus moterys vaikystėje matė šungaudžius, kurie vaikų akivaizdoje šaudydavo šunis gatvėse“, – apie būtinybę ir norą kažką daryti prisimena ji. Dabar Eglė Peškaitytė-Ba...

Sugyvenimuose – pasakojimas apie ypatingą – šunų – pensioną. Daugiausia suplotanosių veislių šunis globojančio pensiono „DogSpotas“ įkūrėjai Indrei Aleksynei pats darbymetis būna prieš didžiąsias žiemos šventes, kai tvarkydamiesi namus žmonės nusprendžia atsikratyti ir jiems nereikalingų gyvūnų. Praėjęs gruodis buvo ne išimtis. „Sugyvenimuose“ – „DogSpoto“ įkūrėja Indrė Aleksynė. Ved. Rasa Pangony...

Sugyvenimuose – dviejų vienos šeimos augintinių istorija. Kalytės Madison ir Nika gyvena Astos Gujytės ir Linos Semanavičiūtės namuose Vilniuje, kurie įrengti galvojant apie visų namiškių patogumą. Abi paimtos iš prieglaudos. Tačiau viena – iš prieglaudos Jungtinėse Amerikos Valstijose, o kita – Vilniuje. Kuo skiriasi prieglaudų reikalavimai būsimiems šeimininkams Amerikoje bei Lietuvoje? Ir kur g...

Vilnietės spaudos fotografės Gretos Skaraitienės nuotraukose dažnai galima pamatyti kates. Šiuos gyvūnus moteris pastebi net fotografuodama visiškai nesusijusius dalykus. Ji pati augina dvi sfinksų veislės kates, iš kurių mokosi ramybės ir gyvenimo be skubos. Eiti lėtai, rąžytis, o kai gera – tiesiog sėdėti ir murkti. „Sugyvenimuose“ – fotografė Greta Skaraitienė. Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas...

Utenoje gyvenanti žirgų specialistė Vita Jašinauskaitė namus įsirengė arklidėse, rekonstravusi kelis žirgų gardus, kad visada būtų šalia mylimų gyvūnų. Buvusi lenktyninkė pasakoja, kaip bėgant metams keitėsi jos požiūris į žirgus, ir pripažįsta, kad daug ko šiais laikais nebekartotų. Ji atskleidžia įgyvendintas svajones ir prisimena paskutines savo atostogas, kai prieš 13 metų su žIrgu ilsėjosi Pa...

Vilnietė Ilona Kireilytė-Vyčienė kas mėnesį remti beglobiams šunims skiria iki pusės tūkstančio eurų. Maža to, verslininkų šeimos namuose gyvena net šeši iš prieglaudų paimti šunys. Veislinius šunis perkantiems draugams moteris atvirai sako, kad tai – ne meilė, o įgeidžio patenkinimas. Esą šeimos nariai ir draugai – neperkami. Ją pačią meilė gyvūnams paskatino tapti vegane. „Sugyvenimuose“ – Ilona...

Per Kalėdas „Sugyvenimai“ kviečia pas kunigą Pranciškų Čivilį. Varėnos rajone, prie Babriškių bažnyčios, klebonas glaudžia 70 šunų ir 40 kačių. Pasitaiko, kad gyvūnai į bažnyčią užsuka ir per mišias. Kunigas Pranciškus sako, kad reikia mylėti visus Dievo kūrinius, o kam nerūpi gyvūnai, greičiausiai nerūpi ir žmonės. „Sugyvenimuose“ – kunigas Pranciškus Čivilis. Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Ra...

Per Kalėdas „Sugyvenimai“ kviečia pas kunigą Pranciškų Čivilį. Varėnos rajone, prie Babriškių bažnyčios, klebonas glaudžia 70 šunų ir 40 kačių. Pasitaiko, kad gyvūnai į bažnyčią užsuka ir per mišias. Kunigas Pranciškus sako, kad reikia mylėti visus Dievo kūrinius, o kam nerūpi gyvūnai, greičiausiai nerūpi ir žmonės. „Sugyvenimuose“ – kunigas Pranciškus Čivilis. Ved. Rasa Pangonytė, red. Aurimas Ra...

Veterinarijos gydytoja Austėja Keraitytė-Neimanė džiaugiasi, kai pacientai jos bijo, ir sunerimsta, jeigu jie siekia žmogaus draugystės. Laukinių gyvūnų globos centre dirbančiai gydytojai smagiausia išgydytą gyvūną paleisti į laisvę, o sudėtingiausias darbas – įtikinti žmones netrukdyti gamtai tvarkytis pačiai. „Sugyvenimuose“ – Laukinių gyvūnų globos centro gydytoja A. Keraitytė- Neimanė Ved. R....