Homo cultus. Tarp praeities ir ateities

Šioje laidoje kino režisierius, scenaristas ir eseistas Karolis Kaupinis dalinasi savo įžvalgomis apie mūsų kasdienes nuotaikas, elgesio įpročius ir visuomenines tendencijas. Kodėl mūsų viešajame kalbėjime tiek daug cinizmo, sarkazmo ir ironijos? Kodėl politikoje ir apskritai gyvenime tiek daug veidmainystės, žodžių ir veiksmų neatitikimo, nenuoširdumo? Kaip galime pritildyti socialinių tinklų tri...

Kuo ypatinga moralės filosofijos disciplina? Ar ji gali paaiškinti, kaip žmogus turėtų gyventi? O gal jos tikslas – skatinti patį žmogų klausti apie savo kasdienių sprendimų moralumą ir žadinti žmogaus moralinį jautrumą? Kokia apskritai yra etikos vieta mūsų gyvenime, koks jos santykis su kitais mūsų gyvenimo orientyrais – nauda, galia, įtaka, malonumais? Kokius moralės šaltinius išskiria pagrindi...

Sociolingvistė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė yra ryškiausia lietuvių kalbos normintojų kritikė. Kas ją paskatino imtis šios kritikos? Kodėl lietuvių kalba Lietuvoje yra tokia sakralizuota, o jos kasdienis vartojimas griežtai kontroliuojamas įvairių valstybinių institucijų? Iš kur kyla kalbininkų autoritetas ir ambicija būti visuomenės moraliniais prievaizdais? Kok...

Šioje laidoje žurnalistas ir rašytojas Dovydas Pancerovas kalba apie tiriamosios žurnalistikos prasmę ir misiją šiuolaikinėje demokratijoje. Pašnekovas konstatuoja kelis svarbius dalykus. Pirma, žiniasklaida šiandien jau nebeformuoja naujienų darbotvarkės, o tik seka iš paskos socialiniams tinklams. Antra, įprastos žurnalistikos normos reikalauja atsakingo permąstymo ir atnaujinimo, nes žiniasklai...

Šiandien pasaulis susiduria su daugybe įvairiausių, taip pat ir globalių, krizių. Dauguma žmonių jaučiasi bejėgiai, atsidūrę aklavietėje, iš kurios nėra išeičių. Nematydami prošvaisčių ateityje, žmonės gręžiasi į idealizuotus praeities vaizdinius ir sąvokas, kurios suteikia menamą saugumo jausmą. Kaip galime išjudinti miegančią mūsų politinę vaizduotę? Kaip aktualizuoti senąsias sąvokas, o gal net...

Stresas, nerimas, depresija, pervargimas, perdegimas – šie psichologiniai sunkumai būdingi daugeliui žmonių, ypač jaunimui. Juos ypač užaštrina dabartinei kultūrai būdingas perfekcionizmas, milžiniškas gyvenimo tempas, neaprėpiama įvairiausių pasirinkimų gausa ir prasmės sutelkimas vien į darbą ir karjerą. Pasak sociologės Mildos Pivoriūtės, šią būklę padeda geriau suprasti skirtis tarp greitojo i...

2021-ieji buvo neramūs, sudėtingi metai tarptautinėje ir Lietuvos užsienio politikoje. Kokius pokyčius lėmė pirmieji Joe Bideno prezidentavimo metai? Kokia buvo Kinijos ir Vakarų konkurencijos dinamika? Ką Vokietijai ir Europos Sąjungai reiškia Angelos Merkel politinės karjeros pabaiga? Kodėl metų pabaigoje Rusija vėl suagresyvėjo, o Lietuvos Vyriausybė, visus metus demonstravusi lyderystę vertybi...

Šiame pokalbyje ses. Viktorija Voidogaitė ir kun. Kęstutis Dvareckas dalijasi savo asmenine patirtimi paremtu požiūriu į šv. Kūčių ir Kalėdų prasmę, krikščioniškąjį etinį ir socialinį mokymą, jo praktikavimą tikrame, nepagražintame, kančios ir skausmo kupiname kasdieniame gyvenime. Pašnekovai taip pat diskutuoja apie šventiniu laikotarpiu paaštrėjantį vienišumo jausmą, Lietuvoje atsidūrusių migran...

Kaip filosofija reaguoja į šiuolaikinio pasaulio sudėtingumą ir daugiaprasmiškumą? Kokia filosofijos vieta mokykloje, universitete ir visuomeniniame gyvenime? Kiek filosofavimas yra individuali, o kiek – bendruomeniška veikla? Ką filosofai gali pasakyti apie ateitį, taip pat apie tokius globalius reiškinius kaip klimato kaita? Kaip konstruktyviai mąstyti apie ateitį, tuo pačiu išlaikant pagarbą at...

Nacionalizmas – viena įtakingiausių moderniosios Europos ideologijų, kuri formavo ir vis dar stipriai formuoja moderniųjų tautų savimonę, piliečių pažiūras ir pamatines politinės vaizduotės struktūras. Po nacizmo ir fašizmo pralaimėjimo Europoje nacionalizmas prarado nemenką dalį savo filosofinio ir moralinio žavesio, tačiau ši pasaulėžiūra išlieka įtakinga ir kai kuriose šalyse netgi įgauna naują...

Šiame pokalbyje žinomas Lietuvos diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Ukrainoje, Baltarusijoje ir Latvijoje Petras Vaitiekūnas pasakoja intriguojančias istorijas iš savo diplomatinės karjeros kuluarų, pavyzdžiui, apie savo pokalbius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir kitais įtakingais politikais. Diplomatas taip pat dalinasi savo įžvalgomis apie Ukrai...

Šiame pokalbyje atsigręžiama į kelis svarbius kūrinius, kuriuos iš vokiečių kalbos išvertė rašytojas, eseistas ir vertėjas Laurynas Katkus. Kodėl šiandien vis dar verta skaityti filosofo, kultūros kritiko Walterio Benjamino esė rinktinę „Nušvitimai“ ir vieną garsiausių knygų apie Pirmąjį pasaulinį karą – Ernsto Jüngerio romaną „Plieno audrose“? Kuo ypatinga ir svarbi rašytojo Thomo Manno kūryba? K...

Ar įmanomas dialogas su minia? Kokios yra konstruktyvaus politinio dialogo sąlygos? Kas yra „paprasti žmonės“ ir kuo jie skiriasi nuo „nepaprastų žmonių“? Kaip ir kodėl įvairaus plauko nacionalistai savinasi bei manipuliuoja valstybės simboliais? Kokio likimo nusipelno P. Cvirkos paminklas ir skveras Vilniuje? Ar šio paminklo pašalinimas yra geriausias sprendimas? Kodėl Lietuvoje pastaraisiais met...

Daugelyje Vakarų šalių, taip pat ir Lietuvoje, itin aštrias diskusijas provokuoja istorinės atminties klausimai. Kas lemia tokį jautrų požiūrį į atmintį ir kodėl ji vis labiau politizuojama? Kuo apskritai skiriasi atmintis ir istorija? Kaip didžiuosius valstybinius pasakojimus gali koreguoti mikroistorijos, asmeninės refleksijos, šeimos genealogijos ir mažujų vietovių tyrinėjimai? Ar mes galime ir...

Šiame pokalbyje su istorike Monika Kareniauskaite aptariamos net kelios aktualios temos: Lietuvos visuomenėje vis dar vyraujantys stereotipai ir mitai apie sovietmetį, partizanų judėjimą ir V. Landsbergio „sugriautus kolūkius“; sovietinių teisinių ir politinių praktikų įtaka Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo; Sausio 13-osios įvykių išgyvenimas, supratimas ir interpretavimas žvelgiant iš tų įv...

Šiuolaikinėje filosofijoje stipriai kritikuojamas ir kruopščiai permąstomas tradicinis skirtumas tarp žmogaus ir gyvūno. Tai skatina daryti išaugęs etinis ir politinis jautrumas, empatija gyvūnų likimui, globalinė klimato krizė ir besivystanti antropoceno problematika. Kokią filosofinę prasmę šiandien vis dar turi žmogaus ir gyvūno skirtumas? Ar įmanoma jo visiškai atsisakyti? Kaip galime pakeisti...

Šiame pokalbyje Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas (2014–2021 m.) prof. dr. Dainius Žalimas pasakoja apie savo pirmininkavimo patirtį, sėkmes ir nesėkmes, per šį laikotarpį išmoktas pamokas. Koks yra Konstitucinio Teismo vaidmuo Lietuvos teisinėje ir politinėje sistemoje? Kokia šiuo metu apskritai šalies teisėsaugos ir teisminės sistemos...

Modernioji politika dažniausiai suvokiama kaip ekonomikos, technikos ir vadybos podukra. Politika traktuojama kaip techninių ir mokslinių sprendimų reikalaujanti sritis. Vis dėlto politika ne visuomet buvo suprantama taip siaurai ir instrumentiškai. Politikos sąvokai ir praktikai pradžią davę senovės graikai politiką vertino per etikos, dorybių ir charakterio kultivavimo, šlovės ir šaunumo siekimo...

Lietuvos visuomenę pastaraisiais mėnesiais skaldo vadinamoji migrantų krizė. Ją ypač aštrina tai, kad šiuo atveju yra susipynę net keli probleminiai aspektai: užsienio politika ir nacionalinis saugumas, žmogaus teisės, solidarumas su likimo nuskriaustaisiais, vietos gyventojų nuogąstavimai dėl tvarkos ir saugumo kaimynystėje, religinės ir vertybinės takoskyros. Kaip tinkamai pasverti šiuos veiksni...

Lietuvos visuomenė šiuo metu patiria rimtus vertybinius ir dvasinius iššūkius, vyrauja susipriešinimo, neapykantos atmosfera, skirtingos piliečių grupės tarpusavyje nekalba ir nesusikalba, trūksta dialogo kultūros. Vadinamieji „elitai“ taip pat neša dalį atsakomybės, nes kitaminčius neretai nurašo kaip „runkelius“ ar „retrogradus“, o tai neprisideda prie tarpusavio supratimo. Kokios yra šio nerimą...

Kas yra gera politinė kalba ir kas nustato jos kokybę? Koks yra emocijų ir proto santykis šiuolaikinėje retorikoje? Kaip mūsų požiūrį į retoriką ir komunikaciją keičia socialiniai tinklai? Ar nūdienos biurokratizuotoje politikoje dar yra erdvės drąsiam, netikėtam, vaizdingam žodžiui ar metaforai? Kokia yra kalbų rašytojų reikšmė ir funkcija, kaip mezgamas jų ryšys su politiniais lyderiais? Kurios...

Markas Tulijus Ciceronas yra laikomas vienu garsiausių visų laikų oratorių, kurio kalbos ir retorikos principai ilgainiui tapo Vakarų retorikos meno tradicijos kertiniais orientyrais. Vis dėlto Lietuvoje Ciceronas yra žinomas ir skaitomas gerokai mažiau nei, tarkime, Platonas ir Aristotelis. Tik pastaraisiais metais suintensyvėjo Cicerono raštų vertimas į lietuvių kalbą: 2019 m. pasirodė jo kalbų...

Šiandien kyla vis daugiau klausimų apie valstybės ir viršvalstybinių darinių – korporacijų, tarptautinių organizacijų, transnacionalinio kapitalo – santykį. Ar valstybė vis dar yra pagrindinis politinis subjektas? Kas apskritai yra valstybė – individų suma, teritorija, institucijos, o gal tai yra „dirbtinis asmuo“? Ar ji gali suvaldyti augančią technologijų milžinų galią? Pokalbyje taip pat aptari...

Vaizdai iš Afganistano ir žaibiškas Talibano sugrįžimas į valdžią sukrėtė visą pasaulį. Ar šie įvykiai – JAV ir Vakarų pralaimėjimas? Kaip jie paveiks tarptautinės politikos procesus, Kinijos, Rusijos ir Irano skaičiavimus? Kada galima tikėtis terorizmo grėsmės ir migracijos srautų išaugimo? Ar galima daryti išvadą, kad JAV „demokratijos eksporto“ ideologija patyrė fiasko? Laidoje taip pat aptaria...

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie Kinijos pastangas pasivyti Vakarus technologijų pažangos ir plėtros srityje. Ko reikia, kad Vakarai išlaikytų pranašumą tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto vystymas? Kaip naujausios technologijos įgalina autoritarinių šalių virsmą totalitarinėmis? Ar Kinijai pavyko sukurti sėkmingą alternatyvą Vakarų liberaliajai demokratijai? Vienas įdomiausių mą...